Galbūt ne visi festivalio atidarymo seanso dalyviai po šio filmo tryško susižavėjimu modernia operos interpretacija, tačiau režisierius tikino, kad jam nesvarbu, ar „Don Žuanas“ bus pamiltas ar pasmerktas – svarbiausia, kad žiūrovas filmui neliktų abejingas.
Specialiai į „Kino pavasario“ atidarymą atvykęs ir naujos operos repeticijas Kopenhagoje sustabdęs režisierius apgailestavo, kad Lietuvoje gali viešėti tik vieną dieną. Kūrėjas teigė besijaučiantis ypatingai pagerbtas, galėdamas dalyvauti festivalyje ir pažadėjo į Lietuvą sugrįžti dar kartą.
- Kodėl nusprendėte kurti operą-filmą apie moterų širdžių daužytoją Don Žuaną?
- Ilgus metus dirbau operos meno vadovu. Mano darbą įvertino keli filmų prodiuseriai, kurie ir pasiūlė man sukurti filmą-operą. Pamaniau, kad tai skamba fantastiškai. Nusprendžiau sukurti kitokį filmą: modernų, ekrane vaizduojantį operą. Prasidėjo įdomios istorijos, kuri būtų aktuali šiandien, paieškos. Istorija apie Don Žuaną tam puikiai tiko: tai istorija apie vyrą, kuriam vis negana, kuris nori vis daugiau ir daugiau, kuris yra nenustygstantis. Šiais laikais visi esame tokie pat: bijantys sustoti, vis norintys naujos merginos, naujo darbo, naujos mašinos, naujos kelionės... „Don Žuane“ mes atpažįstame tai, kuo šiuo metu gyvename, kas mums šiuo metu aktualu. Tai – istorija apie modernų žmogų.
- Kokį matote skirtumą tarp Don Žuano iš XVIII amžiaus ir šiuolaikinio Don Žuano?
- XVIII amžiuje prasikaltusius bausdavo dievas, todėl anuometinis nuodėmingas Don Žuanas buvo nubaustas dievo ir sulaukęs gyvenimo pabaigos nusiųstas į pragarą. Šiandien dievas nebebaudžia – dabar bausmė kyla iš žmogaus vidaus. Don Žuanas yra apdovanotas jėga, kuri suteikia jam galimybę gyventi, mylėti, kovoti, kurti, tačiau ta pati jėga, jei ji nėra pažabojama, gali greitai sugriauti. Ši jėga, kilusi iš Don Žuano vidaus, jį ir sugriovė. Šiandien Don Žuanas yra baudžiamas jo paties demonų.
- Ar manote, kad kiekvienas vyras turi kokių nors Don Žuano savybių?
- Ne kiekvienas. Don Žuanas – vyriškos seksualumo jėgos įvaizdis. Seksualumo jėgos, kuri nori konkuruoti, nori dominuoti, kuri nori vis daugiau. Tačiau šią jėgą gali turėti tiek vyrai, tiek moterys. Ji verčia konkuruoti ir kovoti vieniems su kitais.
- Kas jums buvo sunkiausia kuriant šį filmą?
- Kuriant šį filmą kilo trys iššūkiai. Kūriau filmą, ne operą, todėl teko perprasti kino žodyną, išsiaiškinti, kaip filmas pasakoja istoriją, kaip ją vaizduoja. Keletą metų teko atsidėti scenarijaus rašymui.
Kitas svarbus etapas buvo atranka – visame pasaulyje teko ieškoti dainininkų, kurie gali ne tik dainuoti, bet ir gerai atrodyti prieš kamerą, vaidinti. Filme pasirodę dainininkai yra žvaigždės, jie dainuoja garsiausiose pasaulio scenose, bet to neužteko – jie turėjo būti imlūs, nuoširdūs, smalsūs, pasiryžę naujovėms, ieškantys tinkamiausio būdo kaip išreikšti personažo jausmus. Aktorių ieškojome ir Rusijoje, ir Didžiojoje Britanijoje, ir JAV. Visi jie geri aktoriai – dainuodami prieš tūkstantinę publiką jie vaizdžiai gestikuliuoja, tačiau prieš filmavimo kamerą reikia subtilumo, atskleisti labai nedaug.
Dar vienas sunkus etapas – režisavimas. Kurdamas savo pirmąjį filmą supratau, kad režisavimo galimybės yra fantastiškos, tačiau sukurti vientisą pasakojimą nepaprastai sunku.
Man nėra svarbu, kad filmas patiktų visiems, man svarbiau, kad žmonėms, kuriems patinka šis filmas, jis patiktų nuo pradžių iki galo, o tiems, kam jis nepatiko, nepatiktų iš tiesų – taip daug geriau, nei sulaukti atsiliepimų, kad filmas yra neblogas.
- Kaip žiūrovai reaguoja, girdėdami modernią „Don Žuano“ libreto versiją, kurioje nevengiama žargono, net keiksmažodžių?
- Kai kurie žmonės mano, kad tai novatoriška, jie juokiasi, lieka sužavėti, o kitiems tai nepatinka. Ir puiku: mes nekūrėme filmo, kuris patiktų visiems, mes kūrėme filmą, kuris sukeltų jausmus. Buvo būtina, kad šiame filme skambėtų anglų kalba, leidžianti visiems suprasti, kas dainuojama ir ką norima pasakyti. Šiuolaikinis tekstas šiai operai „prilipo“ visai natūraliai. Dėl to kai kurie operos gerbėjai manęs ims nekęsti, bet tai nieko tokio. Man nėra svarbu, kad filmas patiktų visiems, man svarbiau, kad žmonėms, kuriems patinka šis filmas, jis patiktų nuo pradžių iki galo, o tiems, kam jis nepatiko, nepatiktų iš tiesų – taip daug geriau, nei sulaukti atsiliepimų, kad filmas yra neblogas.
- Kaip apibūdintumėte šio filmo žanrą?
- Pirmiausia, tai yra filmas, filmas apie seksą. Tiek man, kaip filmo kūrėjui, tiek ir Don Žuanui seksas nėra pagrindinis dalykas: nors filme yra gausu erotinių scenų, bet šio filmo pagrindinė ašis yra nuo savęs bėgantis žmogus. Mes esame girdėję apie priklausomybę nuo darbo, alkoholio, tabako, moterų, o šiuo atveju pagrindinis herojus yra priklausomas nuo gundymo. Kai jis vilioja, visa jo energija nukreipta į moterį: jis žiūri į ją, jis galvoja apie ją, jis ją gundo ir nebeturi laiko galvoti apie save. Kiekvieną kartą, kai jis pajunta baimę, spaudimą, jis susikoncentruoja į naują moterį, į naują gundymą.
- Kokie tolimesni jūsų planai, susiję su kinu?
- Norėčiau sukurti dar vieną filmą, tai mane labai traukia. Aš manau, kad kita mano juosta nebebus filmas-opera, tai bus įprastas vaidybinis filmas. Šiuo metu rašau naują scenarijų, o kaip susiklostys planai – pažiūrėsime. Ateityje planuoju ir toliau kurti naujas operas.
 |
| Kadras iš filmo/Filmas „Don Žuanas“ |
- Kokia jūsų nuomonė apie šiuolaikinį kiną: ar jis išgyvena aukso amžių, ar yra atsidūręs sudėtingoje situacijoje?
- Yra sukurta daug gerų filmų, papasakota daug gerų istorijų, egzistuoja daug įdomių pasakojimo būdų, tačiau šiuo metu yra vienas dalykas, kuris mane neramina: vis daugiau ir daugiau filmų rodosi vienodi. Pagaminti filmą kainuoja daug, todėl dažnai norima sukurti tokį produktą, kuris garantuotai patiktų visiems. Tai pavojinga. Kinas yra puikus būdas pasakoti istorijas, tačiau mes neturėtume siekti įtikti auditorijai. Mes turime stengtis ieškoti naujų būdų kaip pateikti pasakojimą, turime išlikti smalsūs ir kurti apie tai, kuo tikime. Aš didžiuojuosi, kad „Don Žuanas“ nėra panašus į visus kitus filmus, nes jis – kitoks, naujoviškas.
- Kokius filmų režisierius laikote sau pavyzdžiu?
- Vienas mano mėgstamiausių režisierių – Bazas Luhrmannas, kuris sukūrė filmus „Romeo ir Džuljeta“, „Mulen Ružas“. Savo filmuose jis nebijo teatrališkumo ir nepretenduoja į tikroviškumą. B.Luhrmanno filmai man yra didelis įkvėpimo šaltinis. Danų režisierius Thomas Vinterbergas man yra pavyzdys tokio režisieriaus, kuris sugeba puikiai ir netradiciškai papasakoti istoriją.
Apie K.Holteną:
Kovo pabaigoje 38 gimtadienį švęsiantis K.Holtenas yra įvardijamas jauniausiu operos teatro vadovu Europoje – darbą Kopenhagos Karališkoje operoje jis pradėjo sulaukęs 27-erių ir per tą laiką pastatė daugiau nei 50 operų. Kovo mėnesį K.Holtenas buvo paskirtas naujuoju Londono karališkosios operos vadovu ir savo darbą pradės nuo naujojo operos sezono. Filmas-opera „Don Žuanas“ žymi K.Holteno debiutą kine, režisierius neslepia naujojoje kūrybinėje erdvėje turįs nemažai kūrybinių ambicijų.
Daugiau apie filmą: http://www.kinopavasaris.lt/filmas.php?id=1299011274
Kino filmo seansai įvyks:
2011-03-26 19.30 val. — Vilnius - k/t „Pasaka“,
2011-03-30 19.00 val. — Vilnius - k/c „Forum Cinemas Akropolis“, 3 salė.
