 |
Metraščiai pasakoja, kad 1329 metais didžiojo kunigaikščio Gedimino brolis Margiris, pasitikęs į Žemaitiją įsiveržusią daug galingesnę Čekijos karaliaus Jono armiją, pasiūlė karaliui stoti į dvikovą ir taip išspręsti mūšio baigtį. Būdamas fiziškai galingas vyras, Margiris tikėjosi laimėti.
Fizinė jėga Margiriui nepadėjo. Nepratę prie europinių dvikovų, lietuviai pažeidė riterių taisykles, ir Margiris turėjo pasiduoti Jono nelaisvėn.
Taip skausmingai klupdama Lietuva žengė pirmuosius žingsnius į Europą. Bet mokėsi. Po daugiau kaip poros amžių, praėjusių nuo tos nelemtos mūsų kunigaikščiui dvikovos, LDK tapo civilizacijos pavyzdžiu visai Europai. Devyneriais metais anksčiau nei Paryžiuje buvo surengta Baltramiejaus naktis, kurios metu katalikai išpjovė protestantus, LDK buvo sulygintos visų krikščionių konfesijų teisės. Europa dar kelis šimtus metų po to liejo kraują religiniuose karuose.
Tačiau grįžkime į dabartį. Kokią istoriją rašome mes, LDK su jos nemariais teisės aktais, kokie buvo jos Statutai, palikuonys? Ką per savaitę įrašėme Civilizacijos knygoje šalia Romėnų teisės (ir savo Statutų), Antikos filosofijos ir krikščionybės moralinių vertybių?
1. Kėdainių kniaziaus špygą.
„Vo jums“, parodė Lietuvai špygą į televizijos kamerą europarlamentaras nuo Lietuvos V.Uspaskichas. Markstydamasis kaip patenkintas savimi animacinio filmo katinas, kuris sukvietė savo partijai priklausančius Seimo narius protestuoti prie Seimo prieš teismo peliukų sprendimus. Ir čia pat, tik jau persikūnijęs į peliuką, lyg katinui, rėkė prezidentei a la „niekingas, baily, išlįsk!“
Gėrėkitės, lietuviai, tuo, ką išsirinkote į Briuselį. Ir gėrimės. Užteko Kėdainių kniaziui tuo metu, kai valdančiosios partijos pjovėsi dėl FNTT, pasirodyti kiek dažniau televizijose, ir partija, kurios vadas pusantrų metų nuo Lietuvos teisingumo slėpėsi Rusijoje, vėl populiariausia šalyje.
2. Liberalcentristo V.Babiliaus teisės „pamoką“ Romerio universiteto teisės studentui.
Įstatymo leidėjas taranuoja studento automobilį, sudaužo jį, bėga, o pagautas nerišliai vapa siūlydamas jį nupirkti už 25 tūkst. litų, nes jam „brangi kiekviena minutė“. Studentui iškvietus policiją, Seimo narys pabėga iš įvykio vietos ir pasislepia vienoje geriausių šalies ligoninių. Santariškių klinikos profesūra taip patikimai paslėpė V.Babilių, kad iš ten brendžiuko nešėjas galėjo jau drąsiai pareikšti: „Aš metai kaip negeriu.“
Neužmirštama Seimo nario išvažiuojamoji pamoka Lietuvos jaunimui. Ypač ta niekinanti pastaba apie tai, kokia čia „gelda važinėji“. O jūs, vaikai, taip darykit, kaip V.Babilius daro.
3. Politinio zombio sugrįžimo aktą.
Seimas priėmė įstatymo pataisą, leidžiančią pašalintam prezidentui R.Paksui būti išrinktam į Seimą. Pataisa demokratinė, viskas su teise čia lyg ir gerai. Ir vis dėlto. Kurioje dar šalyje kartą tautai duotą priesaiką sulaužęs, Konstituciją pažeidęs ir už tai iš prezidento posto išdrėbtas asmuo taip veržtųsi prisiekti iš naujo, kad net nesibodėtų valstybę, kurios vadovu buvo, apskųsti tarptautiniam teismui? Kam apskritai tada ta priesaika? Ar ji ką nors dar reiškia?
Teisinės atsakomybės ir politinės atsakomybės skyrimas rodo ir šalies civilizacijos indeksą.
4. Politinių sugulovų pavertimą politiniais banditais ir gatvės chuliganais.
Trejus metus ir tris mėnesius konservatoriams kaip politiniai sugulovai tiko ne tik liberalcentristai, bet ir tokie „prisikėlėliai“ kaip išmestas iš Seimo L.Karalius-Ezopas, tas pats V.Babilius, A.Sacharukas ar net S.Stoma, kuris iš „prisikėlėlio“, taigi kaip ir „gatvinio chuligano“, tapo pavyzdingu konservatorium. Bet štai šeštadienį V.Landsbergis vis dar formalius savo partijos sąjungininkus liberalcentristus jau išvadino politiniais banditais ir gatvės chuliganais.
Tai kaip čia buvo, ponuli, kad tiek laiko pačiam tiko gulėti su politiniais banditais vienoje valdžios lovoje, o likus iki rinkimų pusmečiui jie staiga iš sugulovų tapo politiniais banditais? Kol veikė apsalimas nuo valdžios, į sugulovus tiko ir liberalcentristai, ir A.Valinsko šoumenai? Bet jei taip, kuo tada konservatoriai yra geresni?
Jei su politiniu banditu bendrai valdei valstybę, tai nori nenori ir pats esi šiek tiek politinis banditas. Kaip ten sako liaudies išmintis? Su kuo sutapsi, tuo ir pats tapsi. Ir dar toks klausimas: o jei išsiskirsite su „politiniais banditais“, ir A.Kubiliaus mažumos Vyriausybę parems, kaip žadėjo, V.Uspaskichas, kuris Lietuvai rodė špygą, tai jau bus konservatorių šventumo įrodymas, ar kaip?
Vakarų ambasadoriai neatsistebi, kaip gali taip būti, kad ginčas dėl dviejų biurokratų nustumia visus svarbius valstybės reikalus į šalį ir net gali sugriauti valdančiąją koaliciją. Bet Lietuvos civilizacijoje tik tokie ginčai ir vyksta. Kiek metų truko karas dėl 12 VSD operatyvinių pažymų, kurias galiausiai paskelbus niekas jų net neskaitė, ar dėl 3 VSD „kurmių“ grąžinimo į VSD?
Ką mes galime įrašyti į Civilizacijos knygą, jei prezidentės populiarumas kyla tik tada, kai ji ragina nevykdyti teismo sprendimo, ir krenta, kai paragina eiti teisiniu keliu kaip dabar, kai D.Grybauskaitė bene pirmąkart per savo kadenciją nepasidavė masinei isterijai, todėl jos reitingas smuko taip smarkiai?
5. Piktybinį teismo sprendimo nevykdymą, kuriam pritaria net prezidentė, ir perplėštą mergaitę.
V.Landsbergis partijos taryboje pasipiktino, kad konservatoriai praleido progą kovoti už teisingumą L.Stankūnaitės dukros istorijoje. Ne, jis piktinosi ne tuo, kad Lietuvai kaip teisinei valstybei daroma gėda dėl to, jog piktybiškai nevykdomi teismo sprendimai grąžinti dukrą jos motinai. Konservatorių garbės pirmininkas piktinosi tuo, kad už teismo sprendimo nevykdymą dantingiau kovoja ne konservatoriai, o špygas Lietuvai kaišiojantis V.Uspaskichas.
XXI a. antrajame dešimtmetyje Lietuvoje pačiu šlykščiausiu būdu sukama biblinė istorija. Prisimenate: dvi motinos – viena tikra, kita netikra – kreipėsi į išminčių, kad jis nustatytų, kuri iš jų tikroji. Išminčius liepė čiupti vaikui už rankų ir traukti į save. Tikroji motina buvo ta, kuri vaiką paleido.
Kiek ilgai dar truks ši šlykštumo ribas seniai peržengusi vaiko tąsymo drama, kurioje į mergaitės ranką tvirčiausiai įsikabinę ir į savo pusę plėšia labiausiai prisidirbę ir odioziškiausi politikai bei bandantys iškilti nauji mūsų „gelbėtojai“, net pati valstybės prezidentė?
Jei apie Lietuvą kaip Vakarų krikščionių civilizacijos valstybę spręstume tik iš plėšomos į dvi puses mergaitės istorijos, neliktų kitos išeities, kaip tik konstatuoti Lietuvos civilizacijos pabaigą.
