Lietuvoje turime arti pusantro tūkstančio studijų programą, o visiems prieinamas kvalifikacijų žemėlapis dar tik kuriamas. Apie profesinio orientavimo poreikį kalbame jau seniai, bet veikiančios efektyvios sistemos taip ir neturime.
Tad nereikia stebėtis, kad šiais metais, pavyzdžiui, vieno universiteto 400 studentų bakalauro laidoje buvo 80 politologų ir 60 žurnalistų. O kokį rezultatą gausime sudėję visų universitetų duomenis arba detaliau panagrinėję kitas specialybes? Todėl labai logiškai atrodo, kai praėjusiais metais 1 500 baigusiųjų universitetus atėjo į profesines mokyklas mokytis amato.
Labai nedidelė dalis moksleivių jau nuo 8 ar 10 klasės pradeda nuoseklų pasirengimą studijoms aukštojoje mokykloje, o visi kiti sprendimus priima atsižvelgdami ne į rinkos diktuojamus poreikius, o į tai, kas šiuo metu madinga.
Labai nedidelė dalis moksleivių jau nuo 8 ar 10 klasės pradeda nuoseklų pasirengimą studijoms aukštojoje mokykloje, o visi kiti sprendimus priima atsižvelgdami ne į rinkos diktuojamus poreikius, o į tai, kas šiuo metu madinga – politologija, verslo vadyba, teisė, komunikacija, rinkodara ir pan.
Tarp „svarių“ argumentų daugeliu atvejų visi girdėjome ir tokius, kaip kad tai valstybės finansuojama vieta arba lengva įstoti, draugai ten stoja arba su savo balais pakliūti galėjau tik ten.
Darbo biržos skelbiama informacija labai iškalbinga – nuolatos ieškoma IT specialistų, slaugos specialistų, mechanikos ar statybos inžinierių, o ilgiausia laukia darbo vietų baigusieji socialinius mokslus, ekonomistai, politologai ir teisininkai.
Todėl labai norėtųsi neapsisprendusiems pasakyti, kad jau vien dėl pragmatiškų sumetimų reikėtų rinktis tas studijų programas, kurios suteiks jums žinių ir kompetencijų, reikalingų Lietuvai po 5–6 metų. Šiuo metu valstybei labiausiai trūksta tiksliųjų mokslų specialistų, ir panašu, jog su tiksliais mokslais susijusios profesijos išliks perspektyvios dar ne vienerius metus, nes pasaulis sparčiu žingsniu juda naujų technologijų link, pramonė keičiasi ir neturinčių programavimo gebėjimų specialistų ateityje reikės vis mažiau.
Deja, bet studijų programos taip pat jau tapo verslu – pasižiūrima kas dabar yra „trendy“, ar yra tai programai dėstytojas, sukuriamas įmantrus madingas pavadinimas, truputėlis marketingo, ir sėkmė garantuota – finansavimas gautas ir studentų grupė suformuota.
Neapsigaukit, rinkdamiesi studijas pagal pavadinimus, kurie dabar labai garsiai ir skambiai reklamuojami blizgančiomis reklamomis, – pasižiūrėkit ar aukštoji mokykla, siūlanti studijas gražiais pavadinimais, iš tiesų turi ilgametę patirtį toje srityje, stiprius mokslininkus, bendradarbiauja su socialiniais partneriais.
Deja, bet studijų programos taip pat jau tapo verslu – pasižiūrima kas dabar yra „trendy“, ar yra tai programai dėstytojas, sukuriamas įmantrus madingas pavadinimas, truputėlis marketingo, ir sėkmė garantuota – finansavimas gautas ir studentų grupė suformuota. Nepatingėkit panaršyti visagalio interneto tyruose ir atidžiau pasižiūrėti aukštųjų mokyklų vertinimus, studentų įsidarbinimo tyrimus.
Nepamirškit, kad aukštosios mokyklos, kurios skiria daugiau dėmesio studijų kokybei, paprastai nustato ir kuo aukštesnius pereinamuosius balus. Sėkmę lemia ne pats diplomo turėjimas, o kokybiškos studijos ir tai, ką iš jų sugebėsit pasiimti.
Neseniai buvo atlikta apklausa, kiek darbdaviui yra svarbus diplomas. Paaiškėjo, kad lemiamas veiksnys yra įgūdžiai ir gebėjimai. Sėkmingai įsidarbinti būtinas ne tik išsilavinimas, kvalifikacija, profesiniai įgūdžiai, bet ir bendrieji gebėjimai, papildomos kompetencijos. Darbdaviui jau šiandien labai svarbu, kad jo darbuotojas būtų technologiškai išprusęs, norintis ir gebantis kurti, mokytis ir tobulėti, kad galėtų būti universalus ir prisitaikantis.
Jau ne kartą esu sakęs, kad pramonė įžengia į ketvirtą savo raidos etapą – išmaniąją gamybą, o verslo pasaulyje išliks tik greičiausi ir sumaniausi, todėl kasdien besikeičiančioje situacijoje orientuotis į išorinius rinkos ar valstybės poreikius galės tik aktyvus ir savarankiškai mąstyti gebantis žmogus.
Jau šiandien kiekvienas abiturientas turi pradėti ruoštis tam etapui, kai verslui bus reikalingi išmaniosiomis technologijomis gebantys naudotis specialistai ir kūrybingi lyderiai. Todėl reikia turėti ne tik lūkesčių, kad pabaigsiu aukštąją mokyklą ir daug uždirbsiu, bet reikia turėti ir viziją bei noro ją įgyvendinti.
TAIP PAT SKAITYKITE: Robertas Dargis: Ko šiandien turime mokyti vaikus mokyklose?
Robertas Dargis yra Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas
