Anksčiau už aukštąjį Seimą tai suprato mamos ir tėčiai. Gimstančių kasmet vis mažiau, mirštančių – daugiau. Jau 22 metai taip. Bet abu kandidatai į prezidentus paraleliniuose debatuose apie tai nedrįso nė prasižioti. Demografijos ir valstybės skolos augimo ryšys abiem kandidatams – tabu.
Prezidentė ir pretendentas kažką kalbėjo apie bendrąjį vidaus produktą, augimą ir kritimą, Tarptautinį valiutos fondą – koks jis raitelis šaunus (vienam), ir nelabai – kitam, nes kas tada liks iš prezidentės, jei bizūnas priklausys TVF, o ne jai. Aptarė prastus gydytojus. Teisėjus, kurie buvo blogi, bet staiga pagerėjo. Gerąjį prokurorą, kuris netikėtai pablogėjo, bet reforma vis tiek vyko. Emigrantus, kurie pareis į tėvynę, tik neaišku kodėl ir kada.
Prezidentė ir pretendentas kažką kalbėjo apie bendrąjį vidaus produktą, augimą ir kritimą, Tarptautinį valiutos fondą – koks jis raitelis šaunus (vienam), ir nelabai – kitam, nes kas tada liks iš prezidentės, jei bizūnas priklausys TVF, o ne jai.
Vienas vis rodė, kad yra aiškiai viršesnis už kitą. Iš jo lūpų laisvai liejosi lozungai ir politiniai užkeikimai bei vienintelė tiesa, kad viskas, kas nutiko per penkerius metus, buvo tik gera ir dar geriau. Kalbėjo kaip okupantų kompartijos rajkomo pirmasis sekretorius, jei kas dar prisimena tokius.
Kitas atrodė tarsi sulinkęs. Vis dairėsi į ją. Bandydavo užsiminti, kad pasitaikė ir šiokių tokių trūkumų. Kuriuos jis taisys. Bet buvo matyti, kad tuo netiki nė pats pretendentas, nes jis yra tik to paties rajono vykdomojo komiteto pirmininkas, kurį kompartijos pirmasis sekretorius supykęs gali atleisti.
Įsivaizduokite lėtą kaimo vaikį, kuris netikėtai sau pačiam šokiuose pakabino gražiausią miestelio panelę, bet tik rausta ir bąla, neišmanydamas, ką toliau su tuo prizu jam veikti.
Tuo metu prizo savininkė nusipirko iš bobutės pakalnučių, kurias ministras Mazuronis uždraudė skinti ir pardavinėti, aplankė špitolėje senolius, dviračių fabriką ir pirmą kartą gyvenime užkopė į Kryžių kalną.
Gaila, kad Šiluvos atlaidai būna tik rudenį, o tai dar pamatytume einančią keliais ir prašančią Švnč. Mergelės Marijos – ne nuodėmių atleidimo, kurių ji nepadarė, o grūstuvės tokiems, kaip pretendentas, kuris tik painiojasi po kojomis. Ir dar gali parduoti Lietuvą už sviestą.
Už sviestą parduoti tėvynę yra negerai. Tą žino net vaikai. Kaip ir laukti, kuo pasibaigs tėvynės kova su okupantu, gaunant solidžias premijas okupanto partškoloje. Bet to mūsų vaikai jau nežino.
Už sviestą parduoti tėvynę yra negerai. Tą žino net vaikai. Kaip ir laukti, kuo pasibaigs tėvynės kova su okupantu, gaunant solidžias premijas okupanto partškoloje. Bet to mūsų vaikai jau nežino. Tokios žinios vaikams taip pat gali smarkiai pakenkti. Ypač paūgėjus.
Taip ir smaginamės. Prezidentinis tarpurinkimis, sutampantis su Europarlamento rinkimais, yra tikra sielos šventė. Kas nesitikėjo varžybų – dabar turi. Ūžia, aptarinėja pašaliais. Kas būtų nėjęs į 11 beneficijų didikams dalybų rinkimus, tas eis.
Viskas eina į gera šiame geriausiame iš geriausių pasaulyje, kuriame šešėlinė ekonomika sudaro jau tik 25 proc., o ne 26-is kaip pernai. Jau tik ketvirtadalis lietuvių nemoka 6 proc. dydžio mokesčių prastai sveikatos apsaugai, bet ja naudojasi, tik ketvirtadalis nė centu neprisideda prie „Sodros“ mokamų pačių mažiausių pensijų ES. O tai, kas nutiko Seimo pirmininkės aplinkoje, išvis verta didžiausios pagarbos.
Jaunutė Seimo pirmininkės patarėja Urbonienė iš Darbo partijos ką tik deklaravo neturėjusi nei santaupų, nei vertybinių popierių, tik 163 tūkst. litų dydžio paskolą. Bet tai nesutrukdė jaunai gražiai moteriai dviem mostais paaukoti Darbo partijos rinkimų kampanijoms net 44 000 Lt.
Ech, moka gyventi žmonės? Ir nepersidirba, ir alga ne fontanai, o tokiais pinigais taškosi? Nepavydėkite. Mokykitės, vaikai. Ponia Ieva baksnoja mums, kokias šaunias galimybes Darbo partijos jaunimui atvėrė Lietuvos nepriklausomybė ir narystė ES, kurias iš vaizdo klipų taip peikia Uspaskichas ir prie jo taip dažnai prisišliejantys tautininkai.
Ech, moka gyventi žmonės? Ir nepersidirba, ir alga ne fontanai, o tokiais pinigais taškosi? Nepavydėkite. Mokykitės, vaikai. Ponia Ieva baksnoja mums, kokias šaunias galimybes Darbo partijos jaunimui atvėrė Lietuvos nepriklausomybė ir narystė ES
Tai, ką padarė „darbietė” Ieva, yra pozityvus menas, kurio, kaip teisingai pastebėjo Seimo socialdemokratė Šalaševičiūtė, mums taip trūksta: „Būtina ieškoti pusiausvyros tarp tradicinio ir šiuolaikinio meno formų ir išraiškų, tokios švietimo ir kultūros politikos krypties, kad visuomenėje nebūtų skatinama smurto ir savižudybių kultūra, ypač tarp vaikų ir jaunimo“ (ir vėl tie vaikai).
Tai, kad dekadentiška, savo prigimtimi smulkiaburžuazinė „menas menui“ koncepcija Lietuvoje turi būti uždrausta, rodo ne tik tai, kad LRT vadovas kviečiamas į Seimą pasiaiškinti dėl vyro su suknele rodymo per „Euroviziją“. Kaip žinoma iš trumpo VKP (b) kurso, menas turi tarnauti liaudžiai.
Todėl kultūros ministras Birutis skelbia, kad Vilniaus Žaliasis tiltas bus Pasaulio paveldo sąraše. Atsakingus žmonės tam reikalui paskyrė. Trakų pilies Pasaulio pavelde nėra, Pažaislio vienuolyno nėra, Gedimino kalno nėra ir nebus. Okupanto patupdyti raudonarmiečiai ir kolchozninkai ant Žaliojo tilto bus. Ot!
Pasismaginote? Dar ne viskas. Pratęsimui – lyg ir koks „Protų mūšis“. Iš pateiktų citatų atspėkite iš trijų kartų, kas tai?
1. Netiesos sakymas ir nenuoširdumas – išskirtinis tiesos ignoravimas ir nepaisymas, lengvai meluoja bet kurioje situacijoje;
2. Sąžinės graužaties ar gėdos stoka – negali prisiimti kaltės už nelaimes, kurias neša kitiems, neturi gėdos jausmo;
3. Nevykę sprendimai, nesugebėjimas pasimokyti iš savo patirties – atrodo, kad turi sugebėjimų samprotauti, protauti, bet nesugeba jų panaudoti priimant sprendimus;
4. Patologinis egocentriškumas, nesugebėjimas prisirišti ir mylėti. Gali imituoti meilę, jei kažką iš to gauna;
5. Nesugebėjimas matyti savęs taip, kaip mato kiti. Mano, kad įstatymu numatytos bausmės neturi būti taikomos jam.
Kam taikomas toks apibūdinimas? Atsakymas – iš raidės „P“, bet tai tikrai ne prezidentė ir net ne politikai. Smaginkimės. Mūsų rinkimai – kaip šventės.
