-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti
2016 06 07 /08:33

Ainius Lašas: Vienakojė Lietuva

Praėjusį ketvirtadienį kaip niekad skaidriai matėsi Lietuva. Viena Lietuva, paskatinta smalsumo ir skurdo, stovėjo eilėse prie „Lidl“ parduotuvių durų, o kita juos stebėjo ir vertino. Ne vieno vertintojo penklinėje dominavo kritinio racionalizmo natos. „Eikit dirbt!“ – šūkaliojo prakutęs jaunimas „Facebook“ savo tėvams ir seneliams.
Ainius Lašas
Ainius Lašas / Nuotr. iš asmeninio archyvo

Jie, toks vaizdas, net nepastebėjo, kad kalba žmonėms, kurių dauguma jau savo atidirbo, bet, deja, oriai senatvei taip ir neužsidirbo. Ne todėl, kad nesistengė ar nieko neveikė, bet todėl, kad dabartinė sistema paliko juos užribyje. Prancūzų rašytojas Jeane'as-Paulis Sartre'as išskyrė dvi vargšų kategorijas – vargšų bendruomenę ir vargšus individus. Tikrasis vargas yra bendruomeninis (masinis) ir būtent toks jis vis dar yra Lietuvoje.

Tai akivaizdžiai matyti, kai vertini ne save veidrodyje, o žiūri atidžiau į kitus, kai gerovę matuoji ne per savo asmeninės sėkmės, bet per daugumos patirčių prizmę. Atkreipkite dėmesį į skaičius, nes jie yra negailestingi.

Tai – realus mūsų Lietuvos paveikslas, liudijantis tą faktą, kad per 26 metus nepriklausomybės mūsų šalis tvirtai stovi tik ant vienos kojos – saugumo bei užsienio politikos kojos.

Lietuvoje vidutinė pensija tesiekia 250 eurų. Vidutinė! Tai reiškia, kad pusė pensininkų negauna ir tiek. Beje, jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių neturi pilno 30 metų darbo stažo, tada vidutinė pensija tesiekia 140 eurų! Tai yra skurdas, masinis skurdas, kuris veda žmones ne tik į „Lidl“ atidarymus ar desperatiškus politinius pasirinkimus, bet ir raginimus vaikams kuo greičiau nešdintis iš Lietuvos. Kaip mėgsta sakyti anglakalbiai, desperatiški laikai reikalauja desperatiškų sprendimų.

Neverta labai stebėtis ir tada, kai visuomenės apklausose didelis procentas apklaustųjų sutinka su teiginiu, kad jiems prie sovietų valdžios buvo gyventi geriau. Taip, pajamų prasme jiems gyventi buvo geriau. Tai patvirtina ir statistiniai duomenys.

Esu dėkingas prof. Romui Lazutkai už nuorodą į Vienos tarptautinių ekonominių tyrimų instituto ataskaitą, kuri liudija, kad Lietuvoje vidutinis realusis darbo užmokestis iki šiol nėra pasiekęs 1989 m. užmokesčio vidurkio! 2012 m. jis tesudarė 74,8 proc. 1989 m. realaus vidutinio darbo užmokesčio vidurkio. Priminsiu, jog vidutinis realusis darbo užmokestis yra prekių ir paslaugų visuma, kurią gali įsigyti dirbantis žmogus įvertinus infliaciją ir atskaičiavus mokesčius.

Pateiktoje lentelėje su Estija ir ypač su Latvija lygintis nereikėtų, nes ten paimtas vėlesnis nei 1989 m. atskaitos taškas. Visgi pažvelgus į visas kitas šalis, įskaitant ir kaimyninę Lenkiją, aiškiai matyti, kad mūsų ir bulgarų atlyginimų duomenys atrodo liūdniausiai. Bent jau šiuo aspektu mes turbūt iki šiolei esame blogesnėje situacijoje nei M.Gorbačiovo valdymo metais! Žiauru, bet tiesa. Galime tik pasiguosti, kad pas mus 2001–2012 metais darbo užmokesčio augimo tempai buvo spartesni nei Vidurio Europos šalyse.

Vidutinis realusis darbo užmokestis naujose ES šalyse (2001–2012)1 1989=100

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
Čekija

114.4

121.3

128.3

132.6

136.7

142.1

148.1

150.3

153.8

154.9

155.6

154

Vengrija

91.2

103.8

113.1

111.9

118.9

123.2

117.5

118.5

115.7

117.8

120.7

116.4

Lenkija

95.6

96.3

99.6

100.3

102.1

106.2

112

118.6

121

122.7

124.5

124.5

Slovakija

82.9

87.7

86

88.1

93.7

96.8

100.9

104.3

105.7

108

106

104.8

Slovėnija

90.3

92.2

93.9

95.8

99.2

101.7

106

108.1

110.8

113.1

113.5

111.1

Estija*

67.6

72.8

78.6

82.7

88

98.2

111

114.6

108.9

106.9

107.9

110

Latvija**

115

121.9

131.4

134.5

147.6

170.6

204.6

217.3

205.1

191.8

192.3

195.2

Lietuva

44.9

46.6

50.9

53.4

57.1

65.6

76.7

84.5

78.4

75

74

74.8

Bulgarija

41.3

41.9

43.5

43.8

46.2

47.9

52.8

59.5

64.7

67.2

70.3

72.5

Rumunija

66

67.5

74.8

82.7

94.5

103

118.2

137.7

135.6

130.6

128.1

130.3

* 1990 = 100

** 1993 = 100

Todėl „Facebook“ tyruose plaukiojantis palyginimas tarp 1986 m. Lietuvos su eilėmis prie maisto produktų ir 2016 m. Lietuvos su eilėmis prie „Lidl“ parduotuvių neturėtų nė kiek stebinti. Tai – realus mūsų Lietuvos paveikslas, liudijantis tą faktą, kad per 26 nepriklausomybės metus mūsų šalis tvirtai stovi tik ant vienos kojos – saugumo bei užsienio politikos kojos. NATO ir ES narystė yra patys akivaizdžiausi mūsų pasiekimai. Tiesa, ne išskirtinai mūsų, o visų dešimt Rytų ir Vidurio Europos šalių pasiekimai.

Šiandien dažnai pasigirsta balsų, kad po ES ir NATO narystės Lietuva nebeturi aiškios ilgalaikės vizijos. Kodėl gi ta vizija negali būti ekonominė gerovė?

Ne, ne ta, kuri remiasi Laisvosios rinkos instituto ar „darbiečių“ schemomis, o ta, kuris remiasi investicija į švietimą kaip ateities gerovės kūrimo variklį. Sunku atrasti kitą faktorių, kuris savyje turėtų tokį potencialo užtaisą, galintį užtikrinti ne tik jaunos kartos, bet ir senolių orų gyvenimą.

TAIP PAT SKAITYKITE: „Lidl“ psichozė atskleidė liūdną tiesą apie lietuvių pajamas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius