Po Antrojo Bažnyčios susirinkimo Jeruzalėje Paulius su palyda išvyko į misijos kelionę. Jų kelionės maršrutas buvo nuolat koreguojamas, nors pirminis tikslas buvo Artimieji Rytai. Ir štai, apaštalo Pauliaus vizija nulėmė, kad jie nuvyko į Makedonijos Filipus – svarbų Romos imperijos miestą.
Manau, kad apaštas Paulius ne kartą išgirdo iš savo bendrakeleivio Silo pačių įvairiausių klausimų, o gal net priekaištų. Juk jau kelios dienos, kaip jie apsistojo mieste, o niekas nevyksta. Nei susitikimų, nei pamokslų, nei krikštų. Gal Pauliaus regėjimo priežastis buvo ne Šventoji Dvasia, o, pavyzdžiui, prasto miego pasekmė? Gal jie kažką ne taip suprato? Kad ir kaip ten būtų, nebuvo jokios priežasties pakiliai nuotaikai. Misija neįmanoma.
Šabo dieną – dar vienas bandymas. Už miesto vartų Dievo žodis skelbiamas atsitiktinai sutiktoms moterims. Ir nors iki šiol Lidija nebuvo nieko girdėjusi apie Kristaus Evangeliją, ji vadinama „dievobaiminga“. Ji troško pažinti bei suprasti Kūrėją ir Jo valią, nors Jo dar nepažinojo. Geroji Naujiena ją pasiekė tik dabar – tą akimirką, kai ji susitiko su Pauliumi ir Silu.
Kuo ypatingas Lidijos krikštas? Jis – pirmasis Europoje! Tai pirmieji krikščioniški namai mūsų žemyne. Ir, nors pati Lidija kilme nebuvo europietė, tačiau tai pirmoji širdis, kuri mūsų žemyne pažino Kristų.
Lidija nebuvo iš prastuomenės. Žinome tiek, kad ji vertėsi purpuro prekyba. Purpuro dažai tuomet buvo prabangos prekė ir savo verte pagal svorį prilygo sidabrui, o purpuro drabužiai buvo ne tik prabangos, bet ir visuomeninio statuso ženklas, o jų dėvėjimas daugelį kartų buvo reglamentuojamas įstatymų.
Taip pat tikėtina, kad ji buvo našlė, nes būtent ji buvo šeimos galva ir drąsiai kvietė nepažįstamuosius į savo namus. Taigi ši moteris ir jos namiškiai – kraujo giminės, tarnai bei vergai – pasikrikštijo.
Kuo ypatingas Lidijos krikštas? Jis – pirmasis Europoje! Tai pirmieji krikščioniški namai mūsų žemyne. Ir, nors pati Lidija kilme nebuvo europietė, tačiau tai pirmoji širdis, kuri mūsų žemyne pažino Kristų. Ji drąsiai, su degančia širdimi atvėrė savo namų duris Bažnyčiai. Jos namai tapo pirmąją bažnyčia ir parapija Europoje.
Pauliaus bei Silo kelionė bei Lidijos įtikėjimas mums parodo Dievo Žodžio galią ir Viešpaties rūpestį žmogumi. Juk žmogiška išmintis misionieriams turėjo kuždėti, kad misija nesiseka, kad atvyko ne ten, kur planavo, kad, matyt, įvyko kažkokia klaida ir nesusipratimas. Bet Viešpats, pašaukęs juos į Makedoniją, atvedė į tą vietą ir pas tuos žmones, kuriuos Jis buvo numatęs ir atvėręs jų širdis Evangelijai.
Savo ruožtu Paulius su Silu nebuvo pasyvūs Dievo darbų stebėtojai. Jie ėjo ir skelbė. Jie darė tai, kam buvo pašaukti. Ir pašaukimas buvo didesnis už baimes, nusivylimus ir abejones.
Ir mus, šių dienų krikščionis, dažnai paliečia nusivylimai, abejonės ir nežinojimas. Ir klausimai „kada?“, „kaip?“, „kur?“, „ar?“ iš mūsų gyvenimo toli gražu neišnyko. Tačiau kaip tada, taip ir dabar mes esame nuostabioje, netikėtumų pilnoje misijos kelionėje, kur pats Viešpats savo Žodžiu daro neįtikėtinus stebuklus. Ir mes turime nenuleisti rankų, bet ištikimai laikytis Jo bei skelbti ir liudyti, kad žmonės pažintų Kristų.
