Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Rimvydas Valatka: Slava Ukraini, bet ar gali išlikti valstybė, kuri po smūgio tik atsuko kitą žandą?

Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Rimvydas Valatka Jei po dešimtmečio dar bus Lietuva, jautrus istorikas gal parašys, kad 2014-ųjų Verbų sekmadienis Europos rytuose netapo atsivėrimo Kristui švente. O būsimus baisius dalykus Rytų erdvėje pranašavo kraupus įvykis Marijampolės bažnyčioje, kur Verbų sekmadienio išvakarėse per vaikų Mišias nusišovė žmogus. Šeštadienį įtampa Ukrainos rytuose pasiekė tokį crescendo, kad klausimas, ar Ukraina ištemps iki prezidento rinkimų, jau skambėjo kaip retorinis.

Panašu, kad ne tik Ukraina, visa Europa stovi ant didelių įvykių slenksčio. Kurie nieko gero  nežada, todėl tektoninių slinkčių galimybę visa esybe bando neigti ne tik sotūs vokiečiai ar prancūzai, bet ir mes, lietuviai. Dar nei sotūs, nei laimingi, tik prieš dešimtmetį patikėję ES pasaka.

Ar gali įvykti prezidento rinkimai miestuose, kuriuose siaučia Rusijos karo žvalgybos GRU agentų valdomas maištas? Net jei įsivaizduotume, kad dalis žmonių eis balsuoti, matant, kas vyksta Slavianske, Donecke ar Mariupolyje, galima numanyti, kad balsavimo apylinkės ten bus supleškintos taip pat lengvai, kaip Donecko administracijos rūmai virto landyne.

Ar gali įvykti prezidento rinkimai miestuose, kuriuose siaučia Rusijos karo žvalgybos GRU agentų valdomas maištas?

Bet kas tuomet, jei Ukrainos prezidento rinkimai neįvyks? Labai didelis pavojus, kad bus „Krymas 2“, „Krymas 3“, „Krymas 4“, sako P.Porošenka – solidžiausias kandidatas į Ukrainos prezidentus.

Vos prieš 50 dienų V.Putinas pajudino Europos muziejuje išdėlioto taikių SSRS skyrybų 1991-aisiais domino vieną kaladėlių. Virto. V.Putinui patiko. Dar labiau tai patiko be muštynių, pasirodo, negalinčiai gyventi rusų tautai. Prieš dešimt dienų domino griūtį Ukrainoje dar buvo galima stabdyti. Ar galima dabar?

Žmonės – ne robotai. Išvesti į karą visada lengviau, nei parvesti (Afganistanas, Šiaurės Airija, Balkanai). Lengvabūdiškai panaudodamas Ukrainos rusus kaip penktąją koloną V.Putinas įvėlė Ukrainą į vidaus karą. Kas liks iš pokarinės Europos tvarkos, jei Ukraina virs Bosnija? Europa dar net  nenori žinoti, kuo jai tai gresia. Ji tik infantiliai stebi procesą, kurio vardas – balkanizacija.

Sukėlęs maištą Ukrainos rytuose V.Putinas vienu šūviu bando numušti du taikinius. Atplėšti Ukrainos rytus ir iki raudonumo įkaitinti ukrainiečių jausmus. Kurie tada suveiks kaip dar didesnio chaoso detonatorius.

„Pravyj sektor“ vadas D.Jarošas jau ir prieš įvykius rytuose tvirtino, kad vidaus reikalų ministrą A.Avakovą jis pakenčia tik todėl, kad prie rytinių sienų stovi karui pasirengusi Rusijos armija. Tačiau kiek ilgai truks ukrainiečių kantrybė, jiems matant, kaip maištininkai nebaudžiami užiminėja ir siaubia valdžios įstaigas, virš kurių keliamos Rusijos vėliavos, o ministras tik rašinėja savo įspūdžius feisbuke?

Matydami pomaidaninės valdžios nesugebėjimą veikti, ukrainiečiai gali sukilti dar kartą. Ką reikštų maištai rytuose ir vakaruose? Tai, kad Ukrainoje nebėra jokios realios valdžios.

Jei rusų maištas nebus sustabdytas, o tokių ženklų nėra, matydami pomaidaninės valdžios nesugebėjimą veikti, ukrainiečiai gali sukilti dar kartą. Ką Ukrainai reikštų maištai rytuose ir vakaruose? Tai, kad Ukrainoje nebėra jokios realios valdžios – nei legitimios, nei neligitimios.

Tada jau Rusija su Ukraina galėtų daryti, ką tinkama. „Ukraina šiandien yra de facto bankrutavusi, bet neturi galimybės paskelbti bankroto de jure“, – sako Švedijos užsienio reikalų ministras C.Bildtas.

Neįvykus prezidento rinkimams, Rusija gali pabandyti perverbuoti atgal tuos Aukščiausiosios Rados deputatus iš Regionų partijos, kurie po Maidano sušaudymo atsimetė nuo V.Janukovyčiaus. Atkūrus ikimaidaninį status quo Aukščiausiojoje Radoje, galima grąžinti į sostą ir V.Janukovyčių.

Kas lieka iš Ukrainos? Nusiaubti miestų centrai. Dar labiau įtūžusi, pažeminta ukrainiečių tauta, sukilimai Vakarų srityse. Galima ukrainiečius palikti persipjauti. Kremlius tai moka. Rietenos ir radikalėjimas po pralaimėjimo neišvengiami – J.Tymošenkos ir V.Klyčko partijų, tarp jų ir „Svoboda“ dešiniųjų ar „Pravyj sektor“ kovotojų. Kol ekonominė suirutė išvargins žmones, ir tada visa Ukraina – rusų. Ar gali ukrainiečius apimti apatija?

Kartą taip jau nutiko – po  Oranžinės revoliucijos. Bet apatija gali ir neapimti. Jau vien todėl Rusija žaidžia su ugnimi, kuri stato į pavojų ne tik Ukrainą – visą Europą. Rusija neturi supratimo (ir niekas kitas jos vietoje neturėtų), kaip suvaldyti tokią sumaištį.

Kodėl Ukraina po pergalingo Maidano pasirodė tokia bejėgė? Ko nesuprato ukrainiečiai?

Kalbant plačiąja prasme, neįmanoma tuo pat metu ir kariauti su Rusija, ir reformuoti klanų persmelktą valstybės sistemą. Dar labiau neįmanoma, kad tai būtų įgali padaryti ta pati Aukščiausioji Rada, kurios opozicija nuo Regionų partijos skyrėsi tik tuo, kad ji ukrainietiška, o ne prorusiška.

Susidūrusi su Rusijos agresija Ukrainos vadovybė turėjo bandyti žaisti va bank. Kaip Lietuva 1990–1991 metais. Kaip tai darė Maidanas. Bet O.Turčynovo ir A.Jaceniuko, tiksliau J.Tymošenkos, partijos valdžia veikė lyg užhipnotizuota. Rusijos užpulta Kryme nė vieno armijos dalinio neišvedė iš kareivinių. Nei blokavo Sevastopolį, nei traukėsi į Ukrainą, nei bandė ginti kokias nors pozicijas. Ne tik nelaimėjo, bet prarado laiką, kurio reikėjo politiniam darbui rytuose.

Ukrainos valdžios padėtis – nepavydėtina, bet ir neveiklumas bado akis. Ukrainos politinė klasė atrodo kaip saujelė mėgėjų, neturinčių žalio supratimo, ką daryti su valstybe.

Neuždarė sienų su Rusija. Neįvedė karinės padėties problemiškose srityse. Nepaskelbė mobilizacijos. Nesusitarė dėl garantijų tokiems oligarchams kaip R.Achmetovas, kurie turi verslų ir Rusijoje, ir Vakaruose, todėl Maskva juos gali spausti.

Nei vedė derybų su rytų žmonėmis, nei jėga atsakė į separatistų teroristinius išpuolius. Nebandė perimti iniciatyvos. Kuri buvo ir yra V.Putino rankose. Gavęs per vieną žandą Kryme, Kijevas atsuko Maskvai kitą Donecke ir kitur.

Ukrainos valdžios padėtis – nepavydėtina, bet ir neveiklumas bado akis. Ukrainos politinė klasė atrodo kaip saujelė mėgėjų, neturinčių žalio supratimo, ką daryti su valstybe.  Tai – geriausiu atveju. Bet gali būti, kad naujoji valdžia tiesiog trokšta kuo greičiau perimti šėryklas iš V.Janukovyčiaus klikos, o po to nors ir tvanas.

Jei ne tai, tai praradimai Rytuose veda į naują Maidaną. Kurio Ukraina gali ir neatlaikyti.

Kas toliau? Ar galima kaip nors dar padėti ukrainiečiams?

Ukrainiečiai savo nuodų taurę turės išgerti iki dugno. Kaip ir Lietuva bei visa Europa. Tik nuodų porcijos visiems – skirtingos. Mums – ne šįmet, ne kitąmet, bet po dešimtmečio – visai įmanoma. Jei tik V.Putinas nebus sustabdytas, o jo stabdyti, kad ir silpno kol kas, panašu, nėra kam.

Ar nuodai mirtini?

Jei JAV ir toliau nerodys noro rimtai kištis į tai, kas dedasi Europoje, Rusija dar įnirtingiau bandys susigrąžinti geopolitinę įtaką buvusiose SSRS respublikose, įskaitant Baltijos šalis. ES, taip ir netapusi vieninga, pasidalys į kelias grupes, iš kurių viena – Vokietija ir Italija – toliau artės prie Rusijos, o kartu su jomis prie Rusijos artės ir visos Europos fašistai, kaip M. le Pen, kuri savaitgalį broliavosi su V.Putino aplinka Maskvoje.

Prieš dvejus metus tokį posūkį numatęs Z.Brzezinskis spėliojo, kad susilpnėjusi JAV galia leistų Rusijai po dešimtmečio prisijungti Baltarusiją, o tada jau kiltų pavojus ir Ukrainai. Ką gi, Ukraina jau karpoma pagal V.Putino brėžinį. Z.Brzezinskio pranašystė pildosi aštuoneriais metais anksčiau? Sveiki atvykę į Europą, kurioje vėl galioja tik stipriojo teisė.  

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min