„Visa komanda, ruošusi paraišką šiam konkursui, padarė neįtikėtinai didelį darbą. Jei Kaunas bus patvirtintas Europos kultūros sostine, dar didesni darbai laukia ateityje. Ši galimybė būtų puikus šansas visai Lietuvai ir Europai iš naujo atrasti Kauną“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Tarptautinė Europos ekspertų komisija, susipažinusi su ilgai rengtomis Kauno ir Klaipėdos miestų paraiškomis bei išklausiusi miestų pristatymus, kovo 29 d. vienam iš jų suteiks 2022-ųjų metų Europos kultūros sostinės vardą. Europos kultūros sostinės vardas kasmet suteikiamas ne daugiau kaip vienam miestui kiekvienoje iš dviejų valstybių narių. 2022 metais teisę vienam savo miestui suteikti Europos kultūros sostinės vardą yra gavusi Lietuva ir Liuksemburgas.
„Kauno miesto ir rajono paraiška parengta atvirumo ir įtraukties principais. Visų pirma, tai Kauno ir visos Lietuvos menininkų ir kūrybininkų platforma ir galimybė bendradarbiaujant su visos Europos menininkais įgyvendinti kūrybines idėjas. Tai visų kūrybinių organizacijų tarpusavio ir tarptautinio bendradarbiavimo galimybė. „Šiuolaikinė sostinė“ – taip vadinasi 2022-ųjų metų programa. Tai draugiška vieta visų tautybių ir įvairiausių bendruomenių iniciatyvoms ir raiškai. Ir, svarbiausia – tai pokytis, pasieksiantis miestiečius ten, kur jie gyvena. Kiekvienas kiemas gali tapti ir taps galerija, saugia ir draugiška erdve bei kūrybine laboratorija“, – teigė „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos vadovė Virginija Vitkienė.
Kovo 29 d. Kauno Rotušės aikštėje pasaulinį pripažinimą pelnęs menininkas Tadas Černiauskas (Tadao Cern) specialiai šiai progai ruošia įspūdingo dydžio instaliaciją „Black Balloons“ (liet. Juodi balionai). Iš karto po Kauno ši instaliacija iškeliaus į Veneciją, Niujorką, Vankuverį ir Taipėjų. Instaliaciją bus galima pamatyti ir ją aplankyti visą dieną.
Vakarinė šventinės programos dalis prasidės 18 val. Kauno Rotušės aikštėje finaliniu koncertu ir tiesioginiu konkurso „Europos kultūros sostinė“ rezultatų paskelbimu. Kartu su „Kaunas 2022“ ambasadoriais, Lietuvos šokių muzikos korifėjais „Golden Parazyth“, stereotipus laužančiais muzikos padūkėliais „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“ ir būgnų virtuozu Gintu Gascevičiumi žadinsime miestą ir visą Lietuvą.
Koncerto metu Gintas Gascevičius pakvies visus kartu siekti ir naujo muzikinio rekordo. Prisidėti galės kiekvienas šventės dalyvis, su savimi atsinešęs savo būgnus, lazdeles ar kitus triukšmą keliančius muzikos instrumentus.
