– Pirmosios darbo savaitės jums nebuvo lengvos. Praėjusią savaitę Lietuvą sukrėtė baisi studentės žmogžudystė. Ar pats kuravote šio įvykio tyrimą?
– Tą bylą tyrė Klaipėdos apskrities pareigūnai su prokurorais. Tiek, kiek priklauso komisarui, sekiau bylos tyrimą.
– Kaip vertinate policininkų taktiką įtariamąjį po pirmosios apklausos paleisti? Ar jam tikrai nebuvo palikta galimybė pabėgti?
– Taktiką vertinu teigiamai, ji buvo pasirinkta sąmoningai. Įtariamasis yra sulaikytas, taktika gera. Be abejo, galima galvoti, kad galėjo būti kitų būdų. Tačiau kaip matome, veiksmai pasiteisino. Įvykis labai skaudus, bet mes turime savo darbą daryti. Manau, kad pareigūnams, kurie išaiškino nusikaltimą, svarbiausia sulaukti visuomenės padėkos, ne mano padėkos. Gaila, kad tokiuose įvykiuose negalime grįžti atgal, negalime nieko pakeisti.
– Reaguodami į šį nusikaltimą daugybė Lietuvos piliečių anoniminiuose komentaruose portaluose ir socialiniuose tinkluose rašė būdus, kaip jie susidorotų su įtariamuoju. „Facebook“ tinkle specialiai kuriami netikri įtariamojo Valdo Jankausko profiliai. Smurtą skatinti Lietuvos įstatymai draudžia. Ar imsis policija kokių nors priemonių prieš tuos asmenis?
– Tas įvykis sukrėtė visą Lietuvą. Norint blaiviai vertinti, reikia, kad praeitų laiko. Jei žiūrėsime iš artimųjų pusės – galbūt kaltajam padarytume daug dalykų.
Tačiau nemanau, kad policija turėtų skirti papildomai resursų ir karštai reaguoti į komentarus, apie kuriuos jūs kalbate. Mūsų darbas – kuo greičiau ištirti nusikaltimą. Aš suprantu ir tą kitą pusę, reakcija nėra visai adekvati, bet tam tikra prasme suprantama.
– Kaip vertinate visuomenės norą sugrąžinti mirties bausmę? Ar policija gali dar ką nors daugiau padaryti, kas padėtų Lietuvai patikėti teisinės valstybės principais?
– Policija padarė viską, kad būtų galima pasitikėti teisine sistema. Mes padarėme viską, o kokia sankcija bus paskirta, spręs teismas.
– Prezidentė jus įpareigojo atidžiai reaguoti į bet kokios neapykantos kurstymą Lietuvoje. Ar yra kokių nors signalų, kad Lietuvoje ruošiamasi kurstyti socialinius arba etninius neramumus, kurie galėtų tapti hibridinio karo pradžia?
– Situaciją stebime, analizuojame, keičiamės informacija su institucijomis, esame pasirengę reaguoti į situacijas, apie kurias kalbate. Nerimą kelia konfliktas ir visi su juo susiję reiškiniai, tačiau daugiau komentuoti nenorėčiau.
– Šiemet vėl išaugo eismo nelaimių, daugiau žmonių žuvo keliuose, pėsčiųjų perėjose. Gal turite kokių nors siūlymų, kaip su tuo kovoti?
– Eismo įvykių ir sužeistųjų sumažėjo, žuvusių yra tiek pat. Situacija geresnė, bet nerimą mums kelias, kad žūsta pėstieji.
Mes darome daug akcijų, buvo įvairių iniciatyvų sugriežtinti atsakomybę neblaiviems asmenims.
Žmonės turi suprasti, kad vieną gyvenimą turime – jei nesisaugosime, nei policininkai, nei niekas mūsų neapsaugos. Reikia naudoti atšvaitus, liemenes arba žibintus. Kol kas matome neatsakingumą.
– Henrikas Daktaras, galima sakyti, yra nuteistas. Romas Zamolskis – irgi pagautas. Kas iš ieškomų įtariamųjų šiuo metu yra svarbiausias Lietuvos policijai?
– Jie išvardyti mūsų tinklalapyje, jų yra ne vienas. Labiausiai ieškomo neišskirčiau, mums visi svarbūs.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad į kiekvieną nusikaltimą reaguojame, visi mums vienodai svarbūs. Žinoma, turime ir prioritetus – smurtiniai nusikaltimai, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei ar sveikatai. Be abejo, jiems skiriame ir skirsime daugiau dėmesio.
– Policininkai skundžiasi, kad naujiems pareigūnams ateiti dirbti yra sunku dėl ypatingų sveikatos patikrinimų ir būtinybės būti baigus savigynos kursus. Gal turite minčių, kaip tai pakeisti? Gal esate sugalvojęs dar kokių nors motyvacinių priemonių jaunimui pritraukti?
– Mano manymu, reikalavimai yra per griežti. Policijos departamentas yra prašęs peržiūrėti sveikatos tikrinimo tvarką.
Kalbant apie skatinimą, yra minčių įvesti tvarką, kad policininkų atlygis priklausytų nuo darbo rezultatų. Dabar ar geriau dirbi, ar mažiau, gauni tiek pat. Kiekvienas darbdavys nori, kad geriausi būtų skatinami.
– Darbo krūviai rajonų, miestelių policijoje ir sostinėje labai skiriasi, o atlyginimai visur tokie patys. Ar artimiausiu metu gali būti svarstomas specialaus statuso Vilniaus policijai suteikimas?
– Ne, kol kas įtikinamų argumentų, kad turėtų būti aiškiai išskirtas sostinės statusas, negirdėjau. Kai jų atsiras, galėsime svarstyti. Mes negalime lyginti tiesmukai, nes skiriasi specifika. Pavyzdžiui, dirbant mieste gali sulaukti pagalbos, o rajone kartais gali nesulaukti.
– Šiemet turėjo būti įgyvendinta kriminalinės policijos reforma, dėl kurios tarnybą paliko daug patyrusių kriminalistų. Ar yra tiksliai žinoma, kiek kriminalistų paliko tarnybą? Kaip bus užkaišytos jų paliktos skylės ir kokioje stadijoje yra pati reforma?
– Reforma šiuo metu vyksta, sausio pirmąją ji bus baigta. Sistemą paliko 100 žmonių, bet nemanau, kad tai yra situacija, dėl ko sugrius sistema, sugrius kriminalinė policija. Pas mus ateina jaunų, išsilavinusių žmonių. Tai yra natūrali kaita, aš manau, kad jie sugebės pakeisti išėjusius. Natūralu, kad darant pakeitimus, išeinama. Tiems žmonėms, kurie nori dirbti, pasiūlytos tinkamos sąlygos, o kai kuriems – didesnis užmokestis.
– Pastaruoju metu netyla kalbos apie mažiausiai uždirbančių pareigūnų darbo užmokesčio kėlimą, 2014 m. 1-10 kategorijų darbuotojams mokamos 140 litų priemokos, pasigirsta kalbų kad jos bus mokamos ir 2015 m. Kodėl pamirštami aukštesnių kategorijų darbuotojai? Ar nenumatoma kelti darbo užmokesčio viduriniosios grandies vadovams, pagrindiniams veiklos varikliams policijos komisariatuose?
– Svarstoma pakelti ir 11 kategorijos pareigūnams, siūlymas gali būti įgyvendintas. Vieniems gali būti mažesnis padidinimas, kitiems didesnis. Nemanau, kad reikia lygiai pakelti, esu įsitikinęs, kad užmokestis turi priklausyti nuo darbo rezultatų.
– Sulaikius neblaivų policijos pareigūną prie vairo jis metamas iš darbo ir praranda visas privilegijas. O kaip yra baudžiami, ar turėtų būti baudžiami tie pareigūnai, kurie vežiojasi ar rūko kontrabandines cigaretes, pilasi kontrabandinius degalus?
– Vienareikšmiškai vertinu neigiamai, jie turi būti baudžiami. Jeigu ir toliau bus tokių atvejų – o jų jau yra buvę, tie asmenys turi būti baudžiami, pradedami tyrimai. Toleravimo jokio nėra. Neturime eiti į kraštutinumus, bet jeigu matome, kad žmogus nereaguoja, lieka tik griežtos priemonėms.
– Žmonės skundžiasi dėl policininkų netinkamo elgesio Vilniaus oro uoste. Kaip jūs vertinate tas istorijas?
– Jeigu kalbama apie gandus, juos vertinu neigiamai, jų nekomentuoju. Jei dėl tam tikrų atvejų pradėti tyrimai, jie bus baigti. Kalbant apie pareigūnų elgesį, mes norime, kad visi pareigūnai būtų mandagūs. Jei kas nors kitaip elgiasi, mes netoleruosime.
– Kaip vertinate policijos pareigūnų dalyvavimą televizijos šou laidose „Farai“, „Pagalbos skambutis“? Kaip manote, ar pareigūnams dera prisidėti prie tokių laidų, kuriose atvirai tyčiojamasi iš įtariamųjų ir nuskriaustųjų, kūrimo?
– Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį, kad mūsų pagrindinė užduotis yra ne dalyvauti šou. Tačiau visiškai nerodyti mūsų darbo nėra gerai, reikia visuomenei matyti, ką daro pareigūnai, su kokiomis problemomis susiduria visuomenė, kokių yra žmonių. Manau, kad dalyvauti tokiose laidose turime. Pats tokias laidas žiūriu labai retai.
– Tapote Lietuvos policininku Nr.1. Kaip jus įpareigoja šis titulas?
– Netapau policininku numeris vienas. Koks policininkas buvau, toks esu, tačiau atsakomybė didesnė, nei einant ankstesnes pareigas. Mano didžiausias rūpestis, kad lietuviai jaustųsi saugiai, pareigūnai gautų orų užmokestį, turėtų priemones ir galėtų atlikti savo darbą.
– Kaip manote, kodėl prezidentė ir Vyriausybė policijos vadovu nutarė skirti jus, o ne konkurentus? Kokia jūsų savybė galėjo nulemti tokį sprendimą?
– Tikrai negaliu pakomentuoti, reikia paklausti tų, kurie pasirinko. Puikiai pažįstu, kaip sakėt, konkurentus, tik jie man ne konkurentai, o kolegos. Daugelyje sričių jie labai stiprūs, o kai kur stipresni už mane. Manau, kad bendradarbiausime.
– Kaip jus priėmė kolegos Policijos departamente? Kodėl nutarėte pasilikti tą patį iš Sauliaus Skvernelio paveldėtą kolektyvą?
– Šiuos žmones pažįstu seniai, labai jais pasitikiu. Kiekvienas pokytis turi būti pribrendęs ir argumentuotas, pasvertas. Nereikia nieko griauti, kai matai, jog žmonės gali dirbti. Tikrai nejaučiu šaltuko, yra šilti santykiai, tikiu, kad jie tokie ir liks.
– Kaip pasikeitė jūsų asmeninis gyvenimas? Ar žmona su vaikais nuo šiol gyvens su jumis? Kur jums pačiam labiausiai patiko gyventi ir dirbti – Ignalinoje, Utenoje, Kaune ar Vilniuje?
– Man patiko gyventi visur, patinka ir Vilniuje, diskomforto nejaučiu. Galiu pamatyti visą Lietuvą, policininkų bendruomenę, pasikalbėti. Su šeima puikiai sutariame, šeima mane palaiko, matomės ne tik savaitgaliais. Randame laiko, būname kartu.
– Ar jaučiatės atsakingas už kiekvieną savo pavaldinį? Lietuvoje yra apie 10 tūkst. policininkų. Jei kažkuris iš jų kažkaip nežmoniškai prisidirbtų, ar svarstytumėte apie asmeninę atsakomybę ir atsistatydimą?
– Tikrai jaučiu atsakomybę, mes apie tai kalbam ir su vadovais, ir su eiliniais. Gana daug buvo atsistatydinimų, todėl galiu paklausti – ar tai išsprendė problemas? Vien atsistatydinus problema nedingsta, keičiasi vadovai, įnešamas tam tikras chaosas.
Dosjė: L.Pernavas policijos generaliniu komisaru tapo prieš dvi savaites. Nors viešai buvo aptariama generalinio komisaro pavaduotojo Renato Požėlos pavardė, netikėtai į šias aukštas pareigas buvo pasirinktas L.Pernavas. 38 m. L.Pernavas yra įgijęs teisės magistro kvalifikacinį laipsnį.
Tarnybą vidaus reikalų sistemoje jis pradėjo 1995 metais Ignalinos rajono policijos komisariate, čia dirbo Savivaldybių policijos policininku. 1999 metais L.Pernavas paskirtas Ignalinos rajono policijos komisariato komisaro pavaduotoju, 2005 metais – Zarasų rajono policijos komisariato viršininku, 2008 metais – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininku. Nuo šių metų vasario jis ėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas.
Užimdamas policijos generalinio komisaro pareigas L.Pernavas akcentavo nesąs griovėjas, ketinąs tęsti pradėtus darbus.
Jo teigimu, svarbiausia, kad policija greitai ir kokybiškai reaguotų į kiekvieną iškvietimą, kad visuomenė jaustų, jog prireikus visada sulauks pagalbos.
L.Pernavo pirmosios darbo savaitės nebuvo lengvos, nes Lietuvą sukrėtė kraupi 20-metės Justinos Šikšniūtės žmogžudystė.
