„Swedbank“ pranešime spaudai teigiama, kad palyginus su pirmuoju 2010 m. ketvirčiu šalies BVP išaugo 2,9 proc. pašalinus sezono ir darbo dienų įtaką.
BVP augimas, kuris užfiksuotas antrąjį šių metų ketvirtį, manau, ženklina ilgalaikio proceso pradžią. Ekonomikos kreivė ima riestis į viršų ir galime teigti, jog prasidėjo atsigavimo periodas. Tiesa, jis bus lėtas ir ilgas. Per dvejus ekonominio sunkmečio metus Lietuvos BVP nuo aukščiausio taško, pasiekto 2008–aisiais, nukrito 18 proc., t. y. ekonomika grįžo atgal į 2004–2005 metų lygį. O pasiekti prieškrizinį lygį dar užtruks apie penkerius metus.
Matome, kad kol kas pagrindiniu Lietuvos ekonomikos varikliu yra eksportas, kurio augimas siekia dviženklius skaičius. Tai didina tikėjimą savo verslo atsigavimu. Būtent eksporto dėka atsigauna prekyba, pramonė, o tuo pačiu ir transporto sektorius. Ekonominių vertinimų rodiklis jau kuris laiko parodo, kad bendrovių lūkesčiai dėl savo verslo palaipsniui gerėja. Svarbiausių Lietuvos užsienio prekybos partnerių ekonomikų augimas kol kas atrodo tvariai, tad mūsų pramonės, prekybos ir transporto sektoriai gali tikėtis tolesnio pagyvėjimo.
Tačiau Lietuvos ekonomika vis dar kenčia nuo labai mažo vidaus vartojimo. Pagrindinis dalykas lėmęs šį nuosmukį yra išaugusios energetikos kainos bei didelis nedarbas, kuris ir tiesiogiai įtakoja namų ūkių pajamas, ir skatina žmones abejoti finansine ateitimi. Manome, kad nedarbo lygis išliks aukštas ir kitais metais ir sieks apie 15,5 procento. Seimas ir Vyriausybė neseniai liberalizavo darbo rinkos santykius, leido nuolatiniams darbams sudaryti terminuotas darbo sutartis, o darbdaviai, norintys įdarbinti jaunus žmones, neturinčius jokios darbo patirties, galės pasinaudoti Europos socialinio fondo parama. Tai gali turėti tam tikrą teigiamą poveikį, bet norint drastiškai sumažinti nedarbą reikalingos kitos struktūrinės reformos: smulkiojo ir vidutinio verslo sąlygų gerinimas bei gyventojų verslumo skatinimas.
Vis dar labai trūksta investicijų. Nors užsienio rinkos atsigauna, tačiau įmonės, ypač tos, kurios nėra užtikrintos dėl savo galimybių pasinaudoti eksporto teikiamomis galimybėmis, atsisako ilgalaikių plėtros projektų ir investicijų į technologijas. Stengiamasi verstis turimais pajėgumais, juo labiau, kad didžioji dalis Lietuvos verslo labai lanksčiai prisitaikė prie pasikeitusių ekonominių sąlygų ir optimizavo veiklą.
Darbo vietų skaičius stabilizuojasi, bet artimiausiu metu nenumatomas didesnis jų padidėjimas. Didelė pasiūla darbo rinkoje sudaro galimybes verslui nedidinti kaštų susijusių su darbo užmokesčiu. O tai kartu su aukštu nedarbo lygiu bei sumažėjusiomis socialinėmis išmokomis neleidžia tikėtis spartesnio vidaus vartojimo, kuris šiemet, tikėtina, smuks apie 5 proc., o kitais metais paaugs tik apie 1 proc., atsigavimo.
Taigi Lietuvoje jau prasidėjo ekonominis kilimas, bet apie formalią recesijos pabaigą bus galima kalbėti kitą ketvirtį. Šių metų eksporto srautai stipriai viršijo mūsų lūkesčius, todėl manome, kad apie 0,5 proc. ekonomikos augimą fiksuosime jau 2010 m., o 2011 m. išvysime apie 3 proc. augimą.
