Kiek tiksliai pinigų ketini investuoti? Kiek grąžos nuo investicijų tikiesi gauti? Kokią riziką nori prisiimti? Kokius mokesčius reikės mokėti pasirenkant tam tikras investicijų formas? Kokią įtaką infliacija daro investicijoms? Jeigu nežinai, kaip atsakyti į klausimus, turėk omeny, kad daugelis bankų siūlo trumpas konsultacijas, o galų gale internetas – neišsenkantis informacijos šaltinis.
Nekilnojamasis turtas: rizikos yra
Turbūt pati suprantamiausia investicija yra nuosavybės pirkimas ir pardavimas. Tai gali būti labai pelninga, ypač tais laikais, kai turto kaina bendrai auga (vadinasi, šiuo metu investuoti reiktų labai pasvėrus galimybes, tačiau daugelis analitikų sutinka, kad būtent dabar pirkti nekilnojamąjį turtą yra naudinga).
Toks investavimo kelias yra ilgalaikis ir prieš ekonominę pasaulio krizę nemaža investuotojų dalis padidino savo kapitalą būtent investuodami į nekilnojamąjį turtą. Tačiau finansiniu sunkmečiu toks pajamų šaltinis stipriai reaguoja į rinkos pokyčius ir priveda prie daug bankrotų.
Lengva pradėti investuoti į akcijas
Šiais laikais lengva pradėti investuoti į akcijas, fondus ir kitus finansinius produktus – šiek tiek panaršyk internete, paskaityk spaudos, o juk geriausiai išmokstama iš patirties. Akcijos, obligacijos ir bet kokios kitos investicijos turi skirtingą rizikos ir galimos grąžos dydį. Bet visados žinok, jog geriausia nėra pasirinkti vieną grupę ir ties ja koncentruotis.
Investavime didžiausias pranašumas yra mokėti diversifikuoti. Diversifikacija reiškia investuojamų pinigų išskirstymą pasirenkant įvairias rizikas, skirtingas rinkas. Tokiu būdu, jei kris vienos rinkos kainos, kitos gali kilti arba bent jau būti stabilios, o tai reikštų, jog nuosmukio laiku prarastum mažiau pinigų arba netgi sugebėtum išlošti daugiau.
Obligacija – tai tavo paskola, suteikta kitam (dažniausiai tai būna Vyriausybė, bet gali būti ir korporacinės bendrovės). Patraukliausia yra tai, kad investuotojas žino iš anksto, kokią grąžą jis gaus: obligacijos yra viena saugiausių investicijos formų, nes iš anksto yra sutarta, kuriam laikui duodama paskola ir kokio dydžio yra palūkanų norma. Bet kadangi obligacijos beveik neturi rizikos, jų ir grąža yra labai nedidelė.
Investicinis fondas – tai daugelio investuotojų sunešti pinigai, kurie profesionalų investuojami į akcijas, obligacijas, pinigų rinkos priemones, kitus vertybinius popierius ar jų derinius – vienu žodžiu, tau pačiam sukti galvos dėl rinkos žaidimų nė nereikia.
Investavimas į investicinius fondus yra gan patikimas būdas siekti tam tikrų finansinių tikslų. Ilgalaikis tikslas galėtų būti, pavyzdžiui, sukaupti lėšų mokslui, o gal saugiai senatvei, trumpalaikis tikslas – lėšos pradiniam įnašui įsigyjant automobilį ar būstą.
Praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį Vakarų šalyse investiciniai fondai labai išpopuliarėjo. Turbūt viena iš priežasčių yra tai, jog fondo turtą valdo ne patys dalyviai, o profesionalūs fondo valdytojai, todėl, norint tapti fondo dalyviu, nebūtina turėti gilių žinių apie investavimą, nes valdytojas sprendžia, kur investuoti fondo turtą – užtenka tiesiog turėti pajamų, kurias nori investuoti.
Pirkdamas bendrovės akcijas, atiduodi savo pinigus jai, kad vystytų savo verslą toliau nesiskolindama lėšų iš kitų šaltinių – taip investuodamas parodai tikėjimą kompanijos sėkme ateityje. Ir jeigu bendrovei sekasi ir jos akcijos kaina kyla, gausi naudos iš šio kilimo, t.y. tavo investicinio paketo vertė pakils. Tačiau investicija yra dvipusė ir visada kažkiek rizikinga: jei akcijos kaina kris, ir tu prarasi pinigų.
Galbūt dabar visiems baisu pradėti žaidimus akcijomis, bet pagalvokime apie tai, jog būtent dabar rinkoje vyrauja tikrosios vertės – perkainoti daiktai neteko savo perdėtų kainų, kai krizė jiems kirto ir kompanijų kainos dabar atspindi realią jų vertę.
