Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vytautas Plečkaitis: Vakarų ir maskvėnų civilizacijų susidūrimas Ukrainoje

Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vytautas Plečkaitis Vakarams laimėjus šaltąjį karą prieš Rusiją ir JAV tapus vienintele supervalstybe, atrodė, kad antrąja pasauline galia turėtų tapti suvienyta Europa, o tiksliau ekonominė Europos Sąjungos galybė. Tačiau šiai Samuelio Huntingtono pranašystei nebuvo lemta išsipildyti. Europos ekonominė galia nevirto jos politine ir karine galia, o Rusija per du dešimtmečius su Vakarų šalių pagalba atkūrė savo karinę galią ir vėl pasijuto pasauline galybe.

Tarptautinių santykių ekspertas Krzysztofas Rakas teigia, kad Vakarų baimė prieš Putino vykdomą avantiūristinę politiką turi dvi priežastis. Viena vertus, patys Vakarai išgyvena tapatybės krizę. Kita vertus, Vakarai nesupranta Maskvos civilizacijos prigimties.

Europos didžiosios valstybės, pirmiausia Vokietija, subtiliai priešinosi JAV galios augimui, iškeldama tikslą sukurti daugiapolį pasaulį, kuriame dominuotų ne viena ir ne dvi, o kelios pasaulio valstybės: JAV, Kinija, Indija, taip pat Rusija ir, žinoma, Europa, kuriai daugiausia atstovautų Vokietija. Vakarų europiečiams iš dalies tenka atsakomybė už Rusijos galios išaugimą, nes jie padėjo modernizuoti Rusijos kariuomenę ir su ja susijusią karinę pramonę.

Kai kalbame apie Europos arba Vakarų civilizacijos krizę, turime galvoje pastaruosius dvidešimt metų. Tačiau iš tikrųjų Europos civilizacijos, prasidėjusios keletas šimtmečių prieš Kristų,  krizė prasidėjo  Pirmojo pasaulinio karo metais.  

Kai kalbame apie Europos arba Vakarų civilizacijos krizę, turime galvoje pastaruosius dvidešimt metų. Tačiau iš tikrųjų Europos civilizacijos, prasidėjusios keletas šimtmečių prieš Kristų, krizė prasidėjo  Pirmojo pasaulinio karo metais.  

Apie tai beveik prieš šimtą metų įspėjo vokiečių mąstytojas O.Spengleris savo knygoje „Europos saulėlydis“. Europa po Pirmojo pasaulinio karo silpnėjo, o jos įtaka pasaulyje mažėjo. Per šimtmetį būta pakilimų ir nuosmukių. Pavyzdžiui, pasaulinės ekonominės krizės ir sėkmingas Vakarų visuomenei taikaus ir gerovės augimo  dešimtmečiai.

Maskvos civilizacija, prasidėjusi po mongolų totorių užkariavimų XIII-XIV amžiuje, anot žinomo rusų istoriko ir politinio disidento Jurijaus Afanasjevo, nuolat siekė ekspansijos į kitas šalis.

Be to, Maskvos valdžia nuolat kariavo su savo visuomene. Ją pavergdama, kvailindama ir išnaudodama būsimoms ekspansijoms. J.Afanasjevas dabartinį V.Putino režimą vertina kaip buvusios sovietų imperijos tąsą. Jis mano, kad iš esmės Rusijoje niekas nepasikeitė. Žmonės netapo laisvesni, jie nesijaučia saugūs savo šalyje. Valdžia bet kada gali atimti iš bet kurio piliečio jo turtą, o jį patį pasodinti į kalėjimą, jei jis elgsis kaip laisvas pilietis, nepaklusdamas Kremliaus ir jo valdinių diktatui.

B.Jelcino sovietinė nomenklatūra įvykdė cinišką pagrindinių Rusijos turtų privatizaciją, paversdama didelę tautos dalį šiuolaikiniais baudžiauninkais. V.Putinas ir jo komanda ciniškai ir šiurkščiai daugeliu įstatymų įteisino pasisavintus oligarchų turtus ir grįžo prie carų pradėtos ekspansinės užsienio politikos.

V.Putinas netgi žengė toliau nei sovietų valdžia, nes pamynė tarptautinę teisę, užgrobdamas Krymą, gąsdindamas bei terorizuodamas savo informacinėmis priemonėmis kaimynines šalis, – sako J.Afanasjevas.

Vakarų diplomatai ir politikai, nereaguodami į Rusijos karo propagandą, atrodo lyg kvailiai. Jie daro didelę klaidą, nesuvokdami, kad Kremlius savo propaganda ruošia Rusijos žmones ir pasaulio visuomenę  dar vienam civilizaciniam karui, mano K.Ratas.

Tas karas jau prasidėjo. Maskvos civilizacija kariauja ne su Ukraina. Maskva Ukrainoje pradėjo kryžiaus karą prieš Vakarus.

Tas karas jau prasidėjo. Maskvos civilizacija kariauja ne su Ukraina. Maskva Ukrainoje pradėjo kryžiaus karą prieš Vakarus. Ji kariauja vadinamoje Mažojoje Rusijoje prieš Vakarų šėtoną, siekdama prijungti „geruosius“ rusus prie didžiosios Maskvos civilizacijos su Stačiatikių cerkvės ir neišprususių Rusijos žmonių pagalba.

Tačiau ar tikrai dabartinio Kremliaus kuriamas Rusijos civilizacinis rojus yra pranašesnis už dekadanso  apimtus Vakarus?

Europos Sąjungos ir JAV ekonominė galia ir toliau pirmauja pasaulyje, o Rusijos ekonomika prilygsta vidutinei Vakarų Europos šalies ekonomikai ir tai tik todėl,  kad Rusija turtėja ne modernizacijos, o žaliavų eksporto dėka.

Rusijoje neegzistuoja institucijos, veikiančios Vakarų visuomenėje. Rusijoje nėra nei pilietinės visuomenės, nei visuomenės valdomos valstybės. Tiesa, Rusijai būdingi tam tikri kapitalizmo bruožai, tačiau jo pagrindinis bruožas yra nelygybės kultas, nes toje visuomenėje negalioja jokios normos, o valdo ją visuotinis niekšiškumo imperatyvas. Lygindami Vakarų visuomenės etines normas su Maskvos civilizacijos etiškumu, matome milžinišką skirtumą.

Vakarų baimė dėl V.Putino režimo paremta tuo, kad daugeliui žmonių Vakaruose, o taip pat ir Lietuvoje, Rusija  yra nesuprantama. Rusija vadovaujasi kitomis vertybėmis ir kitais etiniais kodeksais, rusai kitaip supranta politinę veiklą.

Rusų civilizacija mums yra svetima. Todėl ir į mus Rusija žiūri priešiškai. Žinoma, Vakarų civilizacija taip pat turi trūkumų ir silpnybių. Tai ir solidarumo tarp Vakarų valstybių ir tautų stygius, ir nenoras rizikuoti, pragmatizmo išaukštinimas, visuomenės vartotojiškumo suklestėjimas.

Vakarų civilizacijos priešų trūkumai ir ydos kur kas didesnės ir pavojingesnės ne tik jiems patiems, bet ir visam pasauliui.

Tačiau Vakarų civilizacijos priešų trūkumai ir ydos kur kas didesnės ir pavojingesnės ne tik jiems patiems, bet ir visam pasauliui.

V.Putino karinė avantiūra Ukrainoje sukėlė grėsmę ne tik šiai šaliai ir visam regionui, bet gali virsti civilizacijų susidūrimu, tarptautinės teisės negalia, kitų tautų pavergimu ir nepriklausomų valstybių okupacija.

Galime džiaugtis, kad esame Vakarų civilizacijos dalis, nors būta bandymų tiek savųjų, tiek svetimųjų, prijungti mūsų tautą ir šalį prie svetimos mums maskvėnų civilizacijos.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min