-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Ainius Lašas: Gerb. premjere, kur jūsų politinės ambicijos?

Aukštojo mokslo darbo grupės pasiūlymų vertinimą reiktų pradėti nuo komunikacijos fiasko. Vos grupei paskelbus savo rekomendacijas, Vyriausybės nariai su gerb. premjeru priešakyje puolė dievagotis, kad nieko per jėgą nebus jungiama.
Ainius Lašas
Ainius Lašas / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Pasirodo, jog pasiūlymai yra tik šiaip pamąstymai apie galimybes, o jos – atviros akademinės bendruomenės interpretacijoms. Ir taip pusėtinas turinys šlestelėjo ant dulkėto politinio trotuaro.

Prieš tai, kai politikai ir akademinė bendruomenė jį iki galo sumindys, žvilgterėkime atidžiau į sudedamąsias dalis. Tai kiek universitetų siūloma palikti Lietuvoje? Pirmai pradžiai keturis didesnius: du technologinius ir du klasikinius. Tik ne tuos, apie kuriuos galvojate. Pasirodo, jog Klaipėdos universitetas taps technologiniu kartu su VGTU, o štai Kauno universitetų junginys (neįskaitant LSMU) įgaus „klasikinio“ statusą.

Sostinėje VU priglaus MRU ir LEU, taigi gausime antrą klasikinį darinį su filialu Šiauliuose. Tiesa, jame gyvuos sveikatos mokslai, kurių nebus Kaune, bet užtat Kaunas galės didžiuotis technologiniais mokslais, kurių nebus Vilniaus universitete. Visgi jie abu vadinsis „klasikiniais“, nes šis burtažodis limpa visur.

Prie keturių universitetų dar reikia „pripliusuoti“ LMTA ir VDA meninį junginį bei jau minėtą LSMU. Dar atsiras ir mįslinga pareigūnų aukštoji mokykla Kaune, o Vilniuje išliks Karo akademija. Taigi turėsime aštuonis universitetus ir dar devynias kolegijas.

Intriguojantis pasiūlymas, bet drauge labai nenuoseklus. Visų pirma, sunku suprasti, kodėl Vilniuje paliekamas atskiras technologinis universitetas, o Kaune jis dingsta. Keista ir tai, kad Kaune jungimosi procesai aplenkia LSMU, nors dar ne taip seniai jo vadovai patys veržėsi jungtis su KTU.

Dar keisčiau yra tai, jog Klaipėdoje siūloma kurti technologinį universitetą. Užuot (sekant Šiaulių pavyzdžiu) pastatę stiprų Kauno ar Vilniaus universiteto padalinį uostamiestyje, norima pastatyti autonominį Potiomkino kaimą, kuris niekaip neatlaikys pagrindinių universitetų konkurencijos. Taigi nemaža dalis Klaipėdos moksleivių ir toliau vyks studijuoti į Kauną bei Vilnių, nes norės gauti prestižiškesnio universiteto diplomą.

Šioje pasiūlymų raizgalynėje Vyriausybei nevalia įstrigti ar tuo labiau atsiprašinėti. Atvirkščiai, ji galėtų aiškiai identifikuoti darbo grupės pasiūlymų strategines spragas ir užsibrėžti daug ambicingesnius tikslus. Du universitetai, Karo akademija ir aštuonios kolegijos – Lietuvai per akis!

Ir tai tik reformos pradžia. Tinklo optimizavimas savaime neišspręs aukštojo mokslo kokybės problemų. Jis tik sudaro sąlygas stabilizuoti sistemą. Toliau reikia kalbėti apie du papildomus žingsnius. Visų pirma, būtina transformuoti dabartinę kiekybinę mokslo vertinimo sistemą į kokybinę. Privalome užsukti mokslinės makulatūros kranelius ir pradėti vertinti universitetus pagal jų sugebėjimą sukurti aukščiausio lygio mokslinę produkciją. Įvedus ekspertinį vertinimą, galima atsikratyti imitacinės veiklos ir valstybinių lėšų eikvojimo.

Kadangi moksliniai pasiekimai negimsta savaime, reikalingos ir atitinkamos investicijos į akademinį personalą bei jų analitinius ir kalbinius įgūdžius. Iki šiol per daug mūsų profesūros, ypač socialiniuose ir humanitariniuose moksluose, nėra įvaldę naujausių tyrimų metodų bei su jais sietinų analizės įrankių. Taip pat būtina skirti rimtas lėšas specialistams iš užsienio pritraukti, o tai leistų ne tik padidinti mūsų tarptautinį matomumą, bet ir perduoti jų turimas žinias bei įgūdžius Lietuvos profesūrai.

Du universitetai, Karo akademija ir aštuonios kolegijos – Lietuvai per akis!

Taigi tik sujungus visus tris elementus – ambicingą tinklo optimizavimą, kiekybinį mokslo vertinimą ir atitinkamas investicijas į tyrėjų kompetencijas – ir visa tai supakavus į naujausius didaktikos metodus, galime kalbėti apie esminį proveržį Lietuvos aukštajame moksle.

Bet ar turime tam pakankamai drąsos? Po velnių, gerb. premjere, kur jūsų politinės ambicijos? Juk rinkėjai davė jums pasitikėjimo mandatą, kad priimtumėte Lietuvai svarbius strateginius sprendimus. Nejaugi jūs subūrėte tokią šaunią švietimo profesionalių komandą vien tam, kad jų potencialas būtų paleistas vėjais? Aš nenoriu tuo tikėti!

Ainius Lašas yra Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių ir menų fakulteto dekanas.

TAIP PAT SKAITYKITE: Ainius Lašas: Lietuvoje nėra klasikinių universitetų

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Užsisakykite 15min naujienlaiškius