Diskusijoje dalyvavo ir į 15min.lt skaitytojų klausimus atsakinėjo Vilniaus meras Artūras Zuokas, vicemeras Romas Adomavičius, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas, Ukmergės rajono savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjas Rimas Jurgilaitis, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas, Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius, Architektų g. 104 namo bendrijos pirmininkas Albertas Pagalys, Vilniaus savivaldybės Aplinkos ir energetikos departamento direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Karosas, Vilniaus šilumos tinklų direktorius Arūnas Keserauskas, vilnietė Renata Miliauskienė.
Diskusiją moderavo penktadienį išeisiančio naujo savaitraščio „15min“ redaktorius Raimundas Celencevičius.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad „Vilniaus energija“ piktnaudžiauja savo monopoline padėtimi, papirkinėja žiniasklaidą, daro spaudimą politikams, o Vilniaus savivaldybė vengia prižiūrėti šilumos tiekėją, dėl to sostinės gyventojai gauna daug didesnes sąskaitas už šildymą nei kitose savivaldybėse.
Ar iš tiesų sostinės gyventojai už šilumą moka daugiau nei kitur dėl to, kad „Vilniaus energija“ piktnaudžiauja savo padėtimi, o sostinės politikai neatlieka savo pareigos prižiūrėti šilumos ūkį? Ar sąskaitos už šildymą auga dėl kitų priežasčių? Ar įmanoma jas sumažinti ir ko reikia imtis?
Kodėl Vilniuje, Gabijos g. 19 name, sąskaitas visada gauname tris kartus didesnes nei kiti namai? Kodėl pažįstami iš kito rajono už trijų kambarių butą (ta pati kvadratūra) gavo 320 litų sąskaitą, o mes – 599 litus? Kodėl pernai tokias ir dar keliais šimtais litų didesnes sąskaitas gavome esant 25 laipsniams šalčio, tuo tarpu šiais metais 600 litų sąskaitą gavome esant 3 laipsniams šilumos? (Lina L.)
A.Zuokas: Nagrinėjant konkretų individualų atvejį, tai galima padaryti tik prie stalo susėdus specialistams ir turint visus duomenis. Atsakyti į šį klausimą neturint duomenų būtų neprofesionalu.
Į tokio pobūdžio klausimus gali atsakyti savivaldybės atstovai. Savivaldybė nagrinėja ją pasiekiančias pretenzijas ar nusiskundimus. Taigi į šiuos klausimus būtų galima atsakyti persiunčiant juos tiesiai savivaldybei.
Gyvenu Lentvaryje ir kas mėnesį moku dideles sąskaitas. Tiek, kiek moka Lentvario gyventojai, abejoju, kad kas nors moka visoje Lietuvoje. Kodėl apie mus niekas negalvoja? Į ką mums kreiptis? (Irena)
V.Stasiūnas: Lentvarį šildo šilumos tiekimo įmonė „E-energija“. Visi gerai žino, kad jos šilumos kilovatvalandės kaina yra viena iš didžiausių Lietuvoje – 32 centai. Jei žmonės gyvena miestuose, kur šiluma yra gaminama kūrenant labai brangias gamtines dujas, ir jeigu tie žmonės gyvena neapšiltintame ir netvarkingame name, mūsų turimais duomenimis, tie žmonės labai kenčia, nes norint patalpoje išlaikyti 18–19 laipsnių temperatūrą, reikalingas labai didelis šilumos kiekis. Todėl tų gyventojų mokėjimai už šilumą yra labai dideli. Taip yra visoje Lietuvoje, taip yra ir Lentvaryje.
Kodėl „Šnipiškių ūkis“, perėmęs karšto vandens ir šildymo sistemų aptarnavimą daugiabučiuose namuose, padidino mokestį už šią paslaugą gyventojams: nuo lapkričio 1 d. taikomas 0,24 Lt/kv.m tarifas, kai iki to laiko buvo 0,1331 Lt/kv.m? Kodėl paslaugos kaina padidėjo beveik dvigubai? Gyventojų nuomone, mokestis už karšto vandens ir šildymo sistemų aptarnavimą turi priklausyti nuo konkrečių apskaitomo mėnesio tos paslaugos išlaidų, kurias patyrė administruojanti įmonė, o ne kiekvieną mėnesį būti vienodas ir nustatomas pagal didžiausią leistiną savivaldybės tarifą t. y. 0,24 Lt/kv.m. Kodėl daugiabučių namų administratoriams leidžiama taip savivaliauti? (Mindaugas)
K.Karosas: Tokią tvarką nustatė Energetikos ministerija, savivaldybė tik patvirtina maksimalius tarifus. Dalis lėšų yra mokamos kiekvieną mėnesį, dalis jų atidedama. Mokėjimai yra išskirstyti visiems metams tolygiai. Lėšų panaudojimą turėtų kontroliuoti patys gyventojai.
A.Zuokas: Jeigu gyventojai yra nepatenkinti administratoriaus veikla, jie gali pareikšti poziciją, ir jeigu daugiau nei pusė gyventojų pareiškia tokią poziciją, savivaldybė yra įpareigota pakeisti, skirti kitą administratorių. Jeigu gyventojai imtųsi atsakomybės prižiūrėti savo turtą patys, įsteigtų namų bendriją, patys galėtų rinktis kokį nori administratorių ir sudaryti sutartis tiesiogiai.
Norėčiau sužinoti, kodėl yra skaičiuojamas vadinamasis „Imbraso mokestis“ butui esančiame naujos statybos daugiabutyje. Daugiabutis pastatytas 2008 m., o butą įsigijome 2010 metų pabaigoje ir iki to laikotarpio nieko bendro su „Vilniaus energija“ neturėjome. Kai pradėjau domėtis, gavau paaiškinimą, kad tokią mokėjimo tvarką numato Šilumos ūkio įstatymas. Bet tokios „skolos“ absoliučiai prasilenkia su logika. Mano akimis, čia jau ne skolos dengimas, o tiesiog pasipelnymas. Jei skolos susidarymo laikotarpiu „Vilniaus energija“ turėjo šimtą klientų, dėl kurių atsirado skola, o 2010-2011 jų klientais tapo dar trisdešimt, ir dabar visiems taikomas tas pats 1,34 ct/kw mokestis, tai ar čia nepanašu, kad senieji dengia įsiskolinimą, o nuo naujų klientų „Vilniaus energija“ jau gauna pelną?
R.Adomavičius: Tokią tvarką nustatė VKEKK. Tai kalbama apie surinkimą sumos, kuri buvo įsiskolinta už kurą, t.y. 125 mln. litų. Pagal įstatymą ši suma iš gyventojų turėjo būti išskaičiuota per vienerius metus. Po ilgų derybų su VKEKK pavyko suderinti, kad ši suma būtų išdalinta ketveriems metams. Šiuo atveju kalbama ne apie pasipelnymą. VKEKK užfiksavo sumą, kurią išskaičiuos, daugiau jokių skaičiavimų nebus.
Žinoma, morališkai sunku suvokti, kad tie žmonės, kurie tuo metu dar net neturėjo butų, kai vyko įsiskolinimas, dabar turi mokėti. Deja, tai miesto bendrabūvio mokestis, kurį tenka mokėti. Ir šį mokestį nustatė VKEKK.
A.Zuokas: Papildydamas R.Adomavičių, kad būtų aišku, galiu pasakyti – jeigu didėja vartotojų skaičius, kompensacijos mokėjimo už kurą laikas trumpėja. Kuo daugiau vartotojų, tuo greičiau sumokama. Visą šią kainodarą labai griežtai kontroliuoja VKEKK. Šilumos tiekėjų pelnas dėl to nedidėja, nes jų pelnas skaičiuojamas nuo turto, kuris dalyvauja šilumos gamybos procese, o ne nuo parduoto šilumos kiekio.
Kad nebūtų taip ateityje, už tai atsakinga turi būti politika. Žmonės labai gerai mato politikus, neva besirūpinančius šilumos kainomis, kad jos būtų mažesnės, bet nepriima sprendimų, kada jie reikalingi, o viso to pasekmė – atėjusios kitos politinės partijos kenčia ir turi prisiimti atsakomybę už prieš tai buvusių politikų neveikimą.
Šiuo metu yra dar 72 mln. Lt negautų lėšų, kurias turi sumokėti vartotojai. Jeigu to nebūtų, šiandien Vilniaus šilumos kaina būtų viena iš mažiausių Lietuvoje.
A.Pagalys: Esu ne tik bendrijos pirmininkas, bet ir prižiūriu šilumos punktus. Labai keista, kad tuo laikotarpiu, kai „Vilniaus energija“ teigė, jog dirba nuostolingai, o Juozas Imbrasas neleidžia padidinti kainų, įmonė tokioje situacijoje, atrodo, turėtų stengtis, kad jos produkcijos būtų kuo mažiau realizuojama. Bet aš pastebėjau, kad šilumos punktuose ką aš įvedu į atmintį, keičiasi parametrai. Iš pradžių nebuvau tikras, bet vėliau pradėjau registruoti įvestus duomenis. Po kelių dienų pastebėjau, kad vėl temperatūra pakelta.
Bandžiau ginčytis, ieškoti, kas taip gali padaryti. Suradau. Bet jie tikino, kad nieko nedarė. Bet aš tame šilumos punkte nieko nepakeičiau. Po ginčo nuėjau, jie jau buvo atstatę iki to lygio, kurį buvau nustatęs. Kaip suprasti tokį „Vilniaus energijos“ elgesį? Jie šilumą reguliuoja nuotoliniu būdu.
V.Stasiūnas: Bendrijos pirmininkas teigia, kad keičiantis parametrams, padidėjo šilumos suvartojimas. Noriu pasakyti, kad Vilniaus mieste visuose daugiabučiuose įrengti automatiniai šilumos punktai, kurie, keičiantis miesto tinklų parametrams, jokios įtakos neturi namo šilumos suvartojimui. Jei bus didinami šilumos parametrai, tai reguliatorius, kuris stovi automatiniame šilumos punkte, jis automatiškai tai daro ir jūsų tiekiama į namo vidaus šildymo sistemą temperatūra bus palaikoma tokia, kad užtikrintų jūsų name norimą palaikyti vidaus temperatūrą. Jei norite, kad būtų 18 laipsnių šilumos, turėsite 18 laipsnių. Norite, kad būtų 20 laipsnių, turėsite 20 laipsnių. Nepriklausomai nuo to, ar miesto tinkluose bus 65 ar 75 laipsniai temperatūros. Tą įrodė mokslininkai, turime ataskaitą. Padaryta išvada, kad jokios įtakos nei suvartojime, nei apskaitos prietaisų parodyme miesto parametro dydis nepriklauso. Jo pakėlimas padidina ar sumažina nuostolius miesto šilumos tinkluose, bet nepadidina ar nesumažina namo šilumos suvartojimo.
A.Pagalys: Jūs ne visai teisingai mane supratote. Per distancinį valdymą padidino mano užprogramuotus parametrus. Suprantu, kad tai, kas ateina iš miesto, neturi reikšmės.
V.Stasiūnas: Tai blogai dirba reguliatorius, už kurį jūs pats atsakingas.
R.Miliauskienė: Pateiksiu praktinį pavyzdį. Nuo lapkričio mėnesio mūsų namo nuotolinis reguliavimas nutrauktas. Reguliatorių reikia reguliuoti kartą per savaitę. Duomenys turėtų būti žurnale įrašyti bent du kartus per savaitę. Tačiau per visą lapkritį buvo padarytas tik vienas įrašas, nors prižiūrėjo bendrovė „Šilėja“. Jeigu nebuvo pildoma, vadinasi, reguliuota buvo nuotoliniu būdu. Kadangi neprižiūri, vadinasi, mes patiriame nuostolių, kurie turėtų būti kompensuojami. Savivaldybė turėtų kontroliuoti šią veiklą.
R.Adomavičius: Turime labai įdėmiai skaityti įstatymą ir taisykles. Šiandien savivaldybei atimta bet kokia galimybė paveikti šilumos ūkį prižiūrinčias organizacijas ar asmenis, tai turi daryti Valstybinė energetikos inspekcija, kuri išduoda atestatus toms įmonėms. Taip pat turi pasirašyti inspekcijos atstovai aktą, kad namas yra paruoštas šilumos tiekėjui. Mes įstatymo esame nušalinti nuo šitos veiklos. Labai klaidingas gyventojų manymas, gal ir mes nepakankamai aiškinome gyventojams, kad mes to daryti negalime. Todėl dabar mes visus skundus nukreipiame inspekcijai ir taip pat reikalaujame atsakymų.
R.Jurgilaitis: Norėčiau plačiau į šią problemą pasižiūrėti. Žiniasklaidoje nuskambėjo, kad savivaldybės blogai vykdo savo funkcijas. Bet išties Lietuvoje sukurtas mechanizmas, kai VKEKK gali panaikinti tarybos sprendimą be teismo ir vienašališkai pakeisti šilumos kainas. Tai yra didelė problema. Ukmergės savivaldybėje šilumos kaina panaši į Vilniaus šilumos kainas. Bet mes antrus metus dirbame ekstremaliomis sąlygomis. Po sutarties nutraukimas šilumos kainos sumažėjo apie 12 proc., Šventupės gyvenvietėje 25 proc.
A.Zuokas: Reikia sutikti su tuo, kad, pasikeitus įstatymams, kurie keitėsi tik spalį, kompetencijos buvo perskirstytos. Daug dalykų perkeltų į nacionalinį lygį. Jeigu anksčiau būtų priėmę energetikos įstatymo pakeitimus – vasarą ar pavasarį – visi būtų geriau pasiruošę. Gerai, kad daug galių suteikta Energetikos inspekcijai, nes gal gyventojams atrodytų, jog Vilniaus savivaldybė gintų šilumos tiekėjų interesus. Bet nesuteikta galimybių – Vilniaus miestui skirti tik du etatai, tad kaip jie galėtų tai daryti? Turėtų suteikti Vyriausybė pajėgumų.
Labai keista, kad šildymo kainos Vilniuje labai šoko po to, kai pradėjo rodyti keistas „Vilniaus energijos“ reklamas. Juk tų reklamų niekas dykai neduoda. Kam „Vilniaus energijai“ jų reikia?
A.Zuokas: Tai nerimtas klausimas, nes kainos perskaičiuojamos kas mėnesį, pagrindinę įtaką turi dujų kaina. Bet kokios reklamos išlaidos nėra įtraukiamos į tas sąnaudas, kurias tvirtina VKEKK. Šilumos tarifą nustato VKEKK, pagrindinė dedamoji dalis yra kuro kaina. Reklama ir panašūs dalykai daromi bendrovės sąskaita.
Mere, kaip „Vilniaus energija“ padengs „nustatytą sąnaudų sumą“, jei pasitvirtins, kad „realizuotos šilumos kiekis buvo mažesnis, nei buvo prognozuota“?
A.Zuokas: „Vilniaus energija“ niekada neužperka 100 proc. dujų kiekio, kad išvengtų baudų už nesuvartotą dujų kiekį, ir vietoj to naudoja rezervinį kurą. Taigi nuo šio mechanizmo yra apsidrausta. Per pastaruosius metus „Vilniaus energija“ tokių baudų nėra gavusi.
Keletą metų bandome daugiabutyje sutvarkyti šildymą. Esmė – kuo mažesnė šildymo temperatūra, tuo brangiau mokame. Šią tiesą iš šilumos punkto prižiūrėtojo žinau jau ne pirmus metus. Gyventojai moka už pateiktos ir grįžtamos termofikacinio vandens temperatūros skirtumą. Kuo mažesnė paduodamojo termofikato temperatūra, tuo daugiau jis atšąla šildymo sistemoje, tuo didesnis skirtumas, tuo aukštesnė kaina. Kuo karštesnis termofikatas, tuo pigiau. Meras ir šilumininkai šią problemą puikiai žino, bet... gal jiems tai naudinga?
V.Lukoševičius: Pagal vieną parametrą negalima spręsti apie šilumos suvartojimą.
R.Adomavičius: Yra termofikato tiekimo temperatūrinis grafikas, ir jo yra laikomasi, priklausomai nuo oro temperatūros. Šia prasme negalima daug žaisti, nes jei būtų pastebėta, kad neužtikrinama termofikato temperatūra, šilumos tiekėjui būtų prastai.
Ar čia man tik pasirodė, ar iš tiesų taip yra, kad šilumos suvartojimas nedidėjo ar net mažėjo tuose namuose, kuriuos prižiūri su „Vilniaus energija“ susijusios „City Service“ ir jos bendrovės, o smarkiai išaugo ten, kur tvarkosi šiai verslo grupei nepriklausančios įmonės? Gal tai kerštas prezidentei ir noras parodyti, kad jos bandymas skaidyti „Rubicono“ monopoliją kainuos daugiau mums visiems?
R.Adomavičius: Visada šalia namo matome prižiūrėtojo pavadinimą. Ir atvirkščiai, nustatėme, kad ten, kur seniau prižiūrėjo „Vilniaus energija“, perdavus šilumos mazgą esamam namui, situacija pablogėjo.
A.Pagalys: Buvo pasakyta, kad nuo lapkričio distancinis valdymas neveikia. Tai neteisybė. Mūsų name yra du šildymo punktai. Vieno šildymo punkto įėjimą užblokavau, ir pernai lapkritį mes sunaudojome daugiau šilumos, nei šiemet. Tai 60 butų korpusas. Kito korpuso įėjimo neblokavau, o ten šilumos mes sunaudojome daugiau. Mūsų namas renovuotas, tad šilumos sunaudojame mažai. Šildymą įjungėme tik lapkričio 7 dieną, abiejuose korpusuose naudojame tokius pačius režimus. Vienur padidėjo, kitur ne.
A.Zuokas: Dėl konkrečių atvejų galima kreiptis į Valstybinę energetikos inspekciją. Savivaldybė taip pat mielai išnagrinėtų tokius atvejus, kad išsklaidytų bet kokias spekuliacijas apie nuotolinį valdymą. Jokio šilumos temperatūrinio režimo reguliavimo iki šiol nebuvo nustatyta – tai buvo tirta ne vienos institucijos.
Gerbiami diskusijos dalyviai, jei jau tiek mokame už šildymą, gal geriau nacionalizuoti tuos šilumos tinklus ir sumokėti „Dalkia“ bendrovei, tegul eina kitur biznio daryti? Bet gal „Dalkia“ tik to ir siekia – priversti iš jos atimti šilumos ūkį ir gauti už tai pinigų?
A.Zuokas: Atsakysiu, kad nieko nereikia nacionalizuoti, nes įmonė yra savivaldybės, miesto gyventojų turtas, tik valdytojas privatus. Šiandien ši įmonė viena moderniausių regione, ir palyginus su tuo, kokia ji buvo prieš dešimt metų, prieš atėjimą privačiam investuotojui, tai tarsi diena ir naktis. Aš matau tikslą valstybei perimti valdymą, nes Vyriausybė sprendžia ES pinigų skirstymą, kontrolę, kam skirti didesnes elektros energijos kvotas. Bet tai reiškia, kad reikėtų grįžti į 1996 metus.
Nauji daugiabučiai suvartoja žymiai mažiau šilumos energijos, nei statyti prieš porą dešimtmečių. Tačiau, palyginus su Vokietijos ar Skandinavijos šiuolaikiniais pastatais, jie energijos suvartojimo prasme kone tokiu pačiu santykiu atsilieka nuo paminėtųjų. Tai reiškia, kad ateičiai programuojame analogišką problemą, kokią turime dabar – tereikia sulaukti, kada atitinkamai pabrangs deginamo kuro vienetas. Vilniaus savivaldybės atstovų norėčiau paklausti, ar miesto planuose yra numatytas energiškai efektyvių daugiabučių projektų skatinimas? Rėmimas? Įgyvendinimas?
A.Zuokas: Dėl rėmimo – rėmimas susijęs su pinigais. Įvertinus savivaldybės finansinę situaciją apie tai kalbėti būtų sudėtinga. Tai turėtų būti nacionalinė programa. Tenka priminti Vyriausybės įsipareigojimą, Seimas tvirtino Vyriausybės darbų programą 208-2012 metams. Gauta beveik 1 mlrd. ES lėšų, yra įsipareigojimas kasmet 2000 namų modernizuoti. Bet per trejus metus vietoj 6 tūkst. namų, kurie turėjo būti modernizuoti ir vartoti mažiau šilumos, sutvarkyti tik du pastatai visoje Lietuvoje – vienas Panevėžyje ir vienas Plungėje. O šie pinigai guli banko sąskaitoje Tuo tarpu ši renovacija žymiai sumažintų šilumos vartojimą. Turime ne vieną pavyzdį Vilniuje ir ne tik Vilniuje, nes modernizuoti namai suvartoja kur kas mažiau šilumos.
Dėl naujos statybos – iš tiesų, vėlgi priklauso nuo statytojo priežiūros, kaip jis statė namą, kokias medžiagas vartojo ir ypatingai kokius parametrus taikė. Taip pat ir nuo kontroliuojančių institucijų sąžiningumo, kurios priima tokį pastatą eksploatuoti. Sutinku, kad yra naujos statybos namų, kurių šiluminė varža ir kokybė yra blogesnė nei prieš keliasdešimt metų statytų namų.
R.Adomavičius: Mes tokių namų neieškojome. Yra statybos techninis reglamentas, kuriame nurodyta, kokia turėtų būti šiluminė varža. Tai ne nuo savivaldybės priklauso. Mūsų reikalavimai yra daug didesni, bet susiduriama su lėšų trūkumu.
Visi vienu balsu kalba, kad reikia degint ne brangias dujas, o pigų biokurą, bet niekas nieko nedaro, kol Vyriausybė nepažada pinigų. Bet tai jei tai taip apsimoka, tai kodėl „Vilniaus energija“ neinvestuoja savo pinigų ir nestato biokuro katilų? Juk iš to paties koncerno žmonės ir biokurą gamina, pigiau parduos ir dar labiau apsimokės.
A.Zuokas: Perėjimas prie biokuro yra didelė investicija. Šiandien tos savivaldybės, turinčios nedidelę kainą, turi tai tik todėl, kad perėjo prie biokuro. Mažam šilumos ūkiui pereiti prie biokuro yra labai paprasta, tuo tarpu didelėms reikalingos šimtamilijoninės investicijos. Vėl turime grįžti prie įstatymo – įstatymas labai aiškiai numato šilumos tarifo kainodarą, kurioje tokios investicijos nėra įskaičiuotos. Todėl jeigu kažkas investuoja, jis nori, kad tos investicijos grįžtų, bet tokios galimybės nėra.
Šį klausimą reikėtų teikti Vyriausybei, nes jos programoje yra labai aiškus įsipareigojimas sumažinti dujų vartojimą nuo 80 iki 40 proc., skiriant tam prioritetą skirstant Europos Sąjungos ir valstybės lėšas. Tačiau mūsų didžiulei nuostabai prieš keletą metų Energetikos ministerija pakeitė Vyriausybės programą ir perkėlė programos įgyvendinimą į 2015 metus. Tačiau mes siekiame ir vedame derybas su „Dalkia“, matydami, kaip drastiškai auga dujų kainos, ir matome, kad galbūt yra kitų finansavimo šaltinių pradėti įrenginėti biokuro katilus nelaukiant ES arba Vyriausybės lėšų.
Šiandien biokuro ir dujų kainų skirtumas – trys kartai. Ir tai įvyko per pastarąjį pusmetį ar metus.
A.Keserauskas: „Dalkia“ pernai pasiūlė investicijų projektą pereiti prie biokuro ir savo finansinį mechanizmą. Investicijos turėjo atsipirkti, jeigu būtų pratęstas šilumos ūkio nuomos laikotarpis. Bet taryba to nepatvirtino ir dabar ieškome kitų kelių, kaip tai padaryti.
A.Zuokas: Ieškome kitų būdų, nes be konkurso pratęsti sutartį nebūtų teisinga ir korektiška. Tai susilpnintų ir derybines pozicijas. Taip pat reikėtų įvertinti tai, kad 2016 m. įsigalioja nauji reikalavimai dėl teršalų išmetimo, dėl kurių visos Lietuvos šilumos ūkis privalės modernizuotis, nes kitu atveju negalės deginti net ir dujų. Tam vien Vilniaus mieste reikės apie 1 milijardo litų investicijų.
Kreipėmės į Vyriausybę dėl to pernai metų rudenį, kaip ji ketina įgyvendinti šiuos reikalavimus. Iš Vyriausybės atsakymo negavome. Situacija panaši į Ignalinos atominės elektrinės uždarymą, kurį, kaip matote, dabar lydi vieni skandalai. Mes net esame paruošę kreipimąsi į Europos Komisiją, prašydami atlikti tyrimą dėl Lietuvos Vyriausybės neveikimo, nes jei Vyriausybė neparuoš programos visam šilumos ūkiui, taip pat ir Vilniaus, po 2016 m. Lietuva turės mokėti didžiules baudas. Todėl ir norime kreiptis į EK, kad ji įpareigotų Vyriausybę veikti, nes kodėl mokesčių mokėtojai turėtų mokėti už jos neveikimą.
Prezidentė priekaištauja Vilniaus savivaldybei ir „Vilniaus energijai“ dėl neveikimo, bet prezidentė pastebėjo, kad reikia naudoti alternatyviuosius energijos šaltinius. Vienas iš jų yra šiukšlių utilizavimas. Ar projektas dėl šiukšlių deginimo visiškai sustojęs?
A.Zuokas: Mes per šį pusmetį esame pasirengę ir artimiausiu metu paskelbsime konkursą dėl šiukšlių rūšiavimo fabriko statybų. Tai svarbi grandis, nes labai svarbu ir visuomenei nuraminti, ir mums patiems žinoti, kad mes degintume tik tai, kas lieka atlikus rūšiavimą. Savivaldybė tam pasiruošusi.
Taip pat toliau vedame derybas dėl šiukšlių deginimo fabriko statybų, Vilniaus savivaldybė taps tokio fabriko bendrasavininkė. Pritariant prezidentei, šiukšlių deginimas galėtų būti alternatyva, bet deginami šiukšlių kiekiai nėra dideli ir tai neturėtų didelės įtakos kainai. Alternatyva vienintelė – biokuro didesnis naudojimas. Informuosime visuomenę, kai mes sieksime, kad biokuro naudojimas Vilniaus mieste padidėtų ir savo pažadą per tam tikrą laiką sumažinti šilumos kainas 20 proc. mes įgyvendinsime.
Dujų kainos auga dėl bendrų tendencijų ir derybinio proceso, kurį vykdo Vyriausybė su „Gazpromu“. Man nesuprantama, kai liepos mėnesį Seimas panaikino dujų pelno reguliavimą, o vakar Seimas panaikino ir elektros ūkio pelno reguliavimą. Šiandien vienintelis šilumos ūkis turi tas lubas. Po to, kai energetikos ministras Seimą įtikinėjo panaikinti verslo lubas dujų teikėjams, kainos pradėjo drastiškai augti.
Mes turime iniciatyvos teisę ir mes pateikėme keturis siūlymus Vyriausybei, kaip galėtume mokėti mažiau už šilumą, bet nei vienas iš jų nebuvo įgyvendintas.
Namo Rudens gatvėje gyventojai 2010 metais karšto vandens tiekėju pasirinko bendrovę „Vilniaus energija“. 2011 metais drastiškai išaugo skirtumas tarp gyventojų deklaruoto vandens ir bendro pašildyti vandens kiekio. Kai kuriais mėnesiais net 50 proc. sudarydavo neapskaitytas vanduo. Bendrovė „Vilniaus energija“, matydama tokią situaciją, nesiėmė jokių priemonių, todėl 2011 metais lapkričio ir gruodžio mėnesiais perskirstė neapskaityto karšto vandens pašildymo sąnaudas butų šildymui ir taip iki 10 proc. padidino butų šildymo šilumos sąnaudas. Ar bendrovė „Vilniaus energija“ turėjo teisę taikyti šilumos įstatymo 15 straipsnį, jeigu ji nieko nepadarė sutvarkydama karšto vandens apskaitą name?
R.Adomavičius: Tai metodikos klausimas. Metodikoje, kurią tvirtina VKEKK, būtent taip ir parašyta, kad šildymo sezono metu visa tai, ko gyventojai nedeklaruoja, nukeliauja į patalpų šildymo bendrą sąskaitą. Šiluma ta pati, taigi nėra skirtumo. Karšto vandens tiekėjui neapsimoka nieko daryti. Šilumos tiekėjas šiuo atveju nieko nepralaimi. Pralaimi tik šalto vandens tiekėjas, kuris pateikia šaltą vandenį, tačiau už jį negauna lėšų.
R.Miliauskienė: Klausant susidaro įspūdis, kad trūksta komunikacijos tarp institucijų. Galbūt yra tikslinga sudaryti tokias problemas? Juk savivaldybė negali pakeisti kainų, bet Vyriausybė sudaro tokią nuomonę, kad kaltas būtent A.Zuokas. Jeigu yra komunikuojama, teikiamas raštas ir neatsakoma net tokiai įstaigai kaip savivaldybė, tai negi galima norėti, kad bus kalbama su paprastu gyventoju?
A.Zuokas: Nenorėčiau vertinti ar kritikuoti premjero, prezidentės ar dar kieno nors kalbų. Mums reikalingi sprendimai, bet juos galima pasiekti tik susėdus prie vieno stalo skirtingos institucijoms. Tą ir siekiame padaryti. Galbūt kažkam naudinga kaltinti, o atsakyti į tokį kaltinimą nėra naudinga. O mums nepavyksta gauti atsakymų iš Energetikos ministerijos, kitų valstybinių institucijų, premjerui siūlome sėsti prie stalo ir diskutuoti. Matome, kad kažkam naudinga, jog būtų blogai.
Jeigu Vyriausybė priimtų mūsų siūlymą perskirstyti elektros gamybos kvotas, visoje Lietuvoje šilumos kainos būtų mažesnės 17 proc. O aukšto rango pareigūnai apie tai yra pasakę – Zuokas pasirodys gerai. Įsivaizduokite, kokio cinizmo turime politikoje, kad jeigu gerą sprendimą pasiūlytų ne Kubilius, ne Sekmokas, tai reikia blokuoti. Tokio dalyko per savo nelabai ilgą politinę karjerą dar nėra man buvę. Jeigu yra gerą idėją, susėdame ir bandome įgyvendinti.
Atrodo, kad tik Vilniaus savivaldybė turi komunikacijos problemų su Vyriausybe?
A.Zuokas: Tai grynai politinis atsakymas, ateina rinkimai, reitingų klausimas ir t.t.
R.Jurgilaitis: Kai Ukmergės savivaldybė nutraukė šilumos tiekimo sutartį, savivaldybė iš tam tikrų valstybės institucijų, nenorėčiau tik konkrečiai įvardinti, jautė spaudimą ir neigiamą požiūrį. Iki šiol toks požiūris jaučiamas.
R.Adomavičius: Ką daro ūkiškas šeimininkas Lietuvoje? Nustatė – Vilniuje pati blogiausia padėtis su šildymu. Ir ką mes matome? Prieš savaitę išgirdome, kad Kaune iš „Lietuvos energijos“, vadinasi, valstybės lėšų bus statoma nauja koogeneracinė biokuru kūrenama katilinė. Tai kaip suprasti tokius dalykus?
A.Zuokas: Kaune šilumos tarifas didesnis, Kaunui reikalinga ypatinga parama. Todėl suprantama Vyriausybės reakcija. Bet kalbantiems apie savivaldybės ar „Vilniaus energijos“ neefektyvumą, siūlau paskaityti VKEKK išvadas.
R.Jurgilaitis: Mūsų pavyzdys parodė, kad šilumos ūkis turėtų būti valstybės arba savivaldybės rankose. Nori nenori, privačios bendrovės, tiekiančios šilumą, nors ūkį išlaiko puikiai, bet automatiškai siekia didesnio pelno. O kad savivaldybės valdo prasčiau – tai legenda. Blogų pavyzdžių galime daug surasti. Kaip rodo mūsų pavyzdys, jeigu VKEKK labai lengva ranka gali sumažinti privatininko kainą 25 proc., tai kokios kyla mintys: ką darė tas reguliatorius prieš dešimt metų?
A.Zuokas: Nesu ir niekada nebuvau strateginių įmonių privatizavimo šalininkas. Visada prieštaravau „Lietuvos dujų“ ar „Mažeikių naftos“ privatizavimui. Yra kitų formų išlaikyti tokias įmones valstybės ar savivaldybės rankose, bet reikia pritraukti privačią vadybą.
