Bet neskubėkime teisti Armėnijos. Vargu ar daug rasime tautų ir valstybių su tokia sena ir tragiška istorija ir taip nevykusiai įsitaisiusių geopolitinėje erdvėje.
Armėnija yra apsupta muslmoniškų Azerbaidžano, Turkijos, Irano ir krikščioniškos Gruzijos. Nors sovietų laikais vyko ginčas, koks konjakas – gruziniškas ar armėniškas – yra geresnis, su vienintele Gruzija yra palaikomi daugiau ar mažiau draugiški santykiai.
Armėnijos simbolis – Ararato kalnas, matomas iš bet kurios šalies pusės, yra Turkijos teritorijoje, o „Araratas“ yra populiariausias pavadinimas visur, kur tik gyvena armėnų bendruomenė, kuri ir Lietuvoje išsiskiria susitelkimu (o kaipgi kitaip tarp armėnų?), darbštumu ir išsilavinimu.
Seniau armėnų kultūriniai centrai buvo du miestai. Vakaruose – Stambulas, rytuose – Tbilisis. Jerevanas sostine tarpo tik XX amžiuje, tad čia nėra nei senųjų gatvelių, kaip pastaruoju metu lietuvių pamėgtame Tbilisyje, bet čia tiek daug plačių stalininių prospektų, paminklų ir monumentalių statinių.
Armėnai pirmieji antikiniame pasaulyje priėmė krikščionybę kaip valstybinę religiją. 301 metais, t.y. prieš daugiau kaip 1700 metų. Priminsiu, kad pirmą kartą vokiečių metraščiuose Lietuvos pavadinimas buvo paminėtas prieš kiek daugiau kaip 1000 metų.
Tačiau svarbiausia ne pastatai ir ne sovietmečio monumentai.
Armėnai pirmieji antikiniame pasaulyje priėmė krikščionybę kaip valstybinę religiją. 301 metais, t.y. prieš daugiau kaip 1700 metų.
Priminsiu, kad pirmą kartą vokiečių metraščiuose Lietuvos pavadinimas buvo paminėtas prieš kiek daugiau kaip 1000 metų.
Nusilpus Bizantijai, IX amžiuje armėnai sukūrė didelę valstybę nuo Ponto (taip tada buvo vadinama Juodoji jūra) iki rūsčiosios Kilikijos Mažosios Azijos pakrantėse.
Ši valstybė išliko iki naujųjų laikų pradžios. Armėnai tada plačiai gyveno Kapadokijoje ir Kilikijoje ir garsėjo kaip geri žemdirbiai bei sumanūs prekiautojai. Po to sekė valstybės nuosmukis, o prieš 99 metus įvyko tragiškiausias įvykis armėnų istorijoje.
1915 metais balandžio 24 dieną turkų pareigūnai suėmė, pasiuntė į tremtį Sirijos dykumoje ir nužudė šimtus armėnų intelektualų. Tad kiekvienais metais balandžio 24 dieną, armėnai mini genocido dieną.
Anot pačių armėnų, per Pirmojo pasaulinio karo metus Turkijoje buvo nužudyta apie milijonas jų tautiečių. Turkija taip ir nepripažįsta genocido fakto, ir, nors abi šalys turi daugiau kaip 300 kilometrų ilgio bendrą sieną, diplomatinių santykių jos neturi iki šiol.
Jerevano miesto centre stovi memorialas, skirtas armėnų genocidui atminti, – jautrus ir didingas kompleksas. Armėnai turi ilgą istorinę atmintį.
Lietuviai gi pamažu pradeda primiršti tremties patirtį, simboliką ir atmintį. O, atrodo, ne taip jau seniai viskas buvo. O visi armėnai 1915 metų genocidą kasmet prisimena tarsi tai būtų vykę vakar.
Komentaras skaitytas per LRT radiją.
