Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kaip kovoti su didėjančiom kainom?

Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
Skaitysiu vėliau
A A

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. Palikime šį kartą nuošalyje diskusijas, ar gali valstybė reguliuoti vartojimo prekių kainas, kontroliuoti prekybininkų antkainius, ir pabandykime paieškoti, ką galime padaryti patys.

Nuo metų pradžios bendras kainų lygis padidėjo 2,6 proc. Tiesa, nemažai yra tokių, kuriems įprastos išlaidos padidėjo kur kas daugiau, nors prekių ir paslaugų daugiau pirkti jie nepradėjo. Tačiau net ir tokia, statistikų požiūriu, nedidelė infliacija jau verčia sukti galvą, ką daryti, kaip išlaikyti savo perkamąją galią. 

Vienas iš galimų ginklų – palūkanos, kurios leistų išsaugoti santaupų vertę. Šiuo metu ilgesnių terminų palūkanos yra didesnės negu esama 2,6 proc. metinė infliacija. Tačiau didžioji dalis bankuose laikomų santaupų (maždaug 88 proc. arba 23 mlrd. Lt) guli indėlių, kurių laikotarpis trumpesnis negu vieneri metai, sąskaitose. Taigi šių pinigų vertė jau mažėja.

Maisto prekių neprikaupsi

Kitais metais laukiama, kad bendras kainų lygis augs šiek tiek sparčiau negu šiemet, o tikimybė, kad palūkanos už indėlius bus didesnės negu infliacija yra labai menka. Todėl vertėtų iš naujo suskaičiuoti, kiek santaupų laikyti trumpalaikių indėlių sąskaitose, kad tai nebūtų pernelyg nuostolinga. Tiesa, nereikėtų persistengti, nes padėtis šalies ūkyje vis dar ne tokia, kokios norėtume.

Kita kovos priemonė – prisipirkti daugiau prekių dabar už mažesnę kainą iš savų ar skolintų lėšų – irgi dabar netinkama: mat brangsta tokios prekės, kurių sukaupti neišeina – maisto produktai, energijos ištekliai, transporto paslaugos. Ilgalaikio naudojimo prekės – drabužiai, avalynė, buitiniai prietaisai – atvirkščiai, pinga.

Kitais metais prognozuojama, kad vidutinis darbo užmokestis išaugs 3,5 proc. ir ko gero kompensuos infliaciją.Geriau nuteikia darbo užmokesčio prognozės. Laukiama, kad jau antrą ketvirtį užfiksuotas darbo užmokesčio didėjimas tęsis ir toliau. Tiesa, atlyginimai turėtų augti kur kas lėčiau negu buvome pripratę 2004–2008m., kuomet algos didėjo vidutiniškai po 16 proc. per metus. Kitais metais prognozuojama, kad vidutinis darbo užmokestis išaugs 3,5 proc. ir ko gero kompensuos infliaciją. Bet tik tiems, kurie dirba ar pradės dirbti, nes apie socialinių išmokų augimą kalbėti dar būtų per anksti. 

Darbo rinkoje blogiausia – praeityje

Taigi asmeninis kovos su kylančiomis kainomis arsenalas yra menkas. Esame labiau priklausomi nuo aplinkybių. Tiems, kas gyvena iš santaupų ar socialinių išmokų, dėl augančių vartojimo prekių ir paslaugų kainų finansinės padėties pagerėjimas nukeliamas dar toliau. Panašu, kad ir darbo rinkoje blogiausia jau praeityje. Dirbantieji, kurių pajamos buvo smarkiai sumažėjusios, gali tikėtis šiokio tokio uždarbio padidėjimo, šiek tiek daugiau vilčių atsiranda ir tiems, kurie šiuo metu darbo dar tebeieško.  Tik tie, kurie bankų indėlių sąskaitose santaupų laiko daugiau negu reikėtų artimiausiu metu planuojamoms išlaidoms arba nenumatytiems atvejams, gali dairytis pelningesnių savo pinigų laikymo formų. 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min