Estijos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį išaugo 8 procentais nuo 6,7 proc. 2010 m. IV ketvirtyje, nors ekonomistai vieningai prognozavo, kad Estijos ekonomika susitrauks iki 6,1 proc. Lietuvos BVP pirmąjį šių metų ketvirtį taip pat viršijo prognozes ir augo 6,9 proc. Tik Latvijos ekonomikos plėtra nepateisino lūkesčių, jos augimas sulėtėjo iki 3,4 proc.
Variklis – eksportas
Visų Baltijos valstybių ekonomikų varomoji jėga – eksportas. Tiesa, Latvijoje eksportas auga lėčiausiai, nes mažesnis Latvijos eksporto įmonių potencialias ir santykiniai nedidelė į eksportą orientuota pramonės dalis. Didžiausias eksporto augimas Estijoje, kurį skatina atsigaunanti Šiaurės Europos šalių ekonomika. Nors rizika, kad sulėtės Švedijos ūkio plėtra – pagrindinės Estijos eksporto rinkos – yra nedidelė, tačiau ilguoju laikotarpiu tokia rizika išlieka. Riziką didina ir gan siaura eksporto specializacija.
Nuo Estijos pagal eksporto rodiklius nedaug atsilieka ir Lietuva, tačiau mūsų šalies eksportas yra įvairesnis, tad yra mažesnė rizika priklausyti nuo vienintelio augimo šaltinio. Lietuvos eksportas į sparčiai augančias Rusijos, Vokietijos ir Lenkijos rinkas sudaro daugiau nei trečdalį viso eksporto. Daugiausia eksportuoja elektros įrangos, celiuliozės ir popieriaus, tekstilės, chemijos ir plastiko gamybos pramonės šakos, kurios ir toliau pasižymi greitu augimu. Tiesa, augantis eksportas yra dar nepakankamas, kad pagerintų situaciją darbo rinkoje ir taip paskatintų vidaus vartojimą.
Infliacija tampa globaliu iššūkiu
Infliacija yra didėjanti pasaulio ekonomikos problema, kurios varomoji jėga – augančios prekių kainos, tad tai nėra tik Lietuvai ar Baltijos valstybėms būdingas fenomenas. Vis dėlto, paveikti išorinių veiksnių nulemtą infliaciją beveik neturime svertų. Atlyginimų didinimas būtų ne išeitis, nes tai tik dar labiau padidintų infliaciją. Atsižvelgiant į tendencijas, Danske bankas iki 3,4 proc. padidino metinę Lietuvos infliaciją.
Metinė Latvijos infliacija padidinta iki 4 proc. nuo 2,4 proc. Estijai prognozuojama 4,7 proc. metinė infliacija. Kainos didėja sparčiau nei mes prognozavome ir yra akivaizdi rizika, kad vidutinė metinė infliacija galėtų šoktelėti gerokai virš 4,0 proc. ir tai gali neigiamai paveikti vartojimo atsigavimo tendencijas. Pagal infliacijos prognozes, Lietuva atrodo geriau nei Estija, tačiau šios mūsų Šiaurinės kaimynės pagrindinis išskirtinumas – subalansuoti valdžios sektoriaus finansai.
Kitais aspektais, pavyzdžiui, mokesčių lygiu Lietuva ir Estija yra panašios, o darbo rinkos reguliavimas Lietuvoje net laisvesnis, taigi Estijos pažanga ne visais atvejais yra tokia didelė, kaip esame linkę manyti.
