Finansinės institucijos – tokios organizacijos, kurios rūpinasi piniginiais reikalais – ar tai būtų visos valstybės, ar eilinio gyventojo piniginiai reikalai. Yra trys finansinių institucijų grupės:
Depozitinės institucijos, kurios priima ir saugo kitų pinigus bei skolina pinigus (pavyzdžiui, bankai).
Nedepozitinės institucijos, kaip, pavyzdžiui, draudimo kompanijos, pensijų ir kiti fondai.
Investicijų tarpininkai, kurie gali padėti dirbti su vertybiniais popieriais, tarpininkauti juos perkant ar parduodant (pavyzdžiui, brokeriai, investiciniai bankai ir t.t.).
Finansinė institucija yra tarsi tarpininkas tarp to, kuriam reikia pasiskolinti, ir to, kuris gali suteikti pinigų. Šios institucijos palengvina mainus ekonomikoje ir rūpinasi, kad lėšos būtų suvienytos ir perskirstytos taip, kad būtų sumažinta rizika bei tinkamai išdalintos paskolos.
Lietuvos bankas
Kam reikalingas Lietuvos bankas? Tai nėra dar vienas komercinis bankas – šis bankas yra Lietuvos Respublikos centrinis bankas, kurio pagrindinis siekis yra išlaikyti kainų stabilumą Lietuvoje. Beje, centrinis bankas yra nepriklausomas nei nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nei nuo kitų valstybinių įstaigų. Vieni svarbiausių šio banko įsipareigojimų:
- Nustatyti lito kurso reguliavimo sistemą ir skelbti oficialų lito kursą.
- Reguliuoti banknotų ir monetų leidybą Lietuvos rinkoje.
- Valdyti Lietuvos banko užsienio valiutų atsargas.
- Išduoti leidimus užsienio valstybių kredito įstaigų skyrių bei atstovybių steigimui, prižiūrėti jų veiklą.
- Skatinti veiksmingą mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimą.
Komercinis bankas
Komercinis bankas – tarpininkavimo institucija, kuri renka pinigus iš skolintojų ir skolina šias lėšas kitiems. Žodis „bankas“ yra kilęs iš lotynų kalbos ir jį galima aptikti šaltiniuose iš Antikos laikų. Romėnų laikais pinigų skolintojai pasistatydavo savo suolus (vadinamais „bancu“) ir ant jų keisdavo įvairias valiutas. Tai laikoma pačia pirmine žodžio „bankas“ kilmės versija.
Bankai yra skirstomi į dvi grupes: komercinius ir investicinius. Svarbiausias skirtumas tarp šių bankų yra toks, jog komercinis bankas uždirba pajamų iš paskolų ir indėlių, suteikiamų ir gaunamų iš gyventojų ir verslo institucijų, o investicinis bankas dirba ties investicijomis – akcijomis ir pan.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Bankomatas |
Komercinis bankas laiko indėlius individualiems vartotojams ir verslo atstovams taupymo ar einamosios sąskaitos pavidalu. Taip pat teikia paskolas, lizingą ir pan. – visos tokios sutartys turi įvarius išmokėjimų terminus. Komercinio banko vaidmuo nėra apribotas vien tik bankine finansine veikla. Šis bankas taip pat yra atsakingas už:
- Valiutos keitimą ir banko čekių leidimą
- Pinigų skolinimą kredito perviršio atveju
- Saugų dokumentų ir kito turto laikymą
- Mokėjimų atlikimą internetu, telegrafiniu būdu ir kitomis priemonėmis
- Pinigų priėmimą kaip indėlius
- Įvairių finansinių produktų ir kai kurių jų išvestinių pasiūlą vietinei rinkai
Pensijų fondai
Pensijų fondų tikslas yra formuoti tokį pensijų planą, kad ateityje investuotojai galėtų gauti papildomų lėšų prie pensijų.
Pensijų kaupimo sistema yra galimybė kiekvienam, mokančiam socialinio draudimo įmokas, kaupti lėšas savo būsimajai papildomai pensijai, nemokant papildomų įmokų. Tokiu būdu, gaunamos dvi pensijos: iš “SoDros” ir iš pensijų kaupimo. Įmokos, kurios yra pervedamos į privačius pensijų fondus, yra kaupiamos. Vėliau jos yra investuojamos, gaunamos palūkanos, o už palūkanas vėl perkamas turtas.
Draudimo kompanijos
Draudimas teisėje ir ekonomikoje yra rizikos valdymo forma, kurios pirminis tikslas yra sumažinti nuostolių riziką. Tai klientas gauna mainais už mokestį, kurį galima vadinti ir mažu nuostoliu tam, kad apsaugotum nuo galimos daug didesnės netekties.
O štai draudimo agentas yra asmuo arba įmonė, kuri teikia draudimo paslaugas kaip nepriklausomas tarpininkas. Draudimas, kaip rizikos valdymo forma, yra taip pat reguliuojamas Lietuvos Respublikos įstatymo ir turi dvi šakas: gyvybės ir ne gyvybės draudimas.
