Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Ar apsimoka kaupti papildomą pensiją?

Vertybinių popierių komisija skaičiuoja, kad papildomą pensiją kaupiantys gyventojai prarado nemažas sumas, kai praėjusiais metais Lietuvai stengiantis išsikapanoti iš recesijos ir subalansuoti valstybės biudžetą nuo 5,5 iki 2 proc. buvo sumažintos įmokos į privačius pensijų fondus. Todėl dabar kai kuriems iš jų kyla klausimas, ar kaupti papildomą pensiją vis dar apsimoka.
Pinigai
Vyresnioji karta / Andriaus Ufarto/BFL nuotr.

Kaip „15min“ sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyriaus vedėjos pavaduotoja Inga Buškutė, mažinant kaupiamosios įmokos tarifą nuo 5,5 iki 3 proc. 2009–2010 metais kasmet planuota sutaupyti 551,1 mln. litų. Papildomai nuo 2009-ųjų liepos 1 dienos sumažinus tarifą iki 2 proc., 2009 metų antrąjį pusmetį buvo numatoma sutaupyti 99,2 mln. litų, o 2010 metais – 194,3 mln. litų.

Kiek sumažėjo į privačius pensijų fondus „Sodros“ pervedamos įmokos, gyventojai, anot I.Buškutės, galėjo apskaičiuoti savarankiškai. „Nustatytas kaupiamosios įmokos tarifas reiškia, kad į pensijų fondus pervedama tiek procentų darbdavio deklaruotų asmens draudžiamųjų pajamų. Pavyzdžiui, asmeniui kas mėnesį darbdavys priskaičiuoja 1 000 litų dydžio darbo užmokestį. Taigi pagal galiojusį 5,5 proc. įmokos tarifą į šio asmens pensijų sąskaitą buvo nukreipiami 55 litai, o per metus – 660 litų“, – skaičiavo I.Buškutė.

Šioje sistemoje visų pirma siūloma dalyvauti jauniems žmonėms, kurie lėšas kaups kelis dešimtmečius, – sakė I.Buškutė ir pridūrė, kad asmenims, kuriems iki senatvės pensijos liko keleri metai, verta pamąstyti, ar per likusį laikotarpį jie spės sukaupti pakankamai lėšų būsimai pensijai.

Ji pridėjo, kad sumažinus tarifą iki 3, o vėliau iki 2 proc., pirmąjį praėjusių metų pusmetį į šio asmens pensijų sąskaitą nukreipiama suma buvo 30 litų per mėnesį ir 180 litų per pusmetį, o antrąjį pusmetį – 20 litų per mėnesį ir iš viso 120 litų per pusmetį. „Aišku, nederėtų pamiršti, kad toks skaičiavimas yra netikslus, nes parodo tik „Sodros“ pervedamą lėšų dalį, tačiau niekaip neatspindi pensijų fondo veiklos rezultatų“, – patikslino I.Buškutė.

Vidutinio atlyginimo gavėjo nuostolis – 563 litai

Be to, SADM atstovė priminė, kad už dalyvavimo kaupiant pensiją laikotarpius mažinama „Sodros“ pensija. „Šis mažinimas priklauso ir nuo kaupiamosios įmokos tarifo – kuo didesnio tarifo įmoka pervedama pensijų fondams, tuo labiau mažės „Sodros“ pensija. Už tuos metus, kai galioja patvirtintas mažesnis kaupiamosios įmokos tarifas, asmeniui bus apskaičiuojama atitinkamai didesnė „Sodros“ pensijos dalis“, – aiškino I.Buškutė.

Vertybinių popierių komisija (VPK) yra apskaičiavusi, kad pensijų fondo dalyvis, gaunantis Statistikos departamento skelbiamą vidutinį mėnesio atlyginimą, kuris siekia apie 2 100 litų, dėl sumažinto įmokų tarifo ir nesukauptos investicinės grąžos iki šių metų sausio vidurio neteko maždaug 563 litų. Kaip „15min“ paaiškino VPK Investicinių paslaugų priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Valdas Sejavičius, šis netekimas apskaičiuotas remiantis ankstesne įmokų, pervestų į pensijų fondus, augimo sparta.

Bendrovės „SEB investicijų valdymas“ direktorius Jonas Iržikevičius priminė, kad įmokos į pensijų fondus buvo sumažintos laikotarpiu, kai akcijų kainos rinkose buvo ganėtinai nedidelės. „Jeigu įmokos būtų buvusios didesnės, senatvės pensiją kaupiančių fondų dalyvių investicijoms skiriama dalis ir investicinė grąža galėjo būti didesnės“, – sakė J.Iržikevičius ir pabrėžė, kad papildomos pensijos kaupimas yra ilgas procesas, tad jo rezultatus vertinti reikėtų žiūrint ne iš trumpos, bet iš ilgos perspektyvos.

Kaupti papildomai labiau apsimoka jauniems

Bendrovės „Swedbank investicijų valdymas“ direktorius Aurimas Maždžierius teigė, kad įmokų į II pakopos pensijų fondus sumažinimo laikotarpis eina į pabaigą. „Nuo kitų metų įmokos vėl bus 5,5 proc., o 2012–2014 metais – 6 proc. darbo užmokesčio“, – „15min“ aiškino A.Maždžierius.

Tiek jis, tiek J.Iržikevičius pabrėžė, kad jei iki pensijos liko daug laiko, gyventojai gali rinktis rizikingesnės investavimo strategijos pensijų fondą. Tačiau jei pensinis amžius nebetoli, reikėtų rinktis konservatyvaus investavimo fondą, kad sukaupta pinigų suma drastiškai nesvyruotų. „Vidutinis klientų amžius yra apie 35 metai. Natūralu, kad daugiau jų renkasi rizikingesnius fondus. Į konservatyviuosius fondus yra investavę apie 10 proc. visų pasirinkusių dalyvauti“, – kalbėjo A.Maždžierius.

I.Buškutė priminė, kad, remiantis SADM skaičiavimais, pakankamas lėšų sumas būsimai pensijai asmenys gali sukaupti tik dalyvaudami pensijų kaupimo sistemoje ilgesnį laiką. „Šioje sistemoje visų pirma siūloma dalyvauti jauniems žmonėms, kurie lėšas kaups kelis dešimtmečius“, – sakė ji ir pridūrė, kad asmenims, kuriems iki senatvės pensijos liko keleri metai, verta pamąstyti, ar per likusį laikotarpį jie spės sukaupti pakankamai lėšų būsimai pensijai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius