Išankstiniais duomenimis, 2016 m. pradžioje Kaune gyveno 297,7 tūkst. nuolatinių gyventojų, iš jų moterų – 167,3 tūkst.
2015 m. pradžioje Kaune gyveno 61,2 proc. darbingo amžiaus gyventojų, pensinio amžiaus – 23,7 proc., vaikų iki 16 metų – 15,1 proc. 1 tūkst. vyrų teko 1 276 moterys. Išankstiniais duomenimis, 2016 m. pradžioje savivaldybėje gyvena daugiausia 25 ir 29 metų amžiaus asmenų. 2015 m. iš Kauno emigravo 4 426 asmenys, 2014 m. – 4 118 asmenų.
2015 m. Kaune buvo 150,5 tūkst. užimtų gyventojų. 2015 m., palyginti su 2014 m., užimtų gyventojų sumažėjo 0,5 proc. 2015 m. nedarbo lygis savivaldybėje siekė 5,7 proc., arba 0,6 procentinio punkto mažesnis nei 2014 m.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Kauno įmonėse, įstaigose ir organizacijose, įskaitant individualiąsias įmones, 2015 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 759,5 EUR ir per metus padidėjo 49,8 EUR.
2015 m. pabaigoje Kaune veikė 97 ikimokyklinės ugdymo įstaigos, kurias lankė beveik 14,8 tūkst. vaikų, tai 2,5 proc. daugiau nei 2014 m. 100 vaikų teko 102 vietos. 2015–2016 mokslo metų pradžioje savivaldybėje buvo 85 bendrojo ugdymo mokyklos, kuriose mokėsi 35,4 tūkst. mokinių ir dirbo 2,9 tūkst. mokytojų. Kaune taip pat yra 8 profesinio mokymo įstaigos, kuriuose mokėsi 10,5 tūkst. mokinių, 9 aukštosios mokyklos, 5 kolegijos ir 4 universitetai, kuriose studijavo daugiau nei 38 tūkst. studentų.
Būdamas antras pagal gyventojų skaičių šalies miestas ir Kauno apskrities centras, Kaunas pasižymi ir aktyviu kultūriniu gyvenimu: 2015 m. veikė 3 valstybiniai ir 4 nevalstybinių teatrai, kuriuose apsilankė 215,2 tūkst. žiūrovų, 10 muziejų, kuriuose apsilankė beveik 0,5 mln. lankytojų, 2 kultūros centrai (Kauno apskrityje – 85) su 903 dalyviais (Kauno apskrityje – apie 8,4 tūkst.), 31 meno mėgėjų kolektyvas (Kauno apskrityje – 647), 31 Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai pavaldi biblioteka, kuri turėjo 58 tūkst. skaitytojų.
2016 m. sausio 1 d. duomenimis, Kaune miesto savivaldybėje veikė 13 676 ūkio subjektai. Daugiausia – 27,4 proc. – buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto įmonių. Kiek mažiau buvo kitas aptarnavimo paslaugas teikiančių (11,4 proc.), profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (10 proc.), apdirbamosios gamybos (8,3 proc.) ir statybos (7,3 proc.) įmonių. Palyginti su 2015 m. sausio 1 d., veikiančių ūkio subjektų skaičius per metus savivaldybėje padidėjo 6 proc.
2015 m. Kauno apgyvendinimo įstaigos priėmė 227,8 tūkst. turistų (5,9 proc. daugiau nei 2014 m.), iš jų užsieniečių – 150,8 tūkst. (3,3 proc. daugiau nei 2014 m.). 2015 m. daugiausia turistų apgyvendinta iš Vokietijos (16,7 tūkst.), Rusijos (15 tūkst.), Latvijos (13,6 tūkst.), Lenkijos (12,6 tūkst.), Estijos (11,5 tūkst.).
Negalutiniais duomenimis, 2015 m. iš Kauno apskrities lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 2 942,9 mln. EUR. Tai sudarė 21,8 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto.
Kaune gaminami baldai, elektros apšvietimo įranga, kompiuteriniai, elektroniniai, metalo, popieriaus, plastikiniai gaminiai, vykdoma buitinės chemijos, vaistų ir kosmetikos produktų gamyba, gaminami tekstilės gaminiai ir acetatiniai siūlai, siuvami drabužiai, gaminama nemažai įvairių maisto produktų bei gėrimų, vaikų vežimėlių, remontuojami civiliniai orlaiviai.
Negalutiniais duomenimis, 2015 m. iš Kauno apskrities lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 2 942,9 mln. EUR. Tai sudarė 21,8 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto.
Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (30,5 proc.), baldų (10,9 proc.), tekstilės medžiagų ir tekstilės dirbinių (10,9 proc.), augalinių produktų (9,4 proc.). Pagrindinės Kauno apskrities eksporto partnerės buvo: Vokietija (13,3 proc.), Jungtinė Karalystė (7,9 proc.), Prancūzija (7,3 proc.), Švedija (6,7 proc.), Lenkija (6,7 proc.).
2014 m. pabaigoje tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Kauno miesto savivaldybėje sudarė 1 076,97 mln. EUR, arba 8,4 proc. visų šalies TUI. Per metus TUI savivaldybėje išaugo 11,7 proc.
Negalutiniais duomenimis, Kauno apskrities bendrasis vidaus produktas (BVP) 2014 m. siekė 7 189,7 mln. EUR, tai beveik penktadalis (19,7 proc.) viso šalies BVP. Vienam apskrities gyventojui teko 12,3 tūkst. EUR BVP. Daugiausia bendrosios pridėtinės vertės sukurta didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje (33,5 proc.) bei pramonėje (27,3 proc.).
