Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Prieš Šv. Kalėdas Kaune – tradicinis saldaturgis

Saldaturgyje parduodami gaminiai
Kauno miesto savivaldybės nuotr. / Saldaturgyje parduodami gaminiai
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Didieji turgūs Lietuvoje visada turėjo ir tam tikrą sezoniškumo aspektą. Žinių apie Lietuvoje vykusias prieškalėdines muges, šventinius turgus nėra daug, tačiau žinoma, kad prieš Kalėdas tai visur būdavo trys žymūs turgūs: šeškaturgis, skaistaturgis ir prieš pat Kalėdas – saldaturgis. Šiemet, gruodžio 6-ąją, saldaturgis grįš į Kauną.

Praeityje visi svarbūs žmonių gyvenimo įvykiai būdavo siejami su bažnytinio kalendoriaus datomis. Prekymečiai taip pat nebuvo išimtis. Istoriniuose šaltiniuose aptiksime daugybę paminėjimų apie Valdovų suteiktas privilegijas kurio nors šventojo dieną rengti turgus vienam ar kitam miestui ar miesteliui. Katalikų bažnyčios šventieji liaudies religinėje tradicijoje, paprastai, „globodavo“ kurią nors ūkinio gyvenimo sritį, kuri sąlygodavo ir prekybos pobūdį.

Didieji turgūs turėjo ir tam tikrą sezoniškumo aspektą. Patys didžiausi prekymečiai vykdavo prasidedant pavasariniams lauko darbams ir užbaigus visus derliaus nuėmimo darbus, prieš didžiąsias metų pabaigos šventes. Antai, Vokietijoje Kalėdinės mugės bei su jomis susijęs šurmulys ir šiandien yra bene svarbiausias Kalėdinio laikotarpio akcentas.

Saldaturgis – paskutinis turgus prieš Kalėdas, vykdavęs išskirtinai tik kartą per metus.

Žinių apie Lietuvoje vykusias prieškalėdines muges, šventinius turgus nėra daug. Tautosakos ir atminimų rinktinėje „Linelius roviau, dainavau“ Ona Bluzmienė (Pasvalio valsčiaus, Talačkonių k., gyventoja) mini, jog šiuo laiku turgų būdavo daug ir įvairių.

Vykdavęs „šv. Jono turgus Pasvalyje, šv. Jurgio – Žeimelyje ir t.t. O prieš Kalėdas tai visur būdavo trys žymūs turgūs: šeškaturgis, skaistaturgis ir prieš pat Kalėdas – saldaturgis“.

Pasak pateikėjos, saldaturgis – paskutinis turgus prieš Kalėdas, vykdavęs išskirtinai tik kartą per metus. Jame paprastai prekiauta medumi, sviestu, netgi žąsimis ir antimis. Ši tradicija daugiausiai užfiksuota Šiaurės Lietuvoje, nors ir kitokia forma, tačiau vėl sparčiai populiarėjanti.

Šiuolaikiniai prieššventiniai turgūs nuo senųjų skiriasi ne tik turistams bei miestiečiams skirtų rankdarbių bei suvenyrų gausa, bet ir išskirtine pačių įvairiausių saldumynų pasiūla. Įvairiais saldėsiais buvo prekiaujama ir tradicinėse mugėse.

Vykdydamas savo misiją – populiarinti tautos tradiciją – Kauno miesto muziejaus Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyrius jau kelerius metus kviečia miestiečius į SALDATURGĮ. Praeitais metais daugiau dėmesio buvo skirta tradiciniams šventiniams saldumynams – meduoliams, jų kepimo ir dekoravimo ypatumams.

Šiais metais per Kalėdų senelio – Šv. Mikalojaus gimtadienį (gruodžio 6 d.), 16 val. Kauno miesto muziejaus Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyrius (L.Zamenhofo g. 4) kviečia diskutuoti apie tai, kokius saldumynus mėgo Kauno miesto smaližiai ir kaip laikui bėgant keitėsi jų pomėgiai: pradedant nuo „Tulpės“ kavinės ir baigiant šiuolaikinių konditerijos įmonių gaminiais.

Į klausimus apie Kauno smaližių laimės paieškas nepritekliaus ir gausos laikotarpiais kalbėsime su renginio viešnia – ilgamete „Tulpės“ bei Daugšiagirės dvaro konditerė Gaila.

Šventinę nuotaiką sukurs Juozo Naujalio muzikos gimnazijos moksleivių atliekami kūriniai.

Parengė doc. dr. Arūnas Vaicekauskas

Komentarai
Temos Turgus, Kaunas
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min