Šiemet festivalyje „Kino pavasaris“ pristatoma rekordiškai daug lietuviškos produkcijos – 34 filmai, 13 iš jų – premjeriniai (6 dokumentiniai ir 7 trumpo metražo vaidybiniai filmai).
Vienas ryškiausių festivalio filmų – Manto Kvedaravičiaus „Barzakh“, atskleidžiantis skaudžių išgyvenimų patyrusių Čečėnijos šeimų likimus. Šis filmas tapo Berlyno kino festivalio prestižinės festivalio programos „Panorama“ atidaromuoju filmu bei sulaukė teigiamų kritikų ir žiūrovų atsiliepimų. Iš šio festivalio režisierius parsivežė du reikšmingus prizus: Ekumeninės žiuri ir tarptautinės žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ apdovanojimus.
Ramunės Čekuolytės filme „Chebriarchatas“ gvildenamos Lietuvos kultūros problemos. Pasak filmo autorės, kai kurie žinomi kultūros herojai atsisakė filmuotis, nes pabijojo atskleisti tai, kas vyksta šios hierarchijos viduje. Kurdama filmą R.Čekuolytė, kaip ir daugelis kitų režisierių, susidūrė su finansavimo problema. Pasak jos, geriausiu atveju iš Kultūros rėmimo fondo kūrėjai gali tikėtis šeštadalio filmams reikiamų lėšų.
 |
| Ramunė Čekuolytė |
„Bet jei nemyli temos, kuria kuri, jokie pinigai neišgelbės“, – pabrėžė R.Čekuolytė.
Tuo tarpu režisierius Tomas Bručas, sukūręs filmą „Čeburekų pardavėjai“ tikino išsivertęs su nuliniu biudžetu. Pats kadaise čeburėkus pardavinėjęs filmo autorius patikino, kad svarbiausia yra ne pinigai, o žmonės, kurie nori padėti.
Režisierius Evaldas Jansas festivalyje pristato filmą „Laisvė kurti“. Jame kūrėjas kalbino kalinimo įstaigose dienas leidžiančius asmenis. Sunkiausias uždavinys kūrėjui buvo prakalbinti kalinius, nes pokalbius stebėdavo kalėjimo prižiūrėtojai. Su kai kuriais kalinčiaisiais E.Janui teko susitikti ir po kelis kartus, o su keletu jau bausmę atlikusiais nuteistaisiais režisierius iki šiol palaiko ryšius.
Režisierė Kristina Sereikaitė filme „Tėvas“ filmavo savo tėvą. Autorė atskleidė, kad jos filmo herojus reikalavo, kad iš filmo būtų išimtos kai kurios scenos, todėl tekdavo ieškoti kompromiso. K.Sereikaitės teigimu, buvo nelengva į savo tėvą žiūrėti ir kaip ir personaža ir tuo pačiu stengtis išlikti jautriai.
Tuo tarpu režisierius Audrius Mickevičius filme „2 indeliai jogurto“ įamžino savo dukrą. Kūrėjui sumanymą įgyvendinti padėjo draugai, sutikę dirbti už „ačiū“. „Pavaišini barščiais – ir visas atsiskaitymas“, – šyptelėjo režisierius.
 |
| Romas Zabarauskas |
Vienas kontroversiškiausių lietuviškų filmų – Romo Zabarausko „Porno melodrama“. Filme, pasak režisieriaus, pasakojama apie meilę, tačiau ne bet kokią – lietuviams dar neįprastą meilę tarp vyrų. R.Zabrausko teigimu, šiame filme jis neprotestuoja prieš homofobišką Lietuvą – autorius tikina protestuojąs prieš homofobiškus įstatymus. Autorius juokėsi, kad jo filmas festivalyje bus rodomas nelegaliai – nors įstatymai riboja informacijos apie homoseksualių santykių propagavimo pateikimą nepilnamečiams, tačiau „Kino pavasaryje“ šią juostą galės išvysti ir šešiolikmečiai.
Lietuviškoje filmų programoje išvysime ir režisierės Ievos Javaitytės trumpametražį filmą „Trečiadieniais“, kuriame pasirodo legendinė aktorė Galina Dauguvietytė, Andriaus Blaževičiaus ir Mindaugo Sruogiaus filmą „Tremtinės istorija, kurią išvežė pats tėvas“, Jono Trukano „Knygnešys“, Dariaus Jarašūno „Aš, veteranė“, Ričardo Marcinkaus „Pravalas“, Alginos Navickaitės „Kai ji vaikšto šalia“.
Žiūrovai pirmą kartą kviečiami išrinkti Geriausią festivalio Lietuviškos programos filmą. Publika galės balsuoti interneto svetainėje www.kinopavasaris.lt.
Išsamią filmų programą galite rasti čia: http://www.kinopavasaris.lt/filmai.
