Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Tilda Swinton – aktorė ne iš šios planetos

Tilda Swinton
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Tilda Swinton
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Androgeniškas aristokratas, pikta ledo karalienė, šaltakraujė vaiką pagrobusi alkoholikė, slavišku akcentu kalbanti turtinga italė, masinę žmogžudystę įvykdžiusio paauglio motina, intelektuali vampyrė, niekad nesustojančio traukinio diktatorė, galiausiai šimtametė našlė – visi šie ekscentriški vaidmenys priklauso aktorei Tildai Swinton.

Įdomiausia tai, kad ji pripažįsta turinti bent dalelę kiekvienam įkūnytam personažui būdingų bruožų. Šių metų festivalyje „Kino pavasaris“ Tildą Swinton išvysime dviejuose ilgo metro filmuose – „Sniego traukinys“ („Snowpiercer“) ir „Zero teorema“ („The Zero Theorem“), o jos balsą išgirsime trumpametražėje juostoje „Vienaragio mirtis“ („Death for a Unicorn“). 

Mokėsi su Velso princese Diana

Katherine Mathilda Swinton gimė 1960 m. lapkričio 5 d. Londone, kilmingoje šeimoje, kurios šaknys siekia pačius Viduramžius. Vienos seniausių Škotijos giminių vyrai tradiciškai tapdavo karininkais, o moterys, įgijusios prestižinį išsilavinimą, – aristokratų žmonomis. Sulaukusi dešimties, tarp trijų brolių užaugusi Tilda buvo išsiųsta į privačią mergaičių mokyklą, kur gyveno ir mokėsi drauge su būsima Velso princese Diana Spencer. 

Metus, praleistus ten, aktorė atsimena kaip itin sudėtingą laikotarpį. Vyrišką ir išskirtinių bruožų mergaitę bendramokslės netruko atstumti, tad laisvą laiką Tilda leisdavo slapstydamasi. „Tylėjau ištisus penkerius metus“, – šokiruojantį faktą dažnai interviu metu žurnalistams primena aktorė. Nežinia kam duoti tylos įžadai subrandino Tildoje svajonę tapti poete. Tėvai, išgirdę tokį jos pageidavimą, žinoma, neapsidžiaugė. Tačiau galiausiai ryžosi kompensuoti merginos studijas Kembridžo universitete.

Po mokyklos baigimo Tilda dvejus metus savanoriavo Afrikos mokyklose, tad gimdytojai jau nutuokė, ko dar galima iš jos tikėtis. „Akademinė programa nužudė mano meniškąją pusę“, – sako galiausiai politikos bei socialinius mokslus baigusi Tilda. Na, bet akivaizdu, kad tiesa šių žodžių laikyti negalima: pradėjusi lankytis universiteto teatro repeticijose ji išlaisvino savąjį aktorystės pašaukimą ir talentą. Vėliau sekė darbas didžiuosiuose Škotijos ir Anglijos teatruose, tačiau tai jai kuo toliau, tuo labiau darėsi nuobodu. 

Būdama 25-erių Tilda sutiko eksperimentinio kino režisierių Dereką Jarmaną, kurį ji iki šiol vadina sielos broliu. Sulig tuo įvykiu į jos gyvenimą įsiveržė kinas. Šių dviejų avangardiškų asmenybių bendradarbiavimas truko devynerius metus – 1994 m. D. Jarmanas mirė nuo AIDS. Su didžiule aistra vaidinusi jo filmuose, pasaulio pripažinimą Tilda įgyjo 1992 m., pasirodžius juostai „Edvardas II“ („Edward II“). „Venecijos kino festivalyje“ buvo apdovanota už jame sukurtą karalienės Izabelės vaidmenį. Androgeniška aktorės išvaizda neliko nepastebėta: režisierius Sally Potteris pakvietė ją suvaidinti Virginios Woolf romano „Orlandas“ ekranizacijoje. Joje Tilda Swinton sukūrė pagrindinius tiek vyro, tiek moters vaidmenis. 

Įgijusi patirties ir išpopuliarėjusi nekomerciniame Europos kine, aktorė išbandė save ir už Atlanto. Už vaidmenį 2001 m. mistiniame trileryje „Gelmė („The Deep End“) buvo nominuota „Auksiniam gaubliui“, 2000 m. pasirodžiusiame filme „Paplūdimys“ („The Beach“) ji nusifilmavo su Leonardo DiCaprio, po metų ją vaidinančią su Tomu Cruise'u žmonės galėjo išvysti „Vaniliniame danguje“ („Vanilla Sky“), su Keanu Reevesu 2005 m. filme „Konstantinas“ („Constantine“). Ypatingai didžiojo ekrano žiūrovams įsimintiną vaidmenį Tilda Swinton sukūrė filmuose „Narnijos kronikos: princas Kaspijanas“ („The Chronicles of Narnia: Prince Caspian“, 2008) ir „Narnijos kronikos: Aušros užkariautojo kelionė“ („The Chronicles of Narnia: The Voyage of the Dawn Treader“, 2010), kuriuose ji įkūnijo blogąją Baltąją raganą. Lemtingu filmu jai tapo „Maiklo Kleitono sukurta tiesa“ („Michael Clayton“, 2007): už geriausią antrojo plano moters vaidmenį jai buvo įteikta „Oskaro“ statulėlė. Tačiau, kaip sako pati Tilda, ne laimėjimai ar apdovanojimai daro žmogų laimingu, o veikla, kuria jis užsiima. Tačiau, tarsi prieštaraudama pati sau, aktorė dažnai mėgsta pabrėžti, kad aktorystė nėra jos didžioji gyvenimo aistra.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Tilda Swinton švenčia 53-iąjį gimtadienį
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Tilda Swinton 

Eksperimentinis gyvenimas

Dažnai savo aktorės karjerą kario gyvenimui prilyginanti Tilda Swinton garsėja ne tik vienas už kitą geriau sukurtais personažais, bet ir savo išskirtinėmis pažiūromis bei meno projektais. Ji prisipažino, kad būdama ketverių norėjo uždusinti savo jauniausiąjį brolį, nes jai per akis užtekę ir kitų dviejų. Pasiryžusi tai padaryti ji atėjo į kambarį, kur gulėjo savo kepurytės kaspinais užspringęs kūdikis. Viskas baigėsi tuo, kad sesuo jam išgelbėjo gyvybę.

Drąsūs užmojai lydėjo ją ir toliau. Kaip jau minėta, tylos siena paauglystėje atsiskyrė nuo netolerantiškos mokyklos bendruomenės, o mokydamasi universitete prisijungė prie komunistų partijos, patraukusios studentę radikaliomis idėjomis. Vėliau vienoje iš Anglijos galerijų užsidarė stiklinėje dėžėje ir netrikdoma lankytojų miegojo. Drauge su kolega D. Jarmanu aktyviai kovojo ne tik prieš nuobodų meną, bet ir prieš homofobiją. Prieš keletą mėnesių Tilda Swinton išskleidė homoseksualų vėliavą Raudonojoje Maskvos aikštėje priešais policininkų automobilį ir tai ji darė puikiai suvokdama tokio veiksmo riziką: „Jei prieš dvidešimt metų man kas būtų pasakęs, kad tai daryti bus pavojinga, būčiau tikrai nepatikėjusi. Labai gaila, bet per tiek laiko šioje šalyje situacija nė kiek nepasikeitė.“

Ji prisipažino, kad būdama ketverių norėjo uždusinti savo jauniausiąjį brolį, nes jai per akis užtekę ir kitų dviejų. 

Savo meilę eksperimentiniam, avangardiniam kinui garsi aktorė išreiškė surengdama mini festivalį „Ballerina Ballroom Cinema of Dreams“ viename iš Škotijos pajūrio kaimelių. Vėliau jis tapo mobiliu ir keliavo po nuošalias šalies vietas. Tilda Swinton taip pat ėmėsi nekomercinių ir mažo biudžeto filmų prodiusavimo: „Oskaro“ įteikimas iš vienos pusės man buvo labai naudingas. Jis padeda sklisti žiniai apie mūsų vykdomą nekomercinio kino veiklą.“ 

Eksperimentuoja ji ne tik kine, bet ir madoje, savo stiliumi. Ji ne tik danų dizainerių „Viktor & Rolf“ mūza, bet ir moteris, išsiskirianti netradicinio stiliaus pojūčiu ir natūralumu. Aktorė beveik niekada nenaudoja kosmetikos, net ir kine, nebent jos vaidmuo, o tai pasitaiko pakankamai dažnai, reikalauja išskirtinio grimo ar net kaukės. Paklausta, apie amžinos jaunystės paslaptį, 53 metų blyškios ir lygios odos savininkė pajuokauja, kad jos senosios giminės protėviai buvo vampyrai. 

Visuomenės suformuota ar tikra?

Tildą Swinton žiniasklaidoje žmonės yra įpratę matyti ne tik dėvinčią originalaus dizaino drabužius ar be ryškaus makiažo, tačiau taip pat visuomet orią, drąsią, švelnią, bet tuo pačiu ir arogantišką, o kartais net ir kuklią, bet visada nestokojančią humoro jausmo. Paklausta apie vaidybą ir jos svarbius įvertinimus, Tilda nepraleidžia progos pabrėžti, kad ji save laiko vidutiniška aktore ir kad daug kartų buvo apsisprendusi nutraukti savo karjerą kine. Pasak jos, to vis nepadaranti, nes taip tiesiog įdomiau gyventi.

Kadaise buvo pasklidęs gandas, kad ji gyvena su savo dvynukų – Honoro ir Xaviero – tėvu menininku Johnu Byrne'u ir naujuoju, daug už save jaunesniu draugu po vienu stogu. Nors ji tuos gandus labai greitai paneigė, tvirtindama, kad buvęs vyras prižiūri berniukus, kol ji su savo nauju partneriu keliauja aplink pasaulį, tačiau žiniasklaidai užtildyti to neužteko. Visuomenės normoms nepaklūstančios ir už homoseksualų teises kovojančios aktorės įvaizdis tolimesnėms kalboms buvo labai gera dirva. O Tilda Swinton, savo ruožtu, nevengia iki šiol į ją vis pažerti naujų šokiruojančių faktų ar surengti vieną iš savo akcijų. Tačiau tai niekada jos nepriartino prie pop kultūros, kuriai taip būdingi žymių žmonių skandalingi gyvenimai. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Muziejuje mieganti aktorė Tilda Swinton
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Muziejuje mieganti aktorė Tilda Swinton

Atpažinti padedantis balsas 

Eksperimentuodama su savo lytimi, amžiumi, akcentu, netgi rase, Tilda Swinton dažnai tampa neatpažįstama. Tačiau nesusiklaidinti padeda jos škotiškas akcentas ir neįprastas balso tembras. Nesvarbu, išgirdai jį per TV laidą apie Galapagų gamtą ar iš juodaplaukės baikerių mergužėlės filme „Sulaužytos gėlės“ („Broken Flowers“, rež. Jimas Jarmuschas, 2005) – visuomet žinai, kam jis priklauso. Įsitikinti jo galimybėmis ir poveikiu filmui bus galima šių metų festivalyje „Kino pavasaris“ jos įgarsintame 15 minučių trukmės mistiniame filme „Vienaragio mirtis“. 

Paskutiniuose didžiuliuose projektuose – filmuose „Sniego traukinys“, „Zero teorema“ ir „Viešbutis „Didysis Budapeštas“ – nusifilmavusi aktorė nepanaši į save kaip niekad. Kuriant visus jos įkūnytus personažus panaudotos dirbtinės veido ir kūno dalys.

Štai į šiųmečio „Kino pavasario“ programą įtrauktame filme „Sniego traukinys“ ji vaidina itin nemalonios išvaizdos ir būdo diktatorę Mason. Fantastinėje juostoje apie globalinio klimato atšilimo paveiktą ateitį vaizduojamas niekad nesustojančiame traukinyje egzistuojantis pasaulis. Jei jis sustotų, variklis netektų energijos, o jo gyventojai – žmonijos likučiai – mirtų nuo visą planetą sukausčiusio šalčio. Beje, Tilda Swinton šiam vaidmeniui išmoko pamėgdžioti Jorkšyro akcentą, nes žodis „autoritetas“ jai asocijuojasi su kadaise pažinotu ir būtent šiuo akcentu kalbančiu žmogumi. „Sniego traukinys“ laikomas pačiu brangiausiu per Korėjos kino istoriją sukurtu filmu. „Radikalumas ir anarchizmui artimos pažiūros buvo pagrindas, kodėl sutikau dirbti su režisieriumi Bongu“, – sako kurti blogus charakterius mėgstanti aktorė. „Visuomet norėjau suvaidinti personažą, turintį kiaulės nosį“, – priduria ji.

VIDEO: Filmo „Sniego traukinys“ anonsas
Filmo „Sniego traukinys“ anonsas

Kitame festivalio filme „Zero teorema“ režisierius Terry Gilliamas norėjo matyti aktorę su dirbtiniais dantimis ir senamadiška, ar, kaip jis pats sako, „baisia“ šukuosena. Čia ji vaidina virtualią pagrindinį personažą – genialų, tačiau niekaip paslaptingosios Zero teoremos neišsprendžiantį matematiką Qoheną – išklausančią ir konsultuojančią psichologę Dr. Shrink-Rom. „Zero teorema“ mus vėlgi nukelia į ateitį, kur gali paaiškėti tikrojo žmonijos gyvenimo prasmė... Tilda Swinton šioje juostoje filmavosi vos keletą dienų, tačiau šią patirtį įvardiją kaip laiką vaikų darželyje. Ne dėl to, kad komandai trūko patirties, juk dirbti teko su „Dvylikos beždžionių“ („12 Monkeys“, 1995) režisieriumi ir du „Oskarus“ laimėjusiu aktoriumi Christophu Waltzu, o dėl to, kad buvo labai smagu.

VIDEO: Filmo „Zero teorema“ anonsas
Filmo „Zero teorema“ anonsas

Paskutinėje juostoje, kurioje Tildai Swinton teko filmuotis – komedija „Viešbutis „Didysis Budapeštas“  („The Grand Budapesht Hotel“, 2014). Čia Tilda Swinton vaidina seną našlę. Ji nužudoma, tad kurį laiką reikia pagulėti karste. Žinoma, aktorė smarkiai ir neatpažįstamai pasendinama. Su režisieriumi Wesu Andersonu ji jau dirbo filmuojantis jo filme „Mėnesienos karalystė“ („Moonrise Kingdom“, 2012).

VIDEO: Filmo „Didysis Budapeštas“ anonsas
Filmo „Didysis Budapeštas“ anonsas
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min