Festivalio „Kino pavasaris“ programos sudarytoja Greta Akcijonaitė prisipažino negalinti išskirti savo mėgstamiausių festivalio filmų trejeto, mat pati juos atrinko iš šimtų kitų. „Manau, kiekvienas filmas yra vertas būti rodomas festivalyje“, – teigė pašnekovė.
Greta, kurie filmai festivalio žiūrovų buvo sutikti palankiausiai – gal galėtumėte palyginti mūsiškių pasirinkimą su kitų šalių festivalių lankytojų sprendimu?
Mūsų žiūrovai labai palankiai įvertino filmus „Valsas su Baširu“, „Il Divo“, „Tarp sienų“. To buvo galima tikėtis – šie filmai yra kone visų festivalių, kuriuose dalyvauja, favoritai. Tačiau turbūt didžiausias netikėtumas – italų komedijos „Rugpjūčio šventė“ populiarumas. Žmonės išpirko bilietus festivaliui nė neprasidėjus. Tai mane šiek tiek nustebino – turint omenyje, kad „Rugpjūčio šventė“ iki šiol buvo mažai kam žinoma.
Ar tai reiškia, kad Lietuvos žiūrovai, jei pasitaiko proga, linkę rinktis lengvesnio žanro filmus?
Nemanau, kad taip yra. Žinoma, mūsų auditorija kartais ieško ko nors paprastesnio, smarkiai nesukrečiančių filmų. Tačiau negalima sakyti, kad taip yra visada.
Kaip manote, kokios gali būti antrosios festivalio dalies didžiausios staigmenos?
Manau, antroje festivalio dalyje žiūrovai atras konkursinės „Kino pavasario“ programos „Nauja Europa – nauji vardai“ filmus. Keli jų jau buvo parodyti, jie sulaukė labai gerų atsiliepimų. Mano galva, konkursinės programos filmai yra kiek artimesni lietuvių kinematografijos tradicijai. Rytų ir Centrinės Europos filmai galbūt nėra tobuli techniniu aspektu – tai iš dalies lemia ir nedidelis filmų biudžetas. Tačiau jų meninė vertė yra aiški. Prognozuoju, kad mūsų kaimynų latvių ir estų filmai, rodomi programoje, taip pat bus teigiamai sutikti.
Kino komentatorių filmų TOP 3:
Paulius Rymeikis, gtaskas.lt
Mano TOP 3 pradeda „Il Divo“. Pirmiausia, už vizualinę kalbą. Toliau rikiuojasi prancūzų „Tarp sienų“. Pritrenkia mokytojas, jo vaidmuo. Filmas sukurtas net per daug kokybiškai. „Reičel išteka“ – taip pat mano sąraše. Įdomi šeimyninė drama, patiko scenarijus – žavus filmas.
Viktorija Rusinaitė, ore.lt
Pirmiausia – „Il Divo“. Juostos garsas ir vaizdas puikiai dera vienas prie kito. Taip pat stiprus filmo istorinis kontekstas. Filmas „Luiza ir Mišelis“ patiko, nes yra labai pankiškas. Juosta pavadinta pirmosios anarchistės Luizos Mišel vardu, filmo humoras dvelkia intelektualumu. Filmas „Genuja“ irgi patenka į mano trejetuką. Šioje dramoje svarbų vaidmenį atlieka ne tik personažai, bet ir pats miestas.
Arūnas Dovydaitis, biteplius.lt klubas „Kinomanai“
Filmui „Gomora“ drąsiai skirčiau pirmąją vietą. Ši juosta gali simbolizuoti Italijos kino atgimimą. Po to – „Il Divo“. Iš naujų atradimų – konkursinės programos filmas „Žgutas“. Tai yra labai stilingas, stiprus ir įsimenantis filmas.
Kristupas Sabolius, pravda.lt
Pradėčiau nuo filmo „Gomora“. Tai paradokumentine maniera sukurtas labai aktualus, gyvas filmas, beje, veikiantis net šių dienų politinį gyvenimą. Filmui pasirodžius kino teatruose, Italijoje žmonės išėjo į gatves. Politinė satyra „Il Divo“ – labai estetiška, turinti savitą kino kalbą. Ir – komedija „Rugpjūčio šventė“. Šis filmas parodo, kad galima kurti ir minimaliomis priemonėmis.
