Paskolų portfeliui pamažu mažėjant, augo ta jo dalis, kuri gyventojams yra lengviausiai prieinama, tačiau ir pati brangiausia. Išduotų naujų greitųjų kreditų suma padidėjo nuo 9,5 mln. Lt (2009 m. I ketvirtį) iki 17 mln. Lt (2010 m. III ketvirtį). Taip pat gana smarkiai augo sąskaitų pereikvojimo ir įsiskolinimų už komunalines paslaugas sumos.
Teoriškai namų ūkių finansinės padėties pasikeitimai, kurių recesijos metu nepavyko išvengti didžiajai daliai namų ūkių, privalomiems mokėjimams įtakos daryti neturėtų. Deja, teorija ir liko tik teorija. Šįkart koją ir pakišo staigūs ir smarkūs neigiami namų ūkių biudžetų pokyčiai. Negalėdami tinkamai laikytis įsipareigojimų, dalis gyventojų ėmė vienas skolas dengti kitomis, delsė mokėti įmokas.
Šiandien, kai jau konstatavome ekonominės recesijos pabaigą, prielaidų vartojimo ir skolinimosi augimui dar daugiau. Gyventojų lūkesčiai jau grįžo į prieškrizinį laikotarpį ir greičiausiai neblogės, nepaisant to, kad pamažu didėjantį vidutinį darbo užmokestį šiemet nustelbs augančios kainos. Tad prekybos centre ar parašius SMS žinutę paimtas kreditas vėl gali tapti viliojančia galimybe norimą daiktą, kuriam reikėtų ilgai taupyti, turėti čia ir dabar.
Įstatymas – vartotojų apsaugai
Toks poreikis greitai ir lengvai pasiskolinti, bei pasitaikantys finansiškai skaudūs nesusipratimai tarp kredito davėjų ir gavėjų, skatina rengti vartotojus saugančius teisės aktus. Vienas iš jų – Vartojimo kreditų įstatymas, priimtas į Lietuvos teisyną perkėlus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vartojimo kredito sutarčių nuostatas. Šis įstatymas riboja maksimalų delspinigių dydį – jie negalės viršyti 0,05 procentų nuo nesumokėtos sumos. Jokios kitos piniginės sankcijos kredito gavėjui už sutarties nevykdymą negalės būti taikomos.
Taip pat įstatyme įtvirtinta galimybė apsigalvoti ir kreditą be jokių pasekmių (tik sumokėjus per tą laiką priskaičiuotas palūkanas) grąžinti per 14 dienų nuo sutarties sudarymo. Pagal šį įstatymą kredito palūkanos ir kitos kredito išlaidos turės būti pagrįstos. Jei jos viršys 250 procentų kredito sumos, kredito davėjas jų pagrįstumą turės įrodyti teisme, jei to pareikalaus gavėjas.
Naujienų yra ir kreditų reklamos reglamentavimo srityje: nuo balandžio ji turės būti išsamesnė ir aiškesnė, o kreditų davėjų platinama informacija apie sutarties sąlygas privalės būti vienoda.
Įstatyme taip pat įtvirtinta kredito davėjų pareiga atsakingai įvertinti kredito gavėjo mokumą, kad neatsitiktų taip, jog studento paimtą paskolą ir delspinigius grąžinti turi jo tėvai.
Visos šios nuo balandžio įsigaliosiančios nuostatos yra skirtos vartotojų apsaugai. Tačiau kartu norėtųsi tikėti, kad prisidės ir prie jų švietimo. Juk poreikio skolintis nekuria jokie įstatymai, o tvarus namų ūkių vartojimo augimas išsilaikys (taigi ir gyvenimo sąlygos gerės) tik tuomet, jei iš skolintų lėšų finansuojama vartojimo dalis nedidės.
Būtina planuoti
Taigi atsipalaiduoti nevertėtų. Priešingai – derėtų kaip įmanoma greičiau susitvarkyti su turimais įsiskolinimais ir atsakingai įvertinti savo situaciją bei ateities perspektyvas prieš prisiimant naujus. Jei esame tikri dėl savo finansinių galimybių įsiskolinimus padegti artimiausiu metu, nėra blogai pasiskolinti vertės kūrimui arba trumpalaikiam pinigų srautų subalansavimui.
Tačiau aliarmo signalas suveikti turėtų tuomet, kai norima skolintis vartojimui, skolų dengimui ir pan. Skolintos lėšos padės trumpam, o paskolą vis tiek reikės grąžinti. Tad geriau savo finansus iš karto planuoti taip, kad tokių rūpesčių nekiltų.
Daugiau apie asmeninių finansų tvarkymą skaitykite www.manofinansai.lt.
