Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vilniuje viešintis režisierius Farukas Lončarevićius apie filmą „Su mama“: jis atveria susvetimėjimo ir užgniaužto bosnių seksualumo problemas

Farukas Lončarevićius
Roberto Daskevičiaus nuotr. / Farukas Lončarevićius
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Po režisieriaus Faruko Lončarevićiaus filmo „Su mama“ (With mother – angl.) kino salėje tvyro tyla. Didžiajame ekrane papasakota istorija slogi, jos veikėjai – sutrikę, apimti nevilties ir kančios. Šeima, sėdinti prie vieno stalo, neištaria nė žodžio: neturi ko pasakyti? O gal tiesiog nemoka, kaip?

Motina Jasna su vėžiu kovoja devynerius metus. Ji – valdinga motina ir žmona, gerbiama gydytoja. Tačiau nei tvirto charakterio, nei profesinių žinių neužtenka onkologinei ligai pažaboti – vėžys išplitęs, o gyventi liko nebedaug.

Jasnos vyrui Mladenui sunku susitaikyti su neišvengiama žmonos netektimi. Vyresnioji dukra Berina turi susitaikyti su mirtina motinos liga ir išmokti susitvarkyti su seksualinėmis audromis. Tuo metu jaunėlė Luna atlieka tik stebėtojos vaidmenį. Ji – intravertė ir perdėm vaikiška, nors apsupta šeimos narių, tačiau su jais neranda jokio kontakto.

Žmonės nesugeba užmegzti glaudaus ryšio

Stebint įtemptus šeimos santykius gali susidaryti įspūdis, kad net nelaimės akivaizdoje žmonės išlieka labai susvetimėję. Tačiau tai dar nereiškia, kad jie nemyli vienas kito.

Po filmo į susitikimą su žiūrovais atėjęs režisierius ir scenarijaus autorius F.Lončarevićius sakė, kad toje iš ekrano sklindančioje tyloje ir įtampoje iš tikrųjų yra labai daug neišreikštos, neišsakytos meilės.

Berinos širdis pilna meilės, ji tiesiog sprogsta, tačiau nėra sąlygų jausmams išreikšti.

„Tiesiog žmonės nemoka jos parodyti – nežino, kaip. Berinos širdis pilna meilės, ji tiesiog sprogsta, tačiau nėra sąlygų jausmams išreikšti“, – diskusijos metu kalbėjo F.Lončarevićius.

Jis pažymėjo, kad šiuolaikinėje visuomenėje žmonės labai dažnai būna šalia vieni kitų, tačiau jie nekomunikuoja, nebendrauja ir nesugeba užmegzti glaudaus ryšio.

„Jie supranta, kad tai yra problema, tačiau vis tiek taip elgiasi. Iš šalies tai sunku stebėti, tačiau labai daug žmonių Bosnijoje būtent taip ir gyvena. Tiesa, toks bendravimo stilius būdingas ne tik Balkanams, matau jį ir Europoje, – pastebėjimais dalijosi režisierius ir atkreipė dėmesį, kad šeimos jaunėlė Luna tarsi dalyvauja šeimos gyvenime, tačiau laikosi atokiai. – Ji ten ir kartu jos nėra. Ji per jauna būti viso to viduje, todėl yra ne dalyvė, o liudytoja. O ir šiaip ji gyvena kitkuo – tai jau nauja, visai kitokia karta.“

Kai sergi, darai ką nors – bet ką

Atrodo, kad vienintelė Berina vis dar bando išsaugoti motiną savais būdais – pasitelkdama magiją ir ritualus.    

F.Lončarevićius pasakojo, kad tai – Balkanų tradicija, labiau paplitusi Bulgarijoje ir Rumunijoje, tačiau leidžiama islamo.

„Todėl žmonės tai daro, ypač kai serga. Tada darai ką nors – bet ką“, – samprotavo režisierius ir atkreipė dėmesį, kad 80 proc. Sarajevo gyventojų yra musulmonai.

Po karo labai daug žmonių atsigręžė į religiją, nes tai buvo vienas pagrindinių būdų susidoroti su problemomis.

„Daugiau nei 50 proc. bosnių yra musulmonai, todėl islamo tradicija yra labai svarbi. Aš pats esu musulmonas. Religija – tai noras susisiekti su dievu. Po karo labai daug žmonių atsigręžė į religiją, nes tai buvo vienas pagrindinių būdų susidoroti su problemomis“, – pasakojo F.Lončarevićius.

Seksualumas – vis dar tabu

Berina turi susitaikyti ne tik su mirtina motinos liga, bet ir išmokti valdyti vis dažniau užklumpančias seksualines audras. Vaizdas, kai kitame kambaryje motinai merdint dukra tenkina seksualinį alkį, gali atrodyti groteskiškai ir nejautriai.

Tačiau F.Lončarevićius patikino, kad tokia organizmo reakcija į stresą yra visiškai normali.

„Mano draugė, redaktorė iš Serbijos, pasakojo, kad tėvui merdint labai daug masturbuodavosi. Sako, negalėjau sustoti. Štai toks yra gyvenimas ir nereikia drovėtis“, – drąsino režisierius.

Tiesa, jis pripažino, kad seksualumo, ypač moters, tema Bosnijos ir Hercogovinos kine priimama gana jautriai.

„Seksualumas yra jugoslaviško kino problema, nes jis, jei ir rodomas, tai kaip kankinimas, kaip labai žiaurus aktas. Moters seksualumas iš viso neegzistuoja. Karo metu labai daug moterų buvo išprievartautos – koks seksualumas čia gali būti?“ – visuomenės nuostatas pristatė F.Lončarevićius.

Audriaus Solomino nuotr./Farukas Lončarevićius
Roberto Daskevičiaus nuotr./Farukas Lončarevićius

Tačiau jis įsitikinęs, kad žmonės, kad ir kur jie gyventų, yra vienodi. „Seksualumas yra tas dalykas, kuris išsiveržia, nes tai rodo žmogaus troškimą gyventi, tai yra gyvenimo sultys, – aiškino F.Lončarevićius, filme seksualumo temą tarsi priešinantis ligai. – Juk vėžys yra labai sausas, jis iščiulpia visus tuos syvus.“  

Temą padiktavo šeimos patirtis

Filmas „Su mama“ – tai penkerių metų darbas. Režisierius ir scenarijaus autorius neslepia, kad pasakojimo temą jam padiktavo gyvenimas – nuo vėžio mirė jo teta, su liga kovusis devynerius metus. Be mamos liko F.Lončarevićiaus pusseserė.

Karo metu labai daug moterų buvo išprievartautos – koks seksualumas čia gali būti?

Filmas „Su mama“ pristatomas festivalio „Kino pavasaris“ konkursinėje programoje „Nauja Europa – Nauji vardai“.  

Filmą kino centre „Forum Cinemas Vingis“ dar galima pamatyti trečiadienį 17.30 val. Su žiūrovais susitiks ir Vilniuje šią savaitę viešintis F.Lončarevićius.  
 
Per pasaulinę premjerą 2013 metais Sarajevo kino festivalyje drama „Su mama“ gavo „Cineuropa“ 5 tūkst. eurų premiją už geriausią filmą.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min