Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kaetana Leontjeva: Ar bus 3:0 į mokesčių mokėtojų vartus?

Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kaetana Leontjeva Seimas užsimojo laisvai sekti visų Lietuvos gyventojų bankų sąskaitas, riboti galimybę kreiptis į teismą mokestiniuose ginčuose ir „solidariai” skirstyti pridėtinės vertės mokestį (PVM). Pirmas dvi pataisas buvo numatyta svarstyti ketvirtadienio Seimo plenariniame posėdyje, o trečiąją – „solidarų” PVM – ketinta jau ir įteisinti. Galima pasidžiaugti ir pagirti Seimo narius, kad ketvirtadienį iš darbotvarkės šie planai buvo išbraukti. Tačiau šie klausimai gali atsirasti Seimo darbotvarkėje jau kitą savaitę.

Bankų sąskaitų sekimas pažeis mūsų teisę į privatumą

Pirmasis įvartis į mokesčių mokėtojų vartus būtų bankų sąskaitų sekimo įteisinimas. Įstatymo projekte numatyta, kad bankai privalėtų teikti duomenis apie visų be išimties žmonių ir juridinių asmenų bankų sąskaitų apyvartą ir likučius Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).

Nors teigiama, kad tai sumažintų šešėlinę ekonomiką, VMI jau dabar gali gauti visus šiuos duomenis apie įtariamus asmenis, nes bankai privalo juos perduoti VMI turint įtarimą. O įteisinus svarstomas pataisas, visi Lietuvos asmenys būtų prilyginti įtariamiesiems.

Kai kam tai atrodo nekalta. Jie klausia, kodėl turėčiau bijoti sąskaitų sekimo, jeigu esu sąžiningas žmogus? Tačiau šis smūgis yra itin klastingas. Net jei manai esąs sąžiningas, tuo gali suabejoti mokesčių inspektoriai.  

Kai kam tai atrodo nekalta. Jie klausia, kodėl turėčiau bijoti sąskaitų sekimo, jeigu esu sąžiningas žmogus? Tačiau šis smūgis yra itin klastingas. Net jei manai esąs sąžiningas, tuo gali suabejoti mokesčių inspektoriai.  

Juokaujama, kad frazės „neištirtas gyvenimas nevertas, kad jį gyventų žmogus” autorius Sokratas akivaizdžiai nebuvo susidūręs su mokesčių inspektoriais. Su jais susidūrę žmonės gali papasakoti, kad įsitikinimo savo sąžiningumu gali nepakakti, kad išvengtum mokestinio patikrinimo (o gal ir nepagrįstų mokesčių).

Bankų sąskaitų sekimas akivaizdžiai prasilenkia su Konstitucijos ginama teise į privatumą. Tokį sekimą valdžia bando pateisinti siekiu atrasti „šešėlinių” pinigų.

Tačiau jeigu mokesčių inspektoriai be pagrindo negali įeiti į žmogaus namus ir ieškoti juose nelegalių lėšų, kodėl svarstoma legalizuoti analogiškus veiksmus žmonių bankų sąskaitose?

Į šalies gyventojus valdžia žiūri kaip į potencialius sukčius, o priėmus šią pataisą visi mes tapsime įtariamaisiais, kurių bankų duomenis mokesčių inspektoriai galės nevaržomai tikrinti.

Bankų sekimo nebijančius žmones bauginti turėtų ir tai, kad VMI turi teisę perduoti duomenis kitoms institucijoms ir valstybėms.

Ar VMI pavyks užtikrinti informacijos ir žmonių saugumą? Jeigu kita valstybė užklaustų duomenų apie, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose aktyviai Maidaną palaikiusius paprastus Lietuvos piliečius, ar VMI šią informaciją perduotų?

Ar VMI pavyks užtikrinti informacijos ir žmonių saugumą? Jeigu kita valstybė užklaustų duomenų apie, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose aktyviai Maidaną palaikiusius paprastus Lietuvos piliečius, ar VMI šią informaciją perduotų? O juk panašių atvejų yra buvę – kai Teisingumo ministerija perdavė finansinius duomenis apie Baltarusijos opozicijos aktyvistą Alesių Beliackį. Tai baigėsi opozicionieriaus įkalinimu ir turto konfiskavimu. Priėmus projektą, tokių incidentų gali tik daugėti.

Užsimota riboti ir teisę kreiptis į teismą

Antrasis smūgis į mokesčių mokėtojų vartus – apribota galimybė kreiptis į teismą esant mokestiniam ginčui. Įstatymo projekte numatyta, kad jeigu mokesčių mokėtojas paduoda skundą teismui, jis turėtų iš anksto sumokėti 10 proc. ginčijamos mokesčių sumos.

Sutikime, kad nemaža dalis mokestinių ginčų yra tikri ginčai, o ne bandymai išsisukti nuo mokesčių. Todėl ši nuostata pažeistų prigimtinę ir Konstitucijos ginamą žmonių teisę kreiptis į teismą.  

Nors tik teismas gali nuspręsti, ar ginčas pagrįstas, mokesčių mokėtojas būtų baudžiamas vien už tai, kad bando teisme ieškoti teisybės.

Valdžia teigia, kad tai sumažintų nepagrįstus mokesčių mokėtojų skundus teismui. Tuo pat metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai mano, kad 10 proc. - „nedidelė” suma, tad tai neturės neigiamų pasekmių. Tačiau realiame gyvenime daliai mokesčių mokėtojų toks ribojimas gali reikšti bankrotą. Ką daryti mokesčių mokėtojui, kurio skundas pagrįstas?

Daug kalbama apie siekį surinkti daugiau lėšų į biudžetą, tačiau teisinėje valstybėje šis siekis neturėtų užgožti skaidraus ir objektyvaus mokesčių administravimo.

„Solidarų” PVM galės taikyti bet kam

Trečiasis smūgis – „solidarus” PVM. Jei tu sąžiningai pardavei prekes įmonei, kuri po to nesumokėjo PVM, tai PVM turėsi sumokėti tu pats.

Įstatymo projekte numatyta, kad jeigu vienas iš sandorio dalyvių „žinojo arba įrodyta, kad turėjo žinoti”, kad nebus sumokėtas PVM, jam gali tekti „solidari” atsakomybė sumokėti šį mokestį. Vadinasi, pardavėjui nepervedus PVM į biudžetą, pirkėjui gali atsirasti prievolė mokėti antrą kartą, nes iš jo būtų išieškomas jo partnerio nesumokėtas PVM.

Ką reiškia frazė „žinojo arba įrodyta, kad turėjo žinoti”? Ja įmonės taps įpareigotos tikrinti visus savo partnerius, ar jie sumokės mokesčius į biudžetą. VMI išleistose „Būsimų verslo partnerių patikimumo patikrinimo rekomendacijose” yra tokių sunkiai įgyvendinamų įpareigojimų, kaip patikrinti verslo partnerio sandėlius ir gamybines patalpas, įmonės darbuotojų skaičių ir jų kvalifikaciją, ir kt.

Svarstoma nuostata perkels mokesčių administravimo naštą nuo VMI ant mokesčių mokėtojų pečių, kurie bus priversti inspektuoti verslo partnerius mokesčių tikslais, o tai atitrauks visų Lietuvoje veikiančių įmonių dėmesį nuo pagrindinio tikslo – kurti pridėtinę vertę.

Svarstoma nuostata perkels mokesčių administravimo naštą nuo VMI ant mokesčių mokėtojų pečių, kurie bus priversti inspektuoti verslo partnerius mokesčių tikslais, o tai atitrauks visų Lietuvoje veikiančių įmonių dėmesį nuo pagrindinio tikslo – kurti pridėtinę vertę.

VMI tikina, kad „solidari” PVM atsakomybė būtų taikoma tyčinio sukčiavimo atvejais. Keliems Seimo nariams pasiūlius, kad žinojimas, jog partneris nesumokės PVM, turėtų būti įrodytas baudžiamojo proceso metu, atsakingo komiteto nariai tokį pasiūlymą atmetė.

O juk būtent ši pataisa ir būtų užtikrinusi, kad PVM „solidariai” skirstomas tik įrodytais sukčiavimo atvejais. Tuo tarpu svarstoma nuostata leis „solidariai” paskirstyti PVM tiek sukčiavimo, tiek nesukčiavimo atvejais, pavyzdžiui, kai PVM nesumokėtas dėl apyvartinių lėšų trūkumo ar kitų su sukčiavimu nesusijusių priežasčių.

Tad kalbos apie sukčiavimus gali būti Trojos arklys, slepiantis užmaskuotą valdžios tikslą surinkti daugiau PVM pajamų, uždedant kolektyvinę prievolę mokėti PVM ir neprasikaltusiems mokesčių mokėtojams.

Svarstomos pataisos apsunkintų pradedančių įmonių veiklą, nes naujos įmonės dar negali būti užsirekomendavusios kaip patikimos partnerės. Taip pat tai tik pagilintų būsimas ekonomines krizes, nes įmonėms nepagrįstai išaugtų mokesčių našta tuo atveju, jei jų partnerės nesumokės PVM.

Ar bus 3:0?

Nors mokesčių mokėtojų Lietuvoje – daugiau nei milijonas, apsaugoti savo vartus nuo valdžios smūgių mums yra nuolatinis ir sunkus išbandymas. Bet tik nuo mūsų priklauso, kas į šiuos vartus smūgiuoja ir ar leidžiame jiems įmušti.

K.Leontjeva yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertė

 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min