Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Zenonas Vegelevičius: Lietuvos kariuomenė bejėgė prieš Rusiją

Baziniai kariniai mokymai
Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko nuotr. / Baziniai kariniai mokymai
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kylant įtampai Kijeve ir Rusijos Baltijos laivynui ėmus vykdyti pratybas Karaliaučiuje per netikėtą pajėgų parengties patikrinimą, kur daugiau nei 3,5 tūkst. Rusijos Baltijos laivyno karių dalyvauja taktinėse pasienio apsaugos pajėgų pratybose, Lietuva turi pagrindo nerimauti.  Buvęs Lietuvos karinių oro pajėgų vadas, atsargos pulkininkas Zenonas Vegelevičius „Žinių radijui“ sakė, kad Lietuva neturėtų pakankamai pajėgumų atremti rusų pajėgas iš Kaliningrado.

„Tokie manevrai iš tiesų kelia didžiulį rūpestį, tuo labiau, kad jeigu kas nors įvyktų pas mus, nepaisant to, kad esame NATO nariai, turėtume didžiulį laiko deficitą, o pajėgumų, kurių mums reikėtų atremti bandymus lįsti į mūsų pusę, tiesiog neturime“, – pirmadienį sakė Z.Vegelevičius.


Pasak jo, jei Kaliningrado srityje esančios rusų pajėgos imtų lįsti į Lietuvos ar Lenkijos pusę, jos nesutiktų pakankamo pasipriešinimo. „Į mūsų pusę (jei lįstų, – red.), tai tikrai nesutiktų (pasipriešinimo, – red.), nes tai, ką mes turime šiandien, tai, liaudiškai sakant, turime tiek, kiek katinas priverkė – nieko daugiau. Lenkai yra stipresni, didesnė valstybė, pajėgumai didesni, bet irgi ne pačioje geriausioje padėtyje.“

Jei Kaliningrado srityje esančios rusų pajėgos imtų lįsti į Lietuvos ar Lenkijos pusę, jos nesutiktų pakankamo pasipriešinimo.

Per menkas finansavimas

Lietuva šiais metais krašto apsaugai suplanavusi 0,78 proc. BVP – per 980 mln. litų, kai NATO narėms šiai sričai rekomenduojama skirti 2 proc. BVP. „Apie gynybos sistemos finansavimą reikėjo pradėti kalbėti seniai. Jeigu šiandien pradėsime didinti, tai tik po 5 metų kažką realesnio galėsime turėti. Tam reikia ne tik pripirkti ginklų, bet ir atitinkamai žmones paruošti, o jų dabar faktiškai nėra“, – kalbėjo Z.Vegelevičius.

Jo nuomone, Lietuvos kariuomenei trūksta ir šauktinių, ir rezervo nėra. „Politikai dažnai kalba, kad mes turime apie 20 tūkst. (žmonių, – red.) rezervą – tai yra tikrai netiesa. Ta sistema pas mus neveikia. Ji popieriuje gal gražiai atrodo, lozungais gražiai skamba, bet realiai pajėgumų mes neturime.“

NATO gynybos planas? Pirmiausia patys turime apsiginti

Nors dar prieš keletą metų buvo skelbta, kad NATO parengė Baltijos šalių gynybos planus, Seimo NSGK vadovas Artūras Paulauskas sako, kad NATO turėtų parengti karinius planus, kaip sustabdyti Rusijos agresiją ir dislokuoti tam tikrą karių skaičių prie rytinių NATO sienų – Baltijos ir Lenkijos šalių.

„Planai yra planai, bet pažiūrime į realią situaciją. Seniai kalbame apie tuos 2 nelaimingus procentus (2 proc. šalies BVP, rekomenduojami skirti krašto apsaugai, – red.), kurių vis neišlaikome. Prieš stojimą turėjome 1,1 proc. maksimalų finansavimą. Po to laiko, kai tik įstojome, mes savo kariuomenę tik mažinome ir faktiškai dvigubai sumažinome, savanorius turbūt keturis kartu sumažinome“, – sako Z.Vegelevičius.

Pasak jo, Lietuva per daug tikisi iš NATO, kad ją apgins: „Mes juk esame tie patys NATO nariai. Pagal 3 straipsnį, kurį visi lengvai pamiršta, kiekviena NATO šalis iš pradžių turi pasirūpinti savo saugumu, o po to pagal išgales prisidėti prie bendro saugumo. Mes visą šį dalyką apvertėme aukštyn kojom.“

Anot jo, nors Lietuva ir dalyvauja tarptautinėse NATO misijose, tačiau savo šalies saugumui per dešimtmetį šalis neišvystė nieko. Esą per pastarąjį dešimtmetį visi šalies gynybiniai pajėgumai, kurie anksčiau buvo sukurti, tiesiog sumenko. „Jeigu visi NATO nariai bus tokie kaip mes, tai ką mes galime sukurti? Iš ubago tik ubagų krūva gali būti“, – nurodė jis.

Nors Lietuva ir dalyvauja tarptautinėse NATO misijose, tačiau savo šalies saugumui per dešimtmetį šalis neišvystė nieko.
 

Nuo ko viskas prasidėjo?

„Bet kurie iš anksto nepaskelbti kariuomenės judėjimai visuomet sukelia tam tikrą pavojaus sindromą, ir gal net ne sindromą, bet realiai (pavojų, – red.)“, – sako Z.Vegelevičius.

Jo nuomone, tokie neprognozuojami Rusijos veiksmai prasidėjo po to, kai Rusija išėjo iš įprastinės ginkluotės sutarties: „Jau tada buvo matyti, kad rusai pasiruošę judėti visuose vakariniuose rajonuose be išankstinio įspėjimo – jiems tik reikėjo laiko, kad tam pasiruoštų, sustiprintų savo pajėgumus. Praėjusių metų pratybos Rusijos teritorijoje parodė, kad iš tiesų jų pajėgumai išaugo iki tiek, kad realiai gali bet kur panaudoti trumpiausiu laiku.“

Pasak jo, dabartinė Krymo okupacija – tai tąsa buvusių treniruočių. Z.Vegelevičius nurodo, kad sunku nuspėti, kas yra Kremliaus planuose. Viena aišku, kad Kryme jie ketina likti visam laikui.  

„Dėl viso pikto suaktyvintas ne tik Baltijos laivynas Karaliaučiuje – suaktyvintas visas laivynas Baltijos jūroje, taip pat – Šiaurės laivynas. Tai sukelia tam tikrą rūpestį visame pasaulyje, bet niekas nežino, kokie bus kiti žingsniai. Gerai, jei viskas pasibaigs taikiai, bet po taikaus įsiveržimo, taikus ir išėjimas turėtų būti“, – kalbėjo Z.Vegelevičius.

Visą laidos „Aktualioji valanda“ įrašą žiūrėkite čia: http://www.ziniuradijas.lt/epizodas/2014/03/03/aktualioji-valanda/30636

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min