Aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui skaitytojai turėjo daug klausimų – apie renovaciją, telkinių apsaugą, žūklę, atliekų tvarkymą. Ministras sutiko pasikalbėti skaitytojams opiais klausimais.
– Vyriausybėje daug kalbama apie daugiabučių namų renovaciją miestuose, bet niekas neužsimena apie kaimo gyvenvietėse sovietmečiu pristatytus skydinius namus, vadinamuosius „alytukus“, kurių energetiniai parametrai dar prastesni. Kai kas bando juos renovuoti savo jėgomis, klysta pasirinkdami medžiagas, technologijas bei renovacijos būdą. Ar pritartumėte pasiūlymui, kad Vyriausybė užsakytų specialistams paruošti rekomenduojamus tipinius kelių variantų tokių namų renovavimo projektus, kuriais galėtų pasinaudoti gyventojai? (Antanas).
– Šiandien turime dvi programas,viena galiojanti šiuo metu, kur Būsto ir urbanistikos agentūra konsultuoja. Žmonės pasirenka ir organizuoja renovaciją, o agentūra konsultuoja. Siūlyčiau susisiekti ir pasikonsultuoti. Jeigu nepadės – skambinkite man.
Kalbant apie naują programą, kur valstybė planuos ir koordinuos renovaciją, tai kalbame apie daugiabučius, ne individualius ar dvibučius namus. Mes norime skatinti tą procesą ir padėti žmonėms.
– Gerbiamas ministre, viešojoje erdvėje dėl renovacijos jūsų ir ministro pirmininko pateikiama informacija, kad jūs renovuosite tam tikrą skaičių daugiabučių namų, kad renovacija turėtų vykti kvartalais. Todėl šią informaciją dalis daugiabučių namų gyventojų supranta taip, kad jiems nebereikia priiminėti sprendimų jokiais klausimais dėl renovacijos, t. y. ateis minėti politikai ar valstybinės įstaigos ir atliks renovaciją, net pateikiamos mintys, kad ir gėlynus įrengs. Ar ankščiau pateikta informacija tiksli, jeigu ne, tai gal galite pateikti tikslesnę informaciją apie minėtus procesus? (Vyrmandas)
– Patiems gyventojams vis tiek reikia daryti, niekas už juos geriau nepadarys. Apie naująją programą kalbame kaip pirmą žingsnį. Šių metų pabaigoje planuojame pradėti 500 namų, po maždaug 15 namų kiekvienoje savivaldybėje, kurie bus atrinkti pagal energetinį prastumą ir pan. Visiems kitiems paliekame teisę pradėti šį procesą. Galimybė,kad jų namas pateks į savivaldybės parengtą pirmąją etapą, nėra tokia jau didelė.
– Kaip žadate užtikrinti viešąjį interesą renovuojant daugiabučius? Dažnai naudojamos pigios nesertifikuotos medžiagos, dirba nekvalifikuoti darbininkai. Daugiabučių namų gyventojai neturi kvalifikacijos prižiūrėti, kaip atliekama renovacija. (Gediminas)
– Vienas iš siūlomų variantų – kad renovaciją organizuotų savivaldybės įmonė, ten būtų specialistai, kurie procedūras žinotų ir išmanytų techninius dalykus. Sąlygos vis tiek turės būti derinamos su gyventojais, nes nepaisant to, kad kreditus grąžins mažėjant šilumos sąskaitoms, tačiau juos vis tiek teks grąžinti gyventojams. Techninę pusę, kokybę privalės prižiūrėti vykdančioji pusė. Jeigu bendrija tai darys, aš, kaip architektas, siūlau susirasti profesionalus, nes ten tikrai yra kur piktnaudžiauti.
– Galbūt galima būtų reitinguoti statybos kompanijas, kurios nori renovuoti namus? Tokiu būdu konkursų nelaimėtų nepatikimos, mažai mokesčių sumokančios įmonės. (Gytis)
– Tos įmonės bus atrenkamos vadovaujantis viešųjų pirkimų procedūra. Turi būti įvertinta įmonės patirtis, finansinis patikimumas, todėl pirkimo metu tai bus svarbu.
– Ar Aplinkos ministerija svarsto galimybę įvesti taros užstato sistemą plastikiniams „bambaliams“ ir skardinei aliuminei tarai? Juk tuomet labai palengvėtų atliekų rūšiavimas ir švaresnė būtų aplinka: pakelės ir pamiškės su miškais... Pirkėjas nieko nejustų. (Julius)
– Man tokie pasiūlymai patrauklūs, logiški. Svarstysime ir galvosime apie tą variantą. Atliekų surinkimo grandinė yra sutrūkinėjusi, nėra pilna, todėl reikia tai svarstyti.
– Kaip bus saugoma gamta, žvėreliai, žuvys tose vietovėse, kur, prisidengiant nuosavybės teisėmis, vandens telkiniai yra aptverti, įvažiuoti ten draudžiama? Tokių vietovių teko matyti netoli Vievio, Elektrėnų, Trakų. (Vievio gyventojas)
– Tai mūsų privatizavimo grimasos, kai buvo išdalinti sklypai apie ežerus, vandens telkinius, neatsižvelgiant į gyventojų interesus. Savininkai privalo padaryti priėmimą prie vandens, nes jeigu aptverta, tai neteisėta. Bet ta problema yra, ją įvardinčiau kaip visuomenės sąmoningumo dalyką. Iš vienos pusės, jie apsitveria, bet iš kitos pusės, negalime negirdėti savininkų argumentų, kad pas juos ateina, prišiukšlina ir pan.
Pagrindinė klaida – nebuvo palikta visuomenės interesams erdvių, kaip padaryta kitose valstybėse.
Iš vienos pusės savininkai privalo užtikrinti priėjimą, bet iš kitos pusės turime ieškoti būdų spręsti piktybinių teršėjų klausimus. Bet pasukti rato atgal neįmanoma, tai praeities klaidos.
– Gerbiamas ministre, kokiomis priemonėmis užtikrinsite gyvosios gamtos apsaugą, po paskutiniu metu smarkiai padidintų įkainių dėl žalos gamtai? Ar gresiančios milžiniškos baudos nesudarys sąlygų pasipinigauti nesąžiningiems inspektoriams? Apie kai kurių regionų gamtos apsaugą sklando prastos legendos, ar ketinate į tai atkreipti dėmesį? (Egidijus)
Iki šiol baudos buvo ekonomiškai skatinančios brakonieriavimą, tad reikėjo jas didinti. Dabar reikia spręsti dėl kontrolės ir užtikrinimo, kaip tai padaryti. Jau pradėjome procesą, kad tie žmonės, kurie dalyvauja baudžiant ir pan., turi būti skatinami. Ir inspektoriams, ir piliečiams turi būti ekonomiškai naudinga gaudyti ir bausti pažeidėjus.
– Kaip manote, ar išliks jūsų priimtas verslinės žūklės draudimas Kauno mariose? Ar nereikėtų verslinės žūklės uždrausti visuose vidaus vandenyse? (Andrius)
– Kauno mariose iš pradžių buvo 12 įmonių, kurios vertėsi versline žuvininkyste, vėliau dalis gavo kompensacijas ir to atsisakė, dabar likusios trys. Bet, pagal mūsų specialistų rekomendacijas, nereikėtų to leidimo pratęsti, kad būtų atstatyti žuvų resursai. Tam reikia laiko, kai verslinė žuvininkystė nebūtų leidžiama.
Šiemet skyrėme ne vieną milijoną telkinių įžuvinimui.
– Ar planuojama pagaliau iš viso uždrausti plaukioti mažuose (iki 50 ha) vandens telkiniuose valtims su vidaus degimo (benzininiais) varikliais? Jie labiausiai kenkia mažų ežerų ekosistemai. (Gediminas)
– Nėra tvarkos šioje vietoje. Jau daviau nurodymą ir vyksta įstatyminių dokumentų rengimas, savivaldybės turi apsispręsti, kuriuos vandens telkinius skirti vandens sportui, pramogai, kur galėtų būtų valčių, motociklų. Turi būti tokių vietų. Bet visur kitur turi būti labai griežti apribojimai, neleidžiamas motorinių priemonių plaukiojimas. Tai ne tik ekosistemos, bet ir žmonių, kurie ilsisi šalia tų telkinių, reikalas, nes negalima tokios mišrainės daryti.
– Gerbiamas ministre, ką manote apie Lietuvos pardavimą užsieniečiams, kurį žadama įteisinti kitų metų gegužės mėnesį? Tik nesakykite, kad užsieniečiai žemės neišsikels iš čia, tai jie patys čia atsikraustys ir taps mūsų šeimininkais. Manau kad tai būtų pati didžiausia išdavystė po 1940 metų. (Žemaitis)
– Sveikinu Žemaitį ir perduodu linkėjimus nuo aukštaičio, Lietuvą mes mylime vienodai.
Bet žemė yra kaip ir visas kitas nekilnojamasis turtas. Pereinamasis laikotarpis buvo, kai ūkininkai galėjo pigiau tą žemę įsigyti. Negalime būti rezervatas, nes ir dabar užsieniečiai per statytinius perka tą žemę. Turime nustatyti tvarką, kaip yra kitose šalyse, ir nesigąsdinti, kad kažkas čia viską išpirks.
– Nusprendėte visus bausti dėl mėgėjiškos žūklės pažeidimų. O ar nepagalvojote, kad reikėtų kažkaip informuoti žvejus apie gaudomas žuvis? Įstatymai, potvarkiai ir taisyklės yra. Sakysite, kas gaudo, tas žino, bet ar nevertėtų išleisti leidinuką-bukletą? (Romualdas)
– Visa informacija yra mūsų tinklalapyje, regioniniuose aplinkos apsaugos departamentuose. Buvome susitikę su žvejais, kai inspektoriai patikrino per 3600 žvejų. Tai buvo noras susitikti, pasikalbėti, kad žvejams reikia turėti dokumentus, saugumo priemones. Taip pat dėl brakonieriavimo – nereikia brakonieriauti, o jei tai daroma – tegu pasižiūri, kokios jų laukia baudos.
– Ar bus uždraustas valo tinklų įvežimas į Lietuvą? (Brakonierius)
– Tinklus legaliai nuo gegužės bus galima įsigyti tik gavus aplinkos apsaugos departamentų leidimą. Tinklai, ypač valo, kurie yra pigūs, jie paliekami visur, jais užteršti visi telkiniai. Tai bus nelegalu ir už tai gresia įstatymu numatytos priemonės.
– Gerbiamas ministre, ar žinote, kad šiuo metu yra rengiamas Lietuvos strateginis atliekų tvarkymo planas? Gal galėtumėte pakomentuoti, ar jau aiškiai yra žinoma Lietuvos atliekų tvarkymo strategija? Kokia ji? (Saulius)
– Norime kuo mažiau atliekų vežti į sąvartynus, kad būtų rūšiuojama, perdirbama, deginama. Yra sąlyga, kad nuo 2020 metų Europos Sąjunga nieko nevežtų į sąvartynus. Nors tai gana ambicingi tikslai, bet einame tuo keliu.
Iki 2015 metų turime pastatyti dešimt atliekų deginimo gamyklų. Tapęs ministru pamačiau, kad esame stadijoje, kuri gana grėsminga, nors laiko liko nedaug. Esminė problema – reikia keisti valstybinį atliekų tvarkymo srities valdymą. Valstybė prisiima įsipareigojimus dėl atliekų tvarkymo, galimas nuobaudas, bet negalime vadovauti centrams, kurie tvarko atliekas. Bandome ieškoti variantų, turime turėti teisę atleisti prastai dirbančius vadovus, kartu su savivaldybėmis ieškoti ir skirti naujus.
– Šį rudenį Neveronių seniūnijoje per keletą naktų su keturačiais buvo „išgaudytos“ ir iššaudytos stirnos. Ar aplinkosaugininkai yra pajėgūs operatyviai reaguoti ir sugauti tokius pažeidėjus? (Gediminas)
– Tai vagystė, ciniška vagystė. Privalome juos gaudyti. Nesena istorija, kai sniego rogėmis važinėjo ir šaudė gyvūnus Šiauliuose, buvo pretekstas peržiūrėti baudų dydį. Kurti sistemą, kai kiekvienas nusikaltimas, o brakonieriavimas yra nusikaltimas, turi būti išaiškintas. Sistema turi skatinti kontroliuoti mus visus. O jeigu prastai dirba, nedirba žmonės, kurie turi kontroliuoti, aplinkosaugininkai, juos reikia atleisti. Siųskite man faktus ir įrodymus ir aš imsiuosi griežčiausių priemonių.
– Kada bus ginamos nuosavos žemės savininkų teisės? Kada galės žemės savininkai medžioti savoje, privačioje žemėje? (Ūkininkas)
– Tai skirtingi žemės, miškų savininkų ir medžiotojų požiūriai. Pastarieji mano, kad gyvūnai yra visų mūsų nuosavybė, ūkininkai mano, kad tai jų valdos. Reikia ieškoti kompromiso. Buvau susitikęs su savininkų atstovais, reikia ieškoti maksimalaus kompromiso dėl šio klausimo. Manau, rasime optimalų sprendimą.
Būtų mano valia, jau vakar būčiau išsiuntęs ten buldozerius.
– Ministre, gal jau būtų laikas priimti įstatymą, kad miškai, žvėrys, ežerai, upės, žuvys yra Lietuvos valstybės nuosavybė ir neturėtų būti pasipelnymo šaltinis? (Petras)
– Žvėrys yra valstybės nuosavybė. Miškai yra ir privatūs, ir valstybiniai. Medienos ruošimas yra reglamentuojamas, kaip ir žvejyba, medžioklė. Tai yra reglamentuota, bet dėl kai kurių klausimų skirtingoms grupėms reikia ieškoti bendrų sprendimų.
– Gerbiamas ministre, ar ruošiasi naujoji Aplinkos ministerijos valdžia realiai tikrinti urėdų savivales? Senolis Šilutės urėdas patyliukais privatizavo Kintų miestelio prieplauką, praktiškai palikdamas miestelį be turizmo ateities. (Jonas)
– Mes visada už tai, kad kontrolė būtų maksimali. Apie šį konkretų atvejį skaitytojas turi pateikti man medžiagą, pradėsime tyrimą.
– Jei brakonieriaujant su mašina, gabenant narkotikus ar cigaretes, gali būti atimamas automobilis, kodėl pastačius pastatus neleistinai, negalima jų nugriauti? Kada priimsite įstatymą, kad tokių atvejų daugiau nebepasitaikytų? (Aleksandras)
– Kalbant apie nelegalius statinius, aš matau dvi grupes. Vieni statiniai pastatyti nelegaliai, nukrypstant nuo leidimo. Jei jų savininkai po įspėjimo sutinka juos perstatyti, kad statiniai atitiktų reglamentus, tai, mano nuomone, reikėtų jiems leisti tai padaryti, o ne griauti. Antra grupė – kai statiniai pastatyti ten, kur negalima to daryti, tarkime, Šventojoje poilsio namai ant kopų pastatyti devynaukščiai, kai gali būti tik keturių aukštų. O savininkams nesutinkant juos perstatyti, turi įsijungti prievartos mechanizmas. Būtų mano valia, jau vakar būčiau išsiuntęs ten buldozerius. Mūsų valstybėje kita tvarka – per prokurorus, teismus. Mano manymu, kiek vangokas tas procesas. Jis trunka labai ilgai, todėl būtų geriau, jeigu mechanizmai leistų tai daryti greičiau.
– Ministre, ar žinote apie šiuo metu susiklosčiusią situaciją Kauno miesto konkurse dėl atliekų mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo (MBA) gamyklos? Ar žinote, kad konkurse dalyvavo (pateikė pasiūlymus) šeši didžiausi Europos tiekėjai su didžiausiomis Lietuvos statybos įmonėmis, tačiau šiuo metu konkurse liko tik vienas dalyvis, visi kiti penki dalyviai buvo išmesti iš konkurso. Juk sunku patikėti, kad penki blogi, o vienas visiškai nepriekaištingas.
– Konkrečiai šito atvejo negaliu pakomentuoti, tik žinau, kad visur rūšiavimo gamyklų statybos stringa, nėra pasirašyta sutarčių. Jeigu skaitytojas turi konkrečių faktų ar prielaidų, kad konkursas buvo neskaidrus, tai tegu man persiunčia, aš pavesiu ir ministerijai, ir Viešųjų pirkimų tarnybai pasižiūrėti.
– Daugelyje ES šalių skatinama automobiliuose naudoti dujas – tokie automobiliai nemokamai gali būti statomi miestuose, į kurortines vietoves įvažiuodami nemoka mokesčių, valstybė dalinai kompensuoja dujų įrangos montavimą į pirmą ir antrą šeimos automobilį. Ar nereikėtų Lietuvoje kažko panašaus daryti? Romualdas.
Aš manyčiau, kad ekologiškai švarioms priemonėms – visų pirma, elektromobiliai, kurie labai sunkiai skinasi kelią, bet būtent ir yra tie maži, užimantys mažai stovėjimo vietos miestuose automobiliai, turėtų būti skatinami. Šiandien jie brangūs, sunkiai įperkami.
Dėl dujų įrangos naudojimo negalėčiau pasakyti tvirtos nuomonės, negalėčiau pasakyti, ar jie tikrai mažiau teršia aplinką. Bet mums pirmininkaujant ES, visoje ES vienas iš prioritetų bus mažinamas CO2 išmetimų 100 km kiekis. Tie automobiliai, kurie išmeta daugiau CO2, nebus leidžiami įvežti.
Pats principas yra teisingas – reikia skatinti, kad būtų ekonomiškai nenaudinga važinėti automobiliais, kurie teršia aplinką, ir tuo pačiu reikia skatinti tuos, kurie taip nedaro. Ar tai yra dujų atvejis, šiuo atveju negaliu pasakyti.
