Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Rimvydas Valatka: V.Putinas Krymą prarijo be šūvio, ir tai tik karo pradžia

Krymo aneksija – įvykęs faktas. Ji truko net trumpiau nei Baltijos šalių 1940 metais. Ukraina Krymą atidavė be pasipriešinimo. Nepaleidusi nė simbolinio šūvio. Kijevas pasirinko Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Čekoslovakijos, o ne Suomijos kelią. Iš ES sostinių sklindantys džiūgavimai, kad Ukraina nepasidavė provokacijoms – ciniškesni net už 1938-ųjų Europos reakciją po Miuncheno suokalbio.
Rimvydas Valatka
Rimvydas Valatka / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Tarp šitaip džiūgaujančių – ir Lietuva. Ambasadorius Ukrainoje P.Vaitiekūnas sekmadienį būdamas Kryme pakartojo džiaugsmą dėl to, kad Ukrainos kariuomenė nesipriešino agresoriui, todėl konfliktą dar galima išspręsti taikiai. Anot P.Vaitiekūno, tai leidžia tikėtis, kad Jungtinės Tautos nepripažins Krymo „referendumo“.

Kai agresorė yra JT Saugumo Tarybos nuolatinė narė, dėti viltis į Jungtines Tautas yra daugiau nei naivu. Užtat patogu. Tiek ES, tiek JAV. Kurios nė piršto nepajudino, kad Rusijos agresiją patyrusi Ukraina gautų bent simbolinę karinę pagalbą.

Suomija per karą su SSRS taip pat nesulaukė Vakarų karinės paramos. Nuo tų laikų, kai suomiai vieni kovėsi su milijoninėmis J.Stalino armijomis, praėjo 74 metai. Niekas pasaulyje taip ir nepasikeitė.

Apskritai ką reiškia nepasiduoti provokacijoms, kai užsienio kariuomenė įžengia į tavo valstybės teritoriją ir ima užiminėti vieną objektą po kito?

Apskritai ką reiškia nepasiduoti provokacijoms, kai užsienio kariuomenė įžengia į tavo valstybės teritoriją ir ima užiminėti vieną objektą po kito?

Nepasiduoti provokacijoms – kažkas šlykščiai naujo karų istorijoje. Variantai karo atveju tėra du – arba priešintis agresoriui, arba sudėti ginklus.

Ukraina pasirinko kažkokį trečiąjį kelią. Ji įsakė savo daliniams stovėti, kur stovėjo, bet nesipriešinti net tada, kai okupantai tyčiojasi iš pačios kariuomenės esmės, versdami ukrainiečius atiduoti ginklus, o tai bet kurios pasaulio armijos statutas ne tik draudžia, bet ir numato už ginklo praradimą žiaurias bausmes.

Kaip jaustis tiems Ukrainos karininkams ir kareiviams, kurie buvo paversti įkaitais ir galiausiai vis tiek bus okupantų nuginkluoti ir internuoti?

Pradėdamas intervenciją Ukrainoje V.Putinas kaip tik ir statė ant šios kortos  – kad į jo okupacinę armiją Kryme nebus paleistas nė vienas šūvis. Jei Ukrainos armija būtų pasipriešinusi, euforija Rusijoje nebūtų tokia klaikiai šovinistinė. Niekas taip neištirpdo švininių šovinizmo garų, kaip į tėvynę iš svetimos valstybės keliaujantys kariškių karstai. Karstai iš karo su buvusia broliška rusams ukrainiečių tauta būtų keliskart paveikesni nei iš karo su čečėnais.

Ką laimėjo Ukraina? Kaip ir Lietuva 1940 metų birželį, Ukraina kovą išvengė kruvino karo su Rusija. Lietuva anuomet pusei amžiaus prarado laisvę. Ar ne tas pats dabar laukia ir Ukrainos?

Net jei Ukrainai ir pavyks išvengti blogiausio, be kovos atidavusi Krymą jos Vyriausybė susidurs su kovingiausios ukrainiečių dalies pasipiktinimu. Kaip galima kautis Maidane, bet leisti atsukti abu žandus Kryme? Kai valdžia neduoda atkirčio agresoriui, ji praranda žmonių pasitikėjimą.   

V.Putinas išvengė mūšių Kryme, kurie jį dar galėjo sustabdyti, ir ta sėkmė apsvaigino ne tik Kremliaus Hiltlerį, bet ir Rusiją valdančias specialiąsias tarnybas. Kartą stojęs į karo kelią V.Putinas nebegali pats sustoti. Tokia esminė išvada, plaukianti iš lengvos Krymo aneksijos.

Džiūgavimai, kad Ukraina nepasidavė Rusijos provokacijoms, nes neiššovė į agresorius nė vieno šūvio, primena A.Smetonos seniokiškus samprotavimus, kad po karo bus naujas Versalis, kuris viską, ką agresoriai paėmė, Lietuvai atiduos. Versalio nebuvo. Tik Jalta ir Potsdamas.

V.Putinas išvengė mūšių Kryme, kurie jį dar galėjo sustabdyti, ir ta sėkmė  apsvaigino ne tik Kremliaus Hiltlerį, bet ir Rusiją valdančias specialiąsias tarnybas.

Tai, kad Rusijos armija šeštadienį jau užgrobė ir Chersono srityje esančią dujų paskirstymo stotį, rodo, jog V.Putino tikslas – visa Ukraina. Jam reikia ne tik Donbaso ir Charkovo. Jam reikia Kijevo kontrolės. Kokios nors marionetinės Vyriausybės. Tam reikalui ir laikomas V.Janukovyčius.

Rusija atidarė Pandoros skrynią. Ne tik todėl, kad nuo Krymo aneksijos ji nustoja būti net ir pusiau demokratine valstybe, kokia ją dar laikė Vakarai. Kita nuomonė net ir marginaliomis formomis Rusijoje bus užgniaužta per kelis mėnesius. Totalitarizmas galutinai grįžo į Rusiją.

Bet vienas totalitarizmas dažnai iššaukia kitą. Jei galima šiaip sau pasiimti Krymą, kurį neva kvailys N.Chruščiovas lengvabūdiškai atidavė Ukrainai, kodėl negalima iš Rusijos (kuri pati tą Krymą valdė vos 170 metų), taip pat atsiimti Karaliaučiaus sritį? Kurią Stalinui lengvabūdiškai atidavė F.Rooseveltas ir W.Churchillis ir tik 50 metų, kurie jau praėjo? 

Trukdo Helsinkio 1975 m. Baigiamasis aktas, kurį pasirašiusios Europos valstybės ir JAV įtvirtino sienų neliečiamumą? Bet V.Putinas šį aktą pats ką tik sutrypė Kryme. Kartu su kitom dviem sutartimis dėl Ukrainos. Vadinasi, sienų neliečiamumas Europoje vėl nieko nebereiškia.

O kiek Rusijos teritorijų yra net labai ginčytinos? Rusija okupuoja Japonijai priklausančias 4 Kurilų salas ir pusę Sachalino, yra aneksavusi ketvirtį Suomijos teritorijos, laiko atplėštą nuo Moldovos Padniestrę, o nuo Gruzijos – Pietų Osetiją ir Abchaziją. 

XIX a. carų pavergti čečėnai atsiskirti nuo Rusijos norėjo gal dešimt tūkstančių kartų labiau nei Krymo rusai – nuo Ukrainos. Gal Rusija organizavo Čečėnijoje referendumą? Ne. Rusija pasiuntė ten savo kariuomenę ir per du karus ne tik paskandino Čečėniją kraujyje, bet dar ir atidavė ją valdyti tokiam galvažudžiui ir išgamai, palyginti su kuriuo aršiausi ukrainiečių „Dešiniojo sektoriaus“ vaikinai tėra nekaltos mergelės.

XIX a. carų pavergti čečėnai atsiskirti nuo Rusijos norėjo gal dešimt tūkstančių kartų labiau nei Krymo rusai – nuo Ukrainos. Ar Rusija organizavo Čečėnijoje referendumą?

Trylika metų smuikeliu su KGB papulkininkiu draugiškai griežusi Europa atsidūrė arti tos išvietės, kurioje V.Putinas pažadėjo nuskandinti visus jam neįtikusius. Išstenėtos vizų sankcijos keliems V.Putino patarėjams turėjo sukelti velnišką Kremliaus gebistų žvengimą: o kam V.Putino patarėjams išvykos į ES?

Ko esame verti kaip valstybė, kaip tauta, klausė V.Landsbergis anądien. Ne kažin ko. Norinčių obuoliauti su velniu praėjusią savaitę buvo net daugiau, nei pirmosiomis Rusijos agresijos prieš Ukrainą dienomis.

Klaipėdos tarybos narys iš Rusų sąjungos V.Titovas pareiškė, kad Lietuvoje taip, kaip Ukrainoje Rusija nepadarys, nes „Ukrainoje įvyko karinis perversmas“. Bet juk tai tiksli V.Putino frazė. Nesureagavo niekas.

Ir Seimo daugumos narys paksininkas R.Žemaitaitis pliekia Ukrainos vyriausybę tais pačiais žodžiais, kaip V.Putinas: kaltina ją pilietinio karo kurstymu, aiškina, jog Krymo referendumas yra toks pat teisėtas, kaip Lietuvos atsiskyrimas nuo SSRS. R.Žemaitaitis siūlė Seimui priimti rezoliuciją, įpareigojančią Ukrainos valdžią grąžinti į valdžią V.Janukovyčių. 

Nereikia V.Putinui ir S.Lavrovo, kai jis turi R.Žemaitaitį, išrinktą kažkur apie Šilalę. Net ir praėjus dešimtmečiui po apkaltos „Almax“ šmėkla sklando virš R.Pakso partijos.

Klausantis „Šiaurės vilko“ savininko V.Kaikario pagiežingos tirados, galėjo kilti tik vienas klausimas: kaip kai kurie mūsų verslininkai sugebėjo taip greitai savo smegenis apleisti taukais? Kur būtų tas V.Kaikaris ir jo 1993 m. įkurtas „Šiaurės vilkas“, jei ne bekompromisė Sąjūdžio kova su Kremliumi?     

Ar neturėtų karo kurstytojai ir jų rėmėjai būti paskelbti Lietuvoje persona non grata? Bet... J.Bašmetas yra apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio ordino Karininko kryžiumi.

Kremlius paskelbė Krymo okupaciją ir aneksiją remiančių Rusijos kultūrininkų sąrašą. Tarp jų – ir daug garsenybių, besisukiojančių Lietuvoje – G.Chazanovas ir O.Gazmanovas, N.Rastorgujevas ir N.Ciskaridzė, M.Bojarskis, A.Batalovas, J.Bašmetas.

Ar neturėtų karo kurstytojai ir jų rėmėjai būti paskelbti Lietuvoje persona non grata? Bet... J.Bašmetas yra apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi.

Lvovo akademija jau atėmė iš J.Bašmeto profesoriaus vardą. Mūsų kultūrininkai ir koncertų rengėjai negirdomis nuleido ir faktą apie ordiną, ir sąrašą. Tiek du mūsų krepšinio klubai, toliau žaidžiantys atvirose Rusijos pirmenybėse, tiek kultūros žmonės įsikandę štampo, kad negalima painioti kultūros su politika.

Bet juk viskas, ką mes darome ir dar labiau tai, ko nedarome, galiausiai yra politika. Kurioje nėra pusiau laisvės ir pusiau nelaisvės. Prieš 24 metus Lietuvoje tai net vaikai žinojo. Kaip žino tai dabar Ukrainos vaikai, kurių didvyriu tapo šešiolikmetis kijevietis A.Senko, grąžinęs iš V.Putino vaikystėje gautą laikrodį: „V.Putinai, jūs esate melagis.“

Nejau per 24 laisvės metus taukais apėjo ne tik Joniškio verslininko smegenys? Kai šiaurės vilkai skalija kaip V.Putino šakalai, visi, kurie senmergiškai aiškina, kad negalima jo kromelio painioti su politika, de facto vykdo Kremliaus agresoriaus politiką. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius