Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Prenumeruoti

Rimvydas Valatka: Sausio 13-oji ir rusų seni Naujieji metai V.Matijošaičio restorane

Tarp pasaulinių žinių, kad G.Depardieu nuo socialistų vykdomo pajamų nusavinimo slėpsis su V.Putino išduotu Rusijos pasu, o paskui G.Depardieu grasina patraukti ir B.Bardot, bei linksmų pranešimų apie tai, kad vidaus reikalų ministras D.Barakauskas liepė parūpinti jam pora dušo kilimėlių ir lyginimo lentą (o ką jam daugiau darbe veikti, jei ne kelnes lyginti), įsiterpė ir viena kraują stingdanti žinia.

Apie tai, kad restoranai „Carskoje selo“ Sausio 13-ąją kviečia švęsti rusiškus senuosius Naujuosius metus.

Prie tokių žinių lyg ir esame įpratę. Čečėnus žudžiusius komandosus šlovinanti rusų grupė „Liube” į Lietuvą atvyksta koncertuoti ne šiokią dieną, o būtinai Kovo 11-ąją, šovinistiniai rusų komikai mūsų scenose pasirodo kaip tik Vasario 16-ąją.  Bet Sausio 13-ąją? Negana to, „Carskoje selo“ priklauso ne kokiam sakralinio požiūrio į istoriją nesuvokiančiam jaunuoliui, o Kauno tarybos nariui V.Matijošaičiui, taigi miesto tautos išrinktajam.

Čečėnus žudžiusius komandosus šlovinanti rusų grupė „Liube” į Lietuvą atvyksta koncertuoti ne šiokią dieną, o būtinai Kovo 11-ąją.

„Pinigas svarbiau už padorumą“, – taip V.Landsbergis įvertino „Carskoje selo“ puotas tuo metu, kai, anot profesoriaus, visa Lietuva prie laužų atsimins tragiškus Sausio 13-osios įvykius.

Ką turėtume daryti? Smerkti mūsų rusus už tai, kad jie švenčia carinius Naujuosius metus? Boikotuoti V.Matijošaičio restoranus – kaip keli intelektualai kovos su LEO LT įkarštyje skelbėsi boikotuojantys „maximas”?  Pareikalauti, kad valdžia uždraustų puotas tokią dieną?

Net jei tai ir pavyktų, kuo tenka labai abejoti, nes juk restoranai dar nė karto Sausio 13-ąją uždaryti nebuvo, ką pasiektume? Ar tai prikels L.Asanavičiūtę ir kitus dvylika žuvusiųjų didvyrių? Lietuvos rusai po to gedės drauge su mumis ir labiau mylės tėvynę Lietuvą?

Tik ar mes patys visi ją tikrai mylime?  Ir ar tikrai visa Lietuva susės prie laužų Sausio 13-ąją? Štai vienas išgama be perstojo vograuja, kad prie televizijos bokšto šaudė ne Maksvos pasiųsti kariškiai, o savi. Seimo pirmininkas V.Gedvilas prieš pat Sausio 13-ąją šunuodegiauja Rusijai ir dėl kelių centų už dujas yra pasiryžęs užmiršti laisvės ir demokratijos principus.

Tai ar žuvusiesiems už laisvę pagerbti pakanka tik davatkišku gedėjimu apkaišytų minėjimų, ar vis dėlto valstybiškesnis jų aukos pagerbimas būtų jų krauju aplaistytos mūsų laisvės puoselėjimas, valstybės statymas kasdieniu darbu, kurio kertinis akmuo turėtų būti pagarba įstatymui?

Nepasius tie rusai, jei nukels tuos savo senus Naujuosius į kitą dieną? Tikrai nepasius. Bet jei taip  pagalvojus, ar mes labai norėtume vėl perkelti Kūčias ir Kalėdas į Naujuosius metus – kaip 50 metų mus vertė daryti sovietiniai okupantai?

Ir ką patartumėte daryti doram lietuviui, kuris gimė sausio 13-ąją? Visiems tiems, kurie neišvengiamai gims kitą sekmadienį, jų tėvams? Visiems, kuriems tądien – auksinės ar sidabrinės vestuvės, motinos ar tėvo aštuoniasdešimtmetis? Gedėti? Tokią dieną, kurią kiti paprastai švenčia  ir kuri – taip jau sutapo – yra gražiausia gyvenime? Ar ne perdaug norime?

Pagaliau pasižiūrėkime į mūsų istoriją. Gegužės 22-oji, birželio 14-oji ir 15-oji, liepos 21-oji ir rugpjūčio 3-oji – masinių trėmimų ir valstybingumo praradimo dienos,  liepos 31-oji – Medininkų posto išžudymo diena. O kur dar LDK padalijimai, trys caro numalšinti sukilimai, Kražių skerdynės, SS ir NKVD sudeginti dzūkų ir žemaičių kaimai su gyvais žmonėmis, tūkstančiai nužudytų partizanų?

O 1943 m. rugsėjo 23-oji, kai buvo išgalabyti po 1941-ųjų birželio, liepos ir rugpjūčio masinių žudynių dar likę gyvi Vilniaus geto žydai? Tokią dieną švęsti jau galima ar – jei jau esame tokie  padorūs – gedulo juosta perrišime visą vasarą ir rudenį?

Visi šie mūsų istorijos įvykiai turi konkrečias datas. Ar jų metu irgi turėtume neminėti gimtadienių, nešvęsti jubiliejų? Pridėjus Visų Vėlines ir ilgą Adventą, kas lieka? Kaip elgtis ir ką daryti, kad gyventume savo gyvenimą, bet nepaniekintume auksu išsiuvinėtų tautinių vertybių, dažniausiai susijusių su gedėjimu? Kad būtume ne tik lietuviai, bet ir europiečiai?

Klausimų daug, o universalaus atsakymo – nė vieno. Į galvą ateina prieš penkerius metus mirusio bičiulio L.Mockūno Čikagos „Akiračiuose” 1986 m. paskelbtas tekstas „O visgi Lietuva Rytų Europoje”. L.Mockūnas tada polemizavo su išeivijos vadais, kuriems rankos parkinsoniškai imdavo drebėti, jei kai kas nors pasakydavo, jog Lietuva yra Rytų Europoje. Ką pastebėjo L.Mockūnas ir kas dar aktualiau skambėtų dabar Lietuvoje?  

Ne tik tai, kad tik Rytų Europoje moterys vaikščioja įsikibusios viena kitai į parankę, o giminės fotografuojasi prie atdaro numirėlio karsto, nors tai irgi taiklus pastebėjimas.

Jei būtume tikri vakariečiai, Sausio 13-oji būtų paskelbta Pergalės diena, švęstume Lietuvos pergalę prieš Kremliaus komunistų valdžią. O su mumis neišvengiamai švęstų ir Lietuvos rusai.

„Kas girdėjo, kad Vakaruose būtų švenčiami visokie jubiliejai: 400 metų nuo pirmosios knygos išleidimo, 100 metų nuo pirmojo laikraščio pasirodymo, 600 metų nuo krikščionybės priėmimo”, – rašė L.Mockūnas, anot kurio, „palyginti kaip švenčiami baranauskų ir čiurlionių jubiliejai su šekspyrų ir mocartų jubiliejais, skirtumas aiškus: pirmieji aprašomi laikraščių pirmuosiuose puslapiuose, antrieji ne. Ir Rytuose, ir Vakaruose nepriklausomybės paskelbimo sukaktis yra oficiali šventė. Tačiau Rytuose žmonės ta proga eina į minėjimus, o Vakaruose, bent JAV – skuba į paplūdimį.”

Kaip pažymėjo L.Mockūnas, jau per keturiasdešimt metų Europa į rytus nuo Elbės, kartu su Lietuva, vadinama Rytų Europa, ir šis Europos padalijimas yra atnešęs esminių pakeitimų tautų dvasinėse sąrangose, skirtumai pastebimi net padalytose Vokietijos dalyse.

Jei būtume tikri vakariečiai, Sausio 13-oji būtų paskelbta Pergalės diena, švęstume Lietuvos pergalę prieš Kremliaus komunistų valdžią. O su mumis neišvengiamai švęstų ir Lietuvos rusai. Tegu ir susėdę prie carinių Naujųjų metų vaišių stalo lietuviškame „Carskoje selo“ restorane. Nes tai iš tiesų buvo pergalė. Būtent Sausio 13-ąją Lietuvos tauta savo kūnais sustabdė paskutinę Maskvos agresiją.

Bet juk žuvo 13 mūsų žmonių, per 1000  buvo sužeista? Taip, tik kas ir kada mūsų geopolitinėje erdvėje laisvę atgavo be aukų? Pergalių be aukų nebūna net ir stebuklinėse pasakose.

Taip svarstytų vakarietis. Būdami Rytų europiečiai, mes Pergalės dieną ne švenčiame, o gedime. Ir dar pykstame, kad ne visi gedi drauge su mumis. Ypač melodramatiškai, o kartais net agresyviai – tai taip pat rytietiškas bruožas – gedi tie Prezidentūros ir Seimo veikėjai, kurie tą Sausio 13-ąją net nosies į lauką nebuvo iškišę.

Visiems priimtino atsakymo į klausimą, ką daryti su carinius Naujuosius metus Sausio 13-ąją švenčiančiais rusais nėra ir artimiausią dešimtmetį nebus. Nes Lietuva dar nėra tikra Vakarų Europa.

Tai faktas. Su tuo reikia ne tik susitaikyti, bet gal net ir didžiuotis. Ne tik todėl, kad, kaip rašė L.Mockūnas, „Rytai nėra žemesnės klasės regionas”, kad “pagal istoriją, kultūrą ir likimą, lietuviai yra Rytų Europos dalis ir turėtų tuo didžiuotis”.

Priešingai nei iš Prancūzijos, taigi Vakarų, kurios didieji, tarkim, G.Depardieu, jau priversti bėgti nuo komunistinio pajamų nusavinimo, ir kurie laiškuose V.Putinui dėl to vapa „Da zdrastvujiet Rossija!” ir „spasibo”, nė vienas mūsų turtuolis – net V.Uspaskichas – iš Lietuvos į Rusiją dėl to nebėga.

Rusijos paso neprašo net ir Sausio 13-osios aukų atminimą penktus metus mindantis išgama. Neprašo jo ir Lietuvos rusai, kurie savo senus Naujuosius metus nori sutikti lietuvio V.Matijošaičio restorane. Tegu ir Sausio 13-ąją, kai mes gedėsime prie laužų, bet Lietuvoje.

Galima dėl to davatkiškai bumbėti, o galima ir pagrįstai didžiuotis Lietuva. Bent jau iš 22 metų perspektyvos žvelgiant. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pranešimas apie prašymų dėl triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo išlaidų kompensavimo priėmimą
Reklama
Atėjo metas apsitverti sklypą: specialistų patarimai
Reklama
Steikų diena: kaip paruošti sultingą ir burnoje tirpstantį steiką?
Reklama
„CFMOTO“ tapo naujos motociklų vairavimo akademijos Lietuvoje partneriais
Užsisakykite 15min naujienlaiškius