Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kaetana Leontjeva: Didžiausias kainos suapvalinimas prisidengus euru

Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kaetana Leontjeva Artėjant euro įvedimui Lietuvoje, atsakingos institucijos tikrina, ar verslas teisingai perskaičiuoja kainas į eurus. Nesilaikantiems griežto matematinio apvalinimo taisyklių gresia ne tik įspėjimai, bet ir baudos iki dešimties tūkstančių litų (2 896,20€).

Rugpjūtį pasirašant „Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą“ premjeras A.Butkevičius teigė, kad „mes patys šiuo dokumentu įsipareigojame elgtis sąžiningai ir principingai, dalyvaujant paskutiniame euro įvedimo etape. Memorandumas yra moralinis įsipareigojimas nepagrįstai nedidinti kainų“.

Tačiau pati Vyriausybė jau užsimojo pažeisti skambiai pasirašytą memorandumą: praėjusią savaitę valdančiosios koalicijos politinėje taryboje nuspręsta nuo spalio 1 d. suapvalinti mėnesinę minimalią algą (MMA) „popieriuje“ nuo 290 € iki 300 €

Tačiau pati Vyriausybė jau užsimojo pažeisti skambiai pasirašytą memorandumą: praėjusią savaitę valdančiosios koalicijos politinėje taryboje nuspręsta nuo spalio 1 d. suapvalinti mėnesinę minimalią algą (MMA) „popieriuje“ nuo 290 € iki 300 € (nuo 1 000 iki 1 035 litų). Nors teigiama, kad MMA didinama „tik“ 35 litais, įvertinus visus darbdavio už darbuotoją mokamus mokesčius, tikrasis jos padidinimas sudarys 46 litus, t.y. 3,5 proc.

MMA didinimas – pažeidžiant sąžiningumo ir atsakingumo principus

Šiuo atveju nesinori gilintis į ekonomines MMA didinimo pasekmes (jeigu vyriausybiniu MMA nutarimu tarsi burtų lazdele visiems didėtų algos, kodėl nepakėlus MMA iki 3 000€?). Pakalbėkime apie šį su euro įvedimu susijusį MMA didinimą iš esmės. Kodėl Vyriausybė gali daryti tai, už ką kitiems numatytos baudos?

Juk toks Vyriausybės sprendimas pažeis minėtame memorandume numatytą sąžiningumo principą – „nesinaudoti euro įvedimu kaip pretekstu kelti prekių ir paslaugų kainas“, ir atsakingumo principą – „perskaičiuojant kainas, jas apvalinti tiksliai pagal nustatytą kursą ir apvalinimo taisykles“.

Taigi tuo metu, kai valdžia žada negailestingai bausti už bet kokį kainos didinimą, o gyventojai piktinasi, pavyzdžiui, 35 centais pabrangusiais kompleksiniais pietumis, valdžia nesilaiko pačios nustatytų principų ir naudojasi euro įvedimu didindama minimalią kainą už darbą. Juk ekonomine prasme atlyginimas irgi yra kaina, o Euro įvedimo įstatymas reguliuoja ir atlyginimų konvertavimą iš litų į eurus.

Baus už MMA didinimo pasekmes

Kyla klausimas, ar „priapvalinusi“ 46 litais didesnę minimalią kainą už darbą, valdžia turės moralinę teisę bausti verslo dalyvius už keliasdešimties centų ar kelių litų kainos padidinimą? Juo labiau, kad dabar kainų padidinimas gali būti tiesiogiai sukeltas padidintos MMA: smulkusis verslas, ypač dirbantis šalies regionuose, gali neturėti kitos išeities, kaip didinti kainas tam, kad mokėtų valdžios nurodymu padidintus atlyginimus.

Tačiau būtent į smulkųjį verslą, kuris labiau nukentės dėl MMA didinimo, ir bus nukreiptas didžiausias verslo prižiūrėtojų dėmesys.

Tačiau būtent į smulkųjį verslą, kuris labiau nukentės dėl MMA didinimo, ir bus nukreiptas didžiausias verslo prižiūrėtojų dėmesys.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius viešai teigė, kad „mato grėsmę tarp smulkiųjų verslininkų regionuose, kai neteisingai bus taikoma matematinė formulė, konvertuojant valiutas, žymint kainas“.

Tam, kad prižiūrėtų ir baustų smulkiuosius verslininkus regionuose, net yra atkuriami krizės metu panaikinti tarnybos padaliniai! Sunku suvokti, kad didindama sąnaudas verslui, valdžia dar ir baus jį už pastangas prisitaikyti prie politikų primestos situacijos.

Žinoma, Vyriausybės atstovai galėtų sakyti, kad jau seniai laikas didinti MMA ir kad eurų įvedimas – gera proga bent šiek tiek kilstelėti šį dydį.

Tai, kad naujoji MMA sudarys 300 € - tik patogumas. Tačiau tokie teiginiai niekuo nesiskirtų nuo restorano savininko teiginio, kad jis jau metus nekeitė kainų, o kadangi meniu ir apskaitos programų keitimas kainuoja, jis nutarė vienu metu pateikti ir naują valiutą, ir naujas kainas.

Jeigu konvertavimą prižiūrinčioms valstybinėms institucijoms tokie restorano savininko teiginiai pasirodytų nepagrįsti, kodėl tuomet bus toleruojami nesąžiningi ir neatsakingi Vyriausybės sprendimai, užuot patraukus administracinėn atsakomybėn už Euro įvedimo įstatymo pažeidimą?

Nepatinka kaina – eik kitur, o ką daryti dėl neįkandamos MMA?

Šioje situacijoje į akis krenta ne tik dvigubi standartai, kad valdžia gali nebaudžiamai ir daug didesniu masteliu daryti tai, kas draudžiama verslui. Verslo ir valdžios nustatytų kainų atvejai skiriasi ir privalomumu.

Juk jeigu atėjus į kavinę nepatinka pabrangę pietūs, gali eiti ten, kur pigiau, galų gale valgyti namie. Štai ir finansų ministras ragina eiti pietauti pas kainų neapvalinančius konkurentus.Tuo tarpu Vyriausybė– monopolistė, čia jau nėra konkurentų, pas kuriuos galėtum nueiti ieškodamas žemesnės MMA.

Tai nėra vienintelis atvejis, kai valdžia nesilaiko griežtų konvertavimo taisyklių. Kitas pavyzdys – Finansų ministerija „priapvalina“ beveik pusantro milijono litų siūlydama keisti nutarimą, dėl kokio dydžio valstybės perskolinamos paskolos garantiją turi suteikti Seimas.

Beje, tai nėra vienintelis atvejis, kai valdžia nesilaiko griežtų konvertavimo taisyklių. Kitas pavyzdys – Finansų ministerija „priapvalina“ beveik pusantro milijono litų siūlydama keisti nutarimą, dėl kokio dydžio valstybės perskolinamos paskolos garantiją turi suteikti Seimas. Šiuo metu Seimas turi patvirtinti garantijas, viršijančias 40 mln. litų, o Finansų ministerija siūlo šį skaičių konvertuoti į 12 mln. € (41,4 mln. litų), t.y. 1,4 mln. litų arba 3,6 proc. daugiau.

Kaip rašo Finansų ministerija, apvalinant milijonų eurų tikslumu „siūlomos nustatyti patogios naudoti sumos eurais“. Taigi, 12 mln. €„gražiau atrodo“ arba „geriau skamba“ nei 11 mln. 549 tūkst.€?

Bet kodėl tuomet inspektorių dėmesio ir net galimos baudos susilauks nuo 16,9 iki 17,25 litų – nuo 4,89 € iki gražių ir apvalių 5 € – pietus pabranginusi kavinė? Juo labiau, kad skaičiaus paprastumas įstatyme neturėtų rūpėti, skirtingai nuo kavinių, parduotuvių ar restoranų, kur skaičiaus apvalumas gali turėti įtakos aptarnavimo patogumui (reikia mokėti grąžą) arba prestižui – tarkime, kainos su centais po kablelio gali neatitikti prabangių restoranų dvasios.

Taigi, valdžia ruošiasi griežtai bausti rinkos dalyvius už galimą neteisingą apvalinimą, o tuo metu pati rodo netinkamą pavyzdį ir ketina apvalinti nusižengdama pačios pasiūlytiems principams.

Skirtingai nuo konkurencinės aplinkos versle, kur niekas neįpareigoja vartotojų pirkti už konkrečią kainą, valdžia yra monopolistė ir jos nustatytas MMA yra privalomas. Dar blogiau tai, kad MMA „priapvalinimas“ turės multiplikacinį poveikį, nes privers verslą (ypač smulkųjį) didinti kainas. Anksčiau įvardijusi, kad smulkusis verslas yra konvertavimą prižiūrinčių institucijų akiratyje, valdžia dar ir įstūmė jį į patį taikinį.

Bet jei jau Vyriausybė sudaro prielaidas kainų augimui, tai turėtų sudaryti ir prielaidas jų mažinimui – o tam geriausias būdas būtų mažinti PVM.

K.Leontjeva yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertė.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min