Filmas „Tuščias lizdas“ (The Empty Nest /El Nido Vacio)
Dialogais prisotinto Woody Alleno kino stiliui ištikimas D. Burmanas su humoru pažvelgia į vidutinio amžiaus krizę. Pedro Almodovaro numylėta aktorė C. Roth ir po 15 metų pertraukos į kiną sugrįžęs teatro scenos veteranas O. Martinezas vaidina 30 metų kartu gyvenusią porą. Rašytojas vyras pasineria į fantazijų pasaulį, kuris vis labiau braunasi į realų gyvenimą ir skatina žvalgytis į jaunesnes moteris. O žmona atnaujina sociologijos studijas, leidžia laiką su savo draugais ir mėgina išsiaiškinti, ką vis dėlto reiškia gyventi laimingai. Pora tikisi, kad jų dvasinę ramybę atkurs kelionė į Šventąją žemę.
Filmas „Vis einu, einu“ (Still Walking /Aruitemo aruitemo)
Lyriškame filme atskleidžiamas vienos šeimos nesusikalbėjimas ir neišblėstantys išgyvenimai po didelės netekties. Brolis ir sesuo su mažais vaikais susirenka garbaus amžiaus tėvų namuose paminėti vyriausiojo brolio mirties metines. Prieš 15 metų jis žuvo gelbėdamas skęstantį berniuką. H. Kore-eda aiškiai sudėlioja skirtingų kartų konfliktą į 24 valandas: tėvas kaltina sūnų dėl ambicijų stokos, o keista motinos užuomina paskatina dukterį prabilti apie nelaimingą santuoką. Asmeniškiausiam savo filmui režisierius pavadinimą parinko pagal 1960-ųjų popmuzikos dainą, o veikėjų dialoguose panaudojo pokalbius apie savo vaikystę su motina paskutinėmis jos gyvenimo dienomis.
Filmas „Nepailstantis“ (Restless /Hasar menuha)
Režisierius A. Kollekas grįžta prie jau nagrinėtų temų apie susitaikymą ir atgailą Niujorke. Ankstesniuose kūriniuose pagrindinėmis herojėmis būdavo moterys, bet šį kartą režisierius nukreipė dėmesį į seniai nesimačiusių tėvo ir sūnaus santykius. Prieš 20 metų Mošė paliko nėščią žmoną Izraelyje, paspruko į Niujorką ir niekuomet neatsisuko atgal. Kitoje Atlanto pusėje jis pradėjo naują gyvenimą ir nematė prasmės atsakinėti į sutuoktinės laiškus ar klausinėti apie sūnaus Tzacho likimą. Tačiau vieną dieną Mošė sulaukia skambučio. Jo atstumtas sūnus po tarnybos armijoje atvyko į Niujorką.
Filmas „Ponyo ant uolos prie jūros“ (Ponyo on the Cliff by the Sea /Gake no ue no Ponyo)
Ranka piešiantis H. Miyazaki vėl prabyla apie meilę, atsakomybę ir draugystę. Šį kartą magiškų nuotykių voratinklyje atsiduria penkerių metų berniukas ir paslaptingoji jūrų princesė, kuri trokšta išsilaisvinti iš tėvo povandeninės karalystės ir tapti normaliu žmogumi. Režisierius suderino „anime“ stilių, graikų mitologijos mintis apie dievybes, tradicinius japonų kultūros elementus ir neblėstantį „Mažosios undinėlės“ fenomeną. Filme žuvytė Ponyo pasprunka iš burtininko tėvo namų ir išplaukia ant kranto, kur ją suranda ant uolos įsikūrusiame kaimelyje gyvenantis Sosuke. Ponyo ir Sosuke draugystė palaipsniui perauga į meilę, kuri sukelia milžinišką pavojų ramaus kaimelio gyventojams.
Filmas „Achilas ir vėžlys“ (Achilles and the Tortoise /Achilles to kame)
Japonų kino mohikanas T. Kitano nieko nebijo ir negailestingai šaiposi iš savęs. Filmo pavadinimui pasiskolintas graikų filosofo Zenono paradoksas apie greitąjį Achilą, kuris teoriškai niekaip negalės pasivyti anksčiau distanciją pradėjusio ir kur kas lėčiau judančio vėžlio. Tai įkūnija mintį, kad talento neturintis žmogus niekuomet nepasieks Olimpo, nepaisant jo pastangų. Absurdo komedijos herojus Mačisu nuo pat vaikystės žavisi piešimu, bet jo brandos laikotarpį neigiamai paveikia turtus praradusio tėvo savižudybė, žiaurūs dėdės auklėjimo metodai ir nedraugiški mokytojai. Berniukas užauga nerimstantis eksperimentuotojas, kuriam nesiseka rasti asmeninio stiliaus ir užsidirbti pinigų iš tapybos.
Filmas „Il Divo“ (Il Divo)
Filmas supažindina su Italijos politikos legenda – 7 kartus šalies premjero soste buvusiu Giulio Andreotti. Charizmatiškas italas visus savo politinės karjeros metus buvo kaltinamas ryšiais su mafija, pataikavimu Vatikano kardinolams, susidorojimu su jam neįtikusiais žurnalistais, teisėjais, verslininkais ir kitais politikais. Nė vienas jam mestas kaltinimas teisme taip ir nebuvo įrodytas, o suteiktas garbės senatoriaus titulas dabar politikui garantuoja teisinę neliečiamybę. G. Andreotti, kurį įkūnija geriausiu 2008 m. Europos aktoriumi pripažintas Toni Servillo, šį filmą leido išleisti tik po savo mirties. Vis dėlto G. Andreotti sulaukė premjeros.
Apie kitus šešis programos „Meistrai“ filmus skaitykite čia.
