Apklausos duomenų analizę atlikusio Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centro direktoriaus Liutauro Kraniausko teigimu, klaipėdiečiai dažniausiai įvardija dvi priežastis, verčiančias juos apsilankyti kultūros renginiuose – 62,9 proc. apklaustųjų tai yra viena iš laisvalaikio praleidimo formų, o 37 proc. į kultūrinius renginius nueina todėl, kad tiesiog pasitaiko proga, kas nors pakviečia ar turi nemokamą galimybę apsilankyti.
Lyginant su 2012 m. atliktos klaipėdiečių apklausos duomenimis, visiškai patenkintų kultūriniu gyvenimu mieste skaičius išaugo nuo 17 proc. iki 47,1 proc. bei ženkliai sumažėjo tų, kurių jis netenkino – 2012 m. tokių buvo 17 proc., o 2016 m. – jau tik 6,9 proc. Taip pat didžioji dalis miestiečių, kiek daugiau nei 63 proc., teigia, kad jiems nieko netrūksta tenkinant kultūrinius poreikius Klaipėdos mieste.
„Apklausos duomenimis, klaipėdiečiai akivaizdžiai atiduoda prioritetą kultūros vyksmui atvirose miesto erdvėse, o ne renginiams kamerinėse ir uždarose patalpose. Net pusės apklaustųjų nuomone, tradicinė Jūros šventė yra įdomiausias miesto kultūrinis renginys. Taip pat svarbu ir tai, kad miestiečius domina ir ne tokią ilgą tradiciją turintys masiniai renginiai. Labai palankiai įvertinti Klaipėdos laivų paradas, tarptautinis folkloro festivalis „Parbėg laivelis“, Vilties bėgimas, Klaipėdos pilies džiazo festivalis, Šviesų festivalis“, – pažymėjo L. Kraniauskas.
Sociologo teigimu, taip pat labai palankiai vertinamos beveik visos Klaipėdoje veikiančios kultūros įstaigos ir jų organizuojami renginiai. Reguliariausiai klaipėdiečiai eina į Klaipėdos Viešosios bibliotekos ir I. Simonaitytės bibliotekos renginius. Miesto muziejų lankymas yra labiau proginis, nors jie vertinami ir labai palankiai.
Pasak apklaustųjų klaipėdiečių, lankytis kultūros renginiuose dažniausiai jiems trukdo finansiniai dalykai ir laiko trūkumas.
Pažymėtina, kad tipiškas klaipėdietis mėgsta skaityti istorinius romanus, knygas apie sveiką gyvenseną, biografijas ir autobiografijas. Jam patinka žiūrėti komedijas, dokumentinius filmus ir detektyvus. Taip pat jis pirmiausiai džiaugiasi populiaria muzika, kiek mažiau – klasikine ir liaudiška.
Tipiškas klaipėdietis nelabai mėgsta fantastinių romanų, filosofinių knygų ir modernių autorių romanų. Jo vizualiai nežavi siaubo filmai, vesternai ir fentezi žanras, nesuprantamas sunkusis metalas, indie muzika ir soul-funk stiliai.
„Tipišką klaipėdietį sunku būtų priversti žiūrėti siaubo filmą ir jis jį žiūrėtų nebent tik norėdamas išvengti sunkiojo metalo, indie ar soul-funk muzikos garsų“, – pažymėjo L. Kraniauskas.
Žinia, 2017-aisiais Lietuvos kultūros sostine tapsianti Klaipėda šiuo metu kovoja ir dėl 2022-ųjų Europos kultūros sostinės titulo. Taip pat uostamiesčio politikai jau yra apsisprendę iki 2019-ųjų finansavimą kultūros sektoriui mieste padidinti dvigubai, kartu šiuo metu rengiama ir nauja Klaipėdos miesto kultūros strategija.
Daugiau apie apklausos atlikimo metodiką:
Pagrindinis Klaipėdos miesto gyventojų apklausos apie miesto kultūrinį gyvenimą ir gyventojų kultūrinius poreikius apklausos tikslas – atlikti išsamų Klaipėdos miesto kultūros lauko ir kultūros vartojimo tyrimą.
Reprezentatyvi apklausa vykdyta Klaipėdoje, 2016 m. rugsėjo 26 – spalio 27 d. Iš viso apklausti 609 Klaipėdos gyventojai. Respondentai apklausti savo namuose tiesioginio interviu būdu, naudojant planšetinius kompiuterius. Klausimyną sudarė 52 klausimai (304 kintamieji). Vidutinė interviu trukmė – 40-45 min.
Siekta, kad apklaustųjų sudėtis atitiktų miesto gyventojų demografinę struktūrą (pagal lytį, amžių, tautybę) ir kad būtų tolygiai apklausti visų Klaipėdos gyvenamųjų rajonų gyventojai. Iš viso aplankyti 2597 adresai, iš kurių 1988 atsisakė dalyvauti apklausoje. Apibendrintų rezultatų paklaidos dydis gali siekti iki 5 proc.
Informaciją surinko rinkos tyrimų bendrovės „Eurotela“ darbuotojai; duomenų analizę atliko – KU Socialinių pokyčių studijų centras.
