Kaip prognozuoja 56 LLRI apklausti ekspertai, nedarbo lygis Lietuvoje šiemet gali išaugti iki 17 procentų.
„Didelį nedarbą lemia tiek prasta šalies ekonominė padėtis, tiek norinčiųjų įsidarbinti asmeninės savybės bei darbo rinkos reguliavimas. Nepaisant itin griežto darbo santykių reguliavimo Lietuvoje bei susidariusios sudėtingos padėties nedarbo rinkoje, darbo santykių liberalizavimo sprendimų, galinčių sumažinti nedarbo lygį, nesiimta“, – sakė LLRI viceprezidentas G.Kadziauskas.
Anot jo, LLRI tyrimo duomenys rodo, kad mažinant minimalią algą bei laisvinant darbo santykių reguliavimą 2009 metais darbą būtų galėję rasti apie 40 tūkst. bedarbių.
„Darbo santykių reglamentavimo supaprastinimas leistų greičiau priimti žmogų ir greičiau jį atleisti, jei kažkoks projektas nepasiteisintų“, – G.Kadziauskui antrino LLRI ekspertas Vytautas Žukauskas.
Nors Lietuvos ekonomika jau rodo tam tikrus atsigavimo ženklus, LLRI ekspertai prognozuoja, jog nedarbo lygis sumažės dar negreitai. „Įprasta, kad įmonės išmoksta dirbti su mažiau darbuotojų ir dėl sudėtingų atleidimo sąlygų vengia priimti naujų“, – kalbėjo V.Žukauskas.
Be to, kaip rodo LLRI atlikto tyrimo duomenys, šiemet dar mažės vidutinis darbo užmokestis. Pernai susitraukęs apie 10 proc., šiais metais jis mažės dar apie 6,5 procento ir pasieks 1 514 litų. „Reikėtų 4–5, o gal net 7–10 metų, kad Lietuvos gyventojai pasakytų, jog ir namų ūkiai, ir piniginės ropščiasi iš sunkmečio“, – kalbėjo Vytautas Žukauskas.
Ekonomikos kritimas lėtės, šešėlis augs
LLRI apklausti ekspertai prognozuoja, kad 2010 metais Lietuvos ekonomikos kritimas sulėtės – BVP sumažės dar 1 proc. Tai esą rodo, kad Lietuvos ekonomika šiais metais stabilizuosis, tačiau augti dar nepradės.
„Palyginti su ikiškriziniu laikotarpiu, Lietuvos ekonomiką vis dar apėmusi stagnacija“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė LLRI ekspertas V.Žukauskas.
Be to, jo teigimu, viena aktualiausių problemų išliks šešėlinės ekonomikos augimas. Prognozuojama, kad šiemet šešėlinė ekonomika sieks apie 27 proc. BVP. „Didėjanti mokesčių našta, nemažėjanti įmonių administracinė našta, griežtas darbo santykių reguliavimas yra šešėlio didėjimo priežastys. Norint sumažinti šešėlinės ekonomikos mastą, į šias sritis turėtų būti nukreiptos valdžios pastangos“, – sakė V.Žukauskas.
Esą valdžios siūlomos kovos su šešėliu priemonės yra nukreiptos ne į mokesčių naštos, reguliavimo, darbo santykių laisvinimą, o į baudžiamųjų priemonių šešėline veikla užsiimantiems žmonėms bei įmonėms didinimą.
„Saulėtekio komisija turėtų imtis jaučiamų verslui kasdienio reguliavimo pokyčių. O Vyriausybė kita ranka neturėtų priimti įstatymų, kurie blogina verslo sąlygas, o tokių pernai buvo pakankamai“, – kritikos šalies valdžiai negailėjo LLRI ekspertas.
