Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vytautas Plečkaitis: Įtampa tarp Vakarų ir Rusijos išaugo dar labiau, o kas toliau?

Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vytautas Plečkaitis Po galingiausių 20 valstybių vadovų susitikimo Australijoje įtampa tarp Vakarų ir Rusijos ne tik kad nesumažėjo, bet dar labiau padidėjo. V.Putinas, siekęs pagąsdinti Australiją ir Vakarus, demonstravo Rusijos raumenis, pasiųsdamas prie Australijos krantų keturis karinius laivus, o šalia JAV praskriejo keli Rusijos strateginiai bombonešiai. Baltijos šalių ir Skandinavijos oro erdvę ne kartą pažeidė Rusijos naikintuvai. V.Putino eskortą iš oro uosto į viešbutį sudarė net 10 prašmatnių automobilių ir gausi patarėjų komanda.

Bet tai nepadarė įspūdžio Vakarų valstybių vadovams. Nuo jų sklido aiškiai jaučiamas šaltukas Rusijos prezidentui. Ypač iš Kanados ir Didžiosios Britanijos premjerų. JAV prezidentas demonstratyviai nesusitiko su Rusijos prezidentu, o viešos paskaitos metu Australijos akademikams ir studentams pažėrė aštrios kritikos dėl Rusijos politikos Ukrainos atžvilgiu.

Ilgiausiai, beveik keturias valandas, iš pradžių naktį į sekmadienį dvi valandas viena su V.Putinu, o vidurnaktį prisijungus ES vadovui J.C.Junckeriui, kalbėjosi Vokietijos kanclerė A.Merkel. Pokalbis buvo įtemptas. A.Merkel kaltino Rusiją, kad ji nesilaiko Minsko susitarimų ir tiekia sunkiąją ginkluotę, siunčia savo armiją į Rytų Ukrainą ir ragino V.Putiną keisti Rusijos politiką Ukrainoje. V.Putinas tai neigė ir kaltino NATO ir ES dėl ekspansijos į rytus.

Kaip rašo vokiečių „Die Welt“, A.Merkel argumentai, kad NATO yra gynybinė sąjunga ir negrasina Rusijai, neįtikino V.Putino, kaip ir tai, kad Europos Sąjungos plėtra nėra nukreipta prieš Rusiją.

V.Putinas, kurdamas Eurazijos sąjungą, siekia ją priešpastatyti Europos Sąjungai, o ne su ja bendradarbiauti. Rusijos prezidento argumentai priminė šaltojo karo laikų SSRS argumentus. Rusijai NATO buvo ir yra priešas, nepaisant to, kad NATO ilgą laiką Rusiją laikė savo strateginiu partneriu.

Vokiečių apžvalgininkų nuomone, Rusijos diplomatai suintensyvino savo veiksmus, siekdami nuteikti britus ir prancūzus prieš vokiečius ir suskaldyti ES šalių vienybę. Anot jų, Vengrijos premjeras jau yra Rusijos pusėje, o Italijos ministras pirmininkas taip pat linksta prie Rusijos, pakvietė V.Putiną į EXPO parodą Milane.

Kitą dieną, V.Putinui, neišlaikius Vakarų valstybių vadovų spaudimo, ir anksčiau laiko išvykus iš Australijos, A.Merkel, skaitydama paskaitą prestižiniame tarptautiniame Lowy institute,  pareiškė, kad karas Ukrainoje nėra tik regioninė problema.

Rusija, anot jos, daro atvirą spaudimą Moldovai ir Gruzijai ir ketina dominuoti Balkanuose per Serbiją ir kitas šalis. Rusija ketina keisti ir jau keičia nusistovėjusią Europoje geopolitinę situaciją. Prisimindama savo praeitį komunistinėje rytų Vokietijoje, A.Merkel teigė, kad su Rusija reikia turėti kantrybės, o jai pačiai tos kantrybės užteks. A.Merkel 40 metų laukė, kol sugrius komunistinė sistema ir sulaukė. Vakarų šalių stiprybė slypi jų ekonomikoje, – teigė kanclerė.

Vokietijai pradėjus aktyviai veikti, siekiant sureguliuoti Ukrainos krizę, ji pamažu iš Rusijos draugo virsta Rusijos priešu, nors pati Vokietija to ir nesiekia.

Vokietijai pradėjus aktyviai veikti, siekiant sureguliuoti Ukrainos krizę, ji pamažu iš Rusijos draugo virsta Rusijos priešu, nors pati Vokietija to ir nesiekia. Ukrainos krizės metu Vokietijos kanclerė 38 kartus kalbėjosi arba buvo susitikusi su V.Putinu. Bet tai nedavė rezultatų.

Atšalimą tarp Rusijos ir Vokietijos rodo ir tai, kad  prieš pat G-20 vadovų susitikimą Rusija apkaltino šnipinėjimu Vokietijos diplomatą Maskvoje ir išsiuntė jį iš šalies. Vokiečiai atsakė tuo pačiu.

V.Putinui vis dar viešai teigiant, kad santykiai su A.Merkel nėra pablogėję, bet iš tikrųjų suvokiant, kad jo argumentai vokiečių politikų neįtikina, Kremlius pasitelkė vokiečių žiniasklaidą, kad Rusijos žinią perduotų Vokietijos visuomenei.

Labiausiai žiūrima ARD televizija darė interviu su V.Putinu Australijoje. Po interviu, kuriame V.Putinas atviravo, kaip Rusijos kariuomenė taikiai prijungė Krymą, užblokuodama Ukrainos kariškius, kad tariamai nebūtų civilių aukų, vokiečių politikai ir ekspertai aptarė iš karto tiek patį interviu, tiek Rusijos užsienio politiką.

V.Putinas gąsdino vokiečius, kad ekonominės sankcijos atsigręš prieš juos pačius, kad santykiai tarp Rusijos ir  Vokietijos iki karo Ukrainoje buvo geri, o dabar patys Vakarai kalti, kad jie pablogėjo, kad Rusija nepaliks Rytų Ukrainos rusų vienų tariamam nacistų grobiui. Kitaip sakant, davė suprasti, kad karas Ukrainoje tęsis toliau, jei tik Ukraina nenusileis.

V.Putino interviu ARD kanalui daugelis vokiečių ekspertų įvertino kaip įžūlų tiek turiniu, tiek forma. Anot vieno eksperto, V.Putinas į Ukrainą žiūri ne kaip į valstybę, o kaip į Rusijos teritorijos dalį.

V.Putino interviu ARD kanalui daugelis vokiečių ekspertų įvertino kaip įžūlų tiek turiniu, tiek forma. Anot vieno eksperto, V.Putinas į Ukrainą žiūri ne kaip į valstybę, o kaip į Rusijos teritorijos dalį.

Ukraina, turėdama šešis kartus mažesnę armiją nei Rusija, apginkluotą pasenusiais ginklais, neturi galimybių laimėti karo su Rusija. Tuo labiau, kad padėti Ukrainai ginklais ir žmonėmis nėra pasirengusi nė viena pasaulio valstybė. Įsitraukti į karą su Rusija nesiekia ir NATO, nes tokio karo metu labiausiai nukentėtų Baltijos valstybės, Suomija ir Švedija, pastebi  Vokietijos dienraštis „Die Welt“.

Matyt, tai suvokia ir Ukrainos prezidentas P.Porošenka, panaikinęs įstatymus dėl Donecko ir Lugansko sričių autonomijos ir nutraukęs okupuotoms teritorijoms išmokas iš biudžeto.

Kita vertus, tai rizikingas žingsnis, galintis dar labiau paskatinti okupuotų teritorijų separatizmą ir norą prisijungti prie Rusijos. Karą lengva pradėti, bet sunku užbaigti, o dar sunkiau laimėti. Šitą patarlę yra gerai išmokę vokiečiai, pralaimėję du pasaulinius karus XX amžiuje. Todėl, matyt, Europos Sąjunga santykiuose su Rusija ir toliau laikysis ekonominių bei finansinių sankcijų bei ieškos kitų diplomatinių kelių jos veiksmams Ukrainoje paveikti.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min