Atleiskite, bet norėčiau žinot, už ką balsuoju. Nieko asmeniškai blogo man nepadarė ir visi tie, kurie sėdi Lukiškėse iki gyvos galvos. O postringauti, kad tik prisivogę iki soties gali dirbti, gali tik tie, kurie patys taip visada svajojo elgtis, bet neišdrįso. Rinktų jie ir V. Uspaskichą, tik šis į Vilniaus merus nekandidatuoja. Apie Dievą užsakomuose straipsniuose kalbantis R.Paksas – ne tokių rinkėjų kandidatas, jis savo prezidentinę algą nešdavo kažkokiai būrėjai Lenai, fui.
Atleiskite, bet norėčiau žinot, už ką balsuoju. Nieko asmeniškai blogo man nepadarė ir visi tie, kurie sėdi Lukiškėse iki gyvos galvos. O postringauti, kad tik prisivogę iki soties gali dirbti, gali tik tie, kurie patys taip visada svajojo elgtis, bet neišdrįso.
Šiaip ar taip, Vilniaus mero rinkimai jau ir dabar žada gražų šou su intrigų fejerverkais. Jau ir pati dilema – už lyderį ar už „lūzerį“ – intriguoja savaime. Jokių abejonių, kad A.Zuokas yra lyderis. Tai matyti vien iš jo stoto, kai pravažiuoja segvėjumi Katedros aikšte ir dar tau nusišypso, linkteli. Tada atrodo, kad Vilniaus merui tu esi ne statistinis vienetas, o žmogus.
Net spaudoje apie jį – nieko ypatingai blogo. Štai vienas didžiausių šalies dienraščių šeštadieniniame numeryje nė žodelyčiu neužsiminė apie Vilniaus skolą, nors ir turi priedą vardu „Sostinė“. Komunikacijos genijus – štai kas yra A.Zuokas. Per prezidento rinkimus buvo piktdžiugiškų šūksnių – žiū, kaip krito tavo reitingai, vagie, yla iš maišo išlindo. Kvailiai tie šūkautojai, negebantys suvokti, jog visas A.Zuoko rinkimų šou buvo Vilniaus mero rinkimų viešieji ryšiai.
A.Zuoko įvaizdis ryškiai šviečia ir tai atitraukia dėmesį nuo šešėlių. „Kas man tos skolos, svarbiausia, kad Vilnius klesti“, – numojo ranka vienas pažįstamas. Vilniaus klestėjimas vyksta dėl A.Zuoko ar nepaisant A.Zuoko – čia jau beveik filosofinis klausimas. Aš labiau tikiu kitu pažįstamu, kuris nepatenkintas, kad savivaldybė pardavinėja mokyklą, kurioje jis dirba. Mokykloje vyksta pamokos, o pirkėjai ateina apžiūrėti pastato. Gerai ar blogai, kad vaikai mato, kaip veikia rinka? Gal kada jie irgi taps lyderiais, nes suvoks, kad įvaizdis yra viskas?
Nors Vilniaus mero rinkimų spektaklis dar vos tik prasidėjo, jis jau primena tokį patį šešėlių teatrą, koks vyko per Prezidentės rinkimus. Jokių kandidatų, išskyrus vieną. Arba už Artūrą, arba prieš Artūrą – toks ir pasirinkimas.
Manydama, kad gal apsigaunu, gal nepastebiu kitų lyderių, nusprendžiau parašyti jau žinomiems kandidatams į Vilniaus merus laišką per „Facebook“. Jis skambėjo daugmaž taip: „Sveiki, esu jaunas žmogus ir man labai svarbu, kad Vilniaus meras būtų ir protingas, ir sąžiningas. Žinau, jog politikoje kandidatų įvaizdį dažnai kuria viešųjų ryšių specialistai. Todėl norėčiau su jumis susitikti asmeniškai prie kavos puodelio ir pabendrauti.“
„Pokalbį pradėčiau nuo jaunimo mieste“ – žada savo agitacijoje R.Paksas. Atsakymo iš jo dar nesulaukiau. Nieko neatsakė nei A.Zuokas (nieko stebėtino, jį užgriuvo Vilniaus skolos), nei G.Paluckas (labiau stebėtina, jis juk socialdemokratas).
„Pokalbį pradėčiau nuo jaunimo mieste“ – žada savo agitacijoje R.Paksas. Atsakymo iš jo dar nesulaukiau. Nieko neatsakė nei A.Zuokas (nieko stebėtino, jį užgriuvo Vilniaus skolos), nei G.Paluckas (labiau stebėtina, jis juk socialdemokratas). Visi kandidatai feisbuke intensyviai bendrauja su internautais, todėl laiškeliai turėjo juos pasiekti.
Dėmesio sulaukiau tik iš R.Šimašiaus – šis parašė, kad susitikti „teoriškai galima“, tik laiko stinga, tad jis siūlo man ateiti į kokį nors renginį. Parašiau, kad renginyje pokalbis nebus toks gilus ir jis mandagiai pasiūlė dar kartą susirašyti pirmadienį. Į pirmadieninį pasiūlymą – jokios reakcijos. Gal buvo labai užsiėmęs.
Ar Vilniaus meras privalo gerti kavą su visais norinčiais? Tikrai ne. Tačiau truputį akyliau įsižiūrėjus į situaciją, akivaizdu, kad akylas lyderis kavą su jaunu žmogumi, kuris nori įsitikinti būsimo mero sąžiningumu, tikrai gers.
Pirmiausia todėl, kad jei jaunas žmogus taip neformaliai drįsta bendrauti su politiku, jis yra būsimas lyderis. Jis – ne tas, kuris išvydęs kostiumuotą politiką keliaklupsčiauja, o paskui drabsto jį purvu interneto komentaruose. Diskutuoti akis į akį – tai demokratija, kuri yra skirta ne televizijos kameroms. Žinau puikiai – jei būčiau parašiusi, kad esu 15min.lt žurnalistė, visi kandidatai pusvalandį prie kavos būtų atradę.
Geras meras negalėtų susitaikyti dėl prasto Gedimino prospekto grindinio. Jam rūpėtų žemėmis užpiltas fontanas prie Seimo. Jis nebūtų abejingas Lukiškių aikštės likimui. Jis neleistų sugriūti Sporto rūmams, o „Žalgirio“ stadione želti piktžolėms. Apie nacionalinio stadiono griuvėsius jau ir kalbėti nėra ką. Geram merui būtų svarbu, kad būtų įamžintas Jono Pauliaus II vardas. Jis netoleruotų eilių į vaikų darželius sudarymo tvarkos ir didelių sąskaitų už centralizuotai teikiamą šilumą, sutvarkytų prastai funkcionuojančią viešojo transporto sistemą ir daugiabučių renovacijos reikalus.
Visi šie teiginiai – iš vieno kandidato agitacijos. Bravo jo viešųjų ryšių specialistams. Gerai padirbėta.
Gaila, bet po rinkimų viešųjų ryšių specialistai pamiršta miesto problemų viešumą. Biudžeto pinigai jiems atseikėjami už problemą glaistymą ir savivaldybės gyrimą. Toks gyvenimas – balsuojame už įvaizdį, o politiką gauname kaip katę maiše.
Gaila, bet po rinkimų viešųjų ryšių specialistai pamiršta miesto problemų viešumą. Biudžeto pinigai jiems atseikėjami už problemą glaistymą ir savivaldybės gyrimą. Toks gyvenimas – balsuojame už įvaizdį, o politiką gauname kaip katę maiše. Gal tikrai tada balsuoti už A.Zuoką, juk Vilnius dar nesugriuvo? Ar geriau už kitą, kuris žada eiti melstis prie Aušros vartų: „Dėkui tau, Madona, už Vilnių.“
Garbinti Dievą – gražu. Tikrai norėčiau, kad Vilniaus meras bent kartais pasimelstų. Bėda ta, jog dievobaimingas žmogus nebūtinai išmano finansus. O jei išmano – tai nebūtinai sąžiningas. O jei sąžiningas, tai nebūtinai lyderis. Čia ir visa kebeknė. Kandidatai flirtuoja su rinkėjais, o rinkėjai turi rinktis panašiai kaip patelės renkasi patinus. Geriausią variantą iš blogų. Patikėti, kad spalvinga povo uodega reiškia gerus genus ir palikuonys gims stiprūs ir sveiki. Arba nekreipti dėmesio į spalvas ir pasirinkti pilką ištikimybę.
Kol kas dar tik vyksta flirtas ir iki vedybų toli. Dar yra laiko apsispręsti, ar norime gražaus ir protingo, ar – pilko ir sąžiningo, ar – dievobaimingo ir sentimentalaus. O gal dar įvyks stebuklas ir atsiras lyderis. Stebuklų irgi būna. Skaičiau vieno žurnalisto straipsnyje, kad jis balsuotų už filmus kuriantį ir Ukrainai pagalbos siuntas organizuojantį švedą Joną Ohmaną, jei šis dalyvautų kokiuose nors rinkimuose. Aš irgi balsuočiau. Jau vien todėl, kad jis man visada atsako į žinutes feisbuke. Atrodo, tai – smulkmena, bet tai nėra taip nereikšminga.
