Iki šiol KU bendruomenė iš ministerijos neišgirdo jokių konkrečių planų dėl ateities.
„Man keista ir nesuprantama, kad ministerija iki šiol neturi aiškios vizijos, koks po pertvarkos bus Klaipėdos universitetas – kurios studijų programos liks, kurioms disciplinoms bus skiriamas prioritetas ir kaip bus įgyvendinamas studijų kokybės siekis. Universiteto bendruomenė laukia sprendimų, būsimieji studentai, turintys priimti sprendimą, kur jiems studijuoti – taip pat. Daugiau aiškumo padėtų išsklaidyti nerimą ir greičiau imtis būtinų pokyčių“, – sako A.Bilotaitė.
KU vadovai nuogąstauja, jog netrukus moksleiviai rinksis aukštąsias mokyklas, o nežinia dėl universiteto ateities gali paskatinti rinktis studijas kituose miestuose.
KU studijuoja apie 9 proc. visų šalies studentų. Universitete yra trys fakultetai, 56 studijų programos. Kurios iš jų liks po reformos, kol kas neaišku.
Susitikime su ministre dalyvavęs KU Tarybos pirmininkas Arnoldas Šileika mano, jog universitetas privalo bendradarbiauti su verslu, siekiant parengti aukščiausios kvalifikacijos specialistus, kurių labiausiai reikia miestui. Ši aukštoji mokykla, anot A.Šileikos, nepelnytai per mažai dėmesio skiria jūrinėms disciplinoms, prioritetą atidavusi socialiniams mokslams.
Klaipėdos miesto savivaldybės mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė patikino, kad savivaldybė nesikiš į planuojamos pertvarkos turinį, tačiau tikrai sieks, kad KU išliktų. Universiteto uždarymas, anot vicemerės, smarkiai sumažintų miesto vystymosi potencialą.
„Vakarų regionas negali likti be universiteto – to sieksime. Labai tikiuosi, kad bus priimti racionaliausi sprendimai, atsižvelgus į šio regiono specifiką. Ministerija turėtų kaip galima greičiau parengti aiškų planą ir užbaigti šią varginančią nežinomybę“, – teigė A.Bilotaitė.
Švietimo ir mokslo ministrė J.Petrauskienė žadėjo, jog iki vasaros KU pertvarkos planas bus parengtas ir teikiamas Seimui svarstyti.
