Su prancūzišku prieskoniu
Tie, kas prieš keletą dienų užsuko į pirmąjį Emiro Kusturicos dokumentinio filmo „Maradona pagal Kusturicą“ seansą, gali pasigirti kaimynams, jog pamatė iki šiol patį „šviežiausią“ festivalio filmą, netgi su prancūziškais prieskoniais. „Ši juosta Vilnių pasiekė likus vos dviem valandoms iki seanso. Priešpiet ji dar buvo Prancūzijoje, o popiet – jau mūsų rankose“, – pasakojo „Kino pavasario“ logistikos koordinatorė Giedrė Simanauskaitė.
Oro paštas daro stebuklus, tačiau to kartais nepakanka. Festivalio organizatoriai vakar vis dar laukė vieno iš programos „Indijos spalvos“ filmų – trilerio „Informatorius“. Paaiškėjo, kad filmas atkeliauti į Lietuvą vėluoja dėl to, kad vienas indų muitininkas neatėjo į darbą. Indas nepavedė atlikti savo užduoties kolegai, tad filmas neplanuotai liko Azijoje. „Indai kino juostą laiko didele vertybe, ten muitinės procedūros vyksta sudėtingiau“, – aiškino G.Simanauskaitė.
Festivalio „Kino pavasaris“ direktorė Vida Ramaškienė pasakojo, kad nė vienas festivalis neapsieina be panašių kuriozų. Nors galimiems nesklandumams nusiteikiama iš anksto, tačiau festivalio vadovė pripažįsta – nervų vis tiek kainuoja. „Tikimės, kad žiūrovai tokiais atvejais bus suprantingi. Kad ir kaip būtų, indų filmas mūsų festivalyje tikrai bus rodomas“, – tikino ji.
Skrieja per žemynus
Populiariausių filmų juostos skraidinamos per visus žemynus. Pavyzdžiui, šiltai žiūrovų sutiktas korėjiečių kilmės režisieriaus Kim So-Yongo filmas „Plikas kalnas“ vakar iškeliavo į Honkongą. Vilniaus kino teatre iš Belgijos „atskraidinta“ drama buvo rodoma keturias dienas.
Lietuvoje jau nebėra ir iki šiol didžiausio žiūrovų antplūdžio susilaukusios italų komedijos „Rugpjūčio šventė“. Nors talentingojo režisieriaus Gianni di Gregorio darbą greičiausiai pageidautų išvysti dar keli šimtų kino mėgėjų, tačiau geriausių filmų grafikas yra suplanuotas griežtai. Tokie filmai festivaliuose ilgai neužsibūva. „Tačiau mes žiūrovams pasiūlėme papildomus „Rugpjūčio šventės“ seansus. Džiaugiamės, kad šį šmaikštų filmą pamatė iš tiesų daug žmonių“, – sakė V. Ramaškienė.
Ilgos derybos
Festivalio „Kino pavasaris“ komanda derybas su filmų platintojais paprastai pradeda likus 2-3 mėnesiams iki kino fiestos. Jei filmai turi kelias juostos kopijas, tuomet susitarti pavyksta greičiau.
Kino technikai dažniausiai nori gauti filmo juostą prieš parą. Mat tam reikia pasirengti – į 4-5 dalis padalytą juostą reikia suklijuoti, parengti seansui. „Pasirengti užtrunka bent 1-1,5 valandos. Mano asmeninis rekordas – 35 minutės. Greičiau turbūt neįmanoma“, – sakė festivalio kino technikas Giedrius Kazlauskas. Beje, vidutinė apie pusantros valandos trukmės juosta sveria apie 25 kilogramus. Filmo juostos ilgis siekia 2500-3500 metrų.
Pasiekė dalimis
Iš beveik 90-ies „Kino pavasario“ filmų tiktai penki filmai bus rodomi iš vaizdajuostės. Visi likę – iš kino juostos, kuri suteikia galimybę mėgautis aukščiausia vaizdo ir garso kokybe. „Tiesa, pasitaiko, kad kai kurie dokumentiniai filmai tiesiog nebūna „susukti“ į juostą“, – pastebėjo G.Simanauskaitė.
Festivalio organizatoriai viliasi, kad didesnių nemalonių staigmenų dėl filmų logistikos šiemet pavyks išvengti. Jei ne, vėliau tikrai bus ką prisiminti. Kaip ir iki šiol prisimenamas bosnių režisieriaus Jasmilos Zbaničiaus filmas „Grbavica“, 2007-ųjų pavasarį Vilnių iš tolimojo Bangladešo pasiekęs dalimis.
