Pastaruoju metu V.Andriukaitis pagarsėjo pateikęs įstatymo pataisas, ribojančias finansavimą už suteiktas paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Su ministru kalbėjomės apie šią idėją ir kitas sveikatos politikos aktualijas.
– Praėjusią savaitę prezidentė sukritikavo jūsų siūlymą nebefinansuoti privačių sveikatos priežiūros įstaigų, pavadindama jį „grįžimu į sovietmetį“. Priekaištų negailėjo ir jūsų partijos kolegos, premjeras Algirdas Butkevičius. Ar šios iniciatyvos atsisakysite?
– Negirdėjau prezidentės kritikos, keistoka būtų komentuoti, neupratau kas ją klaidino, kodėl klaidino, nes ji nieko nekritikavo. Ji turbūt net neaptarė to dalyko. Negirdėjau, kad A.Butkevičius būtų kritikavęs, mūsų frakcija vieningai balsavo už jas ir balsuos, mes turime galimybę jas teikti patobulintas. Seimas nusprendė grąžinti jas tobulinti, kovo mėnesį mes grįšime prie jų.
Nežinau, kas prezidentę suklaidino. Rengiant pataisas dalyvavo D.Grybauskaitės patarėja, mes jas aptarėme. Greičiausiai verslo grupės, kurios nori lengvomis sąlygomis paimti biudžeto pinigus, yra susinervinusios. Lietuvoje norima lengvai daryti biznį, o sveikatos apsaugoje lengvai daryti biznį reiškia – nusikalsti žmonių sveikatai. Mano klausimas privatininkams: ar galiojo iki praėjusiųjų metų įsakymo normos? Galiojo. Ir mes atstatysime.
– Kodėl jūs sakote lengvai?
– Todėl, kad istorija yra įdomi. 2008 metais buvo priimti sveikatos draudimo pakeitimai, ir ten buvo parašytas reikalavimas, kad teritorinės ligonių kasos su privačiomis įstaigomis nustato draudimines sutartis pagal paprastą tvarką. Ten neparašyta, kad nustatoma pagal sąlygas, kokybę. ES direktyvose pasakyta, kad sveikata – ypatinga sritis, kurioje reikia kelti aukštus kokybės reikalavimus. Ministras Algis Čaplikas bandė taisyti padėtį paprastu būdu: kokybės reikalavimus jis apibrėžė įsakyme. Tada privatininkai labai spaudė A.Čapliką kad jis atšauktų, bet jis nepasidavė, nepasidavė ir po jo atėjęs Raimondas Šukys. Tada privatininkai apskundė šią normą teismui ir teismas pernai lapkritį panaikino tą normą, nes įstatyme nėra tokio reikalavimo. Ir štai ateina Andriukaitis ir sako: žinot – tvarkoj, sąlygas įdėsime į įstatymą, kad nekiltų ginčų. Sausis, vasaris, kovas – laikas, kai teritorinės ligonių kasos sudarinėja sutartis, tad mes skubiai norėjome tą patį principą perkelti į įistatymą. Iš čia apsinuogino viskas – ajajaj, svieto pabaiga.
– O kur pats gydotės – privačioje ar valstybinėje įstaigoje? Kaip vertintumėte paslaugų kokybę pats asmeniškai, juk ne taip seniai teko jomis naudotis po skaudžios avarijos?
– Aš gydausi valstybinėje ligoninėje ir poliklinikoje Antakalnyje, vertinu normaliai, neturiu bėdų. Man lengviau, nes aš pats gydytojas, 40 metų pažįstu bendruomenę. Niekada neieškojau jokio „blato“ ir nereikia. Kas kita, kad paslaugų kokybė visur diskutuotina, tiek viešose, tiek privačiose gydymo įstaigose.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Vytenis Povilas Andriukaitis |
– Kas remia jūsų pasiūlymą sugrįžti prie valstybinės medicinos? Prašome pasakyti pavardes. (Raimundas)
– Nesuprantu jūsų klausimo. Mūsų pasiūlymas nėra susijęs su grįžimu prie valstybinės medicinos, jis susijęs su sveikatos paslaugų kokybės reikalavimais ir sąlygų nustatymu, nesvarbu ar valstybinėje, ar privačioje gydymo įstaigoje, nes sveikata yra ypatinga sritis. Kokybės standartai visur turi būti vienodi.
– Kiek supratau, privačios gydymo įstaigos galės teikti tik tas paslaugas, kurių nespės suteikti viešosios gydymo įstaigos. Klausimas: ar Teritorinės ligonių kasos (TLK) ir toliau ribos gydomų pacientų skaičių ligoninėse? Nereta situacija, kai rugsėjį baigiasi tam tikrų ligų gydymo kvotos, kurias viršijus TLK nebeapmoka už suteiktas paslaugas. Ar galės ligoninė nuo rugsėjo iki gruodžio tapti privačia?
– Viešoji ligoninė negalės tapti privačia, negali būti tokios situacijos, kad nebūtų teikiama medicininė pagalba. Ūmiais atvejais visos ligoninės ir visos poliklinikos dirba. Aišku, teritorinės ligonių kasos apmoka vėliau, atgaline tvarka. Įsiskolinimų kasos turi ir tai tęsiasi jau daug metų, nes menkas finansavimas. Konstitucija nustato ne draudiminį, o mišrų finansavimą – draudiminį ir biudžetinį. Bet per krizę pataisius įstatymus keistai, biudžetinė dalis sumažėjo iki minimumo, o draudiminė pasidarė irgi keista. Tie, kurie patys save draudžia, per metus sumoka 2,2 tūkst Lt, o tie, kuriuos draužia valstybė, už žmogų sumoka 700 Lt, tai yra didžiulės disproporcijos. Biudžetiniai pinigai turi būti nukreipti į valstybines ligonines, ne į privačias, kad tam tikrą medicinos pagalbos dalį gautų nemokamai žmonės, nepriklausomai, ar draudėsi, ar ne.
– Ar panaikinsite PSD ar jį didinsite ? Juk pats esate sakęs, kad, pagal Konstituciją, gydymas žmonėms turi būti nemokamas?
– Pagal Konstituciją medicinos pagalba valstybinėse įstaigose teikiama nemokamai, bet pagal tą pačią Konstituciją žmogus gali draustis privalomuoju sveikatos draudimu, papildomu draudimu ir žinoti, ką už tai gauna. Klausimas dėl PSD įmokos, kuri įvesta 2009 metais, yra jau Konstituciniame Teisme. Šių metų pavasarį ar rudenį ši byla turės būti nagrinėjama, norime tai paskubinti. Apie įmokos dydį diskutuos Seimas ir visuomenė. Man atrodo, norint atsakyti į klausimą, koks jos dydis turi būti, reikia turėti omenyje, kiek biudžeto lėšų tam bus skirta, reikia sudėtingų skaičiavimų, Šiandien esantis tarifas apskaičiuotas neadekvačiai, dabar negalima pasakyti, jis per didelis ar per mažas.
– Dirbu mokykloje, darbuotojai serga, bet eina į darbą, nes už nedarbingumo lapelį labai mažai moka ir sirgti jie neišgali. Ar planuojama keisti šią tvarką? (Vilija)
– Klausimas skaudus ir sunkus, nes maži atlyginimai, krizės sąlygomis apkarpytas nedarbingumo apmokėjimas. Eikvojami sveikatos ištekliai. Va jums ir humoras – sveikata didžiausias turtas, o pabrangusį gyvenimą dengiame savo sveikata.
– Kaip pats gydotės nuo peršalimo, gripo?
– Paprastas klausimas: gripo laikotarpiu reikia pirmiausia įprasti dažniau plauti rankas. Nekosėti, nečiaudėti vieni kitiems, reikia šiltų kojinių, nevaikščioti šaltomis kojomis ir rankomis. Labai daug reikia gerti karštų gėrimų su citrina. Citrina yra fantastiškas vaisius, obuolių sultys – fantastiškas dalykas. Paprasčiausios priemonės: aspirinas, paracetamolis, kaklą apsirišti. Jei prastai jaučiatės, miegokite su vilnonėmis kojinėmis.
– Norėčiau ministro paklausti, ar jį tenkina tokia sistema, kad šeimos gydytojai tapo dispečeriais, pacientas serga ir gerai žino, koks specialistas turi jį gydyti, bet gaišta, laukia eilės pas šeimos gydytoją sirgdamas, nes be šeimos gydytojo siuntimo, antro lygio specialistas jo negali priimti. Ar ne laikas tokia kvailą sistemą naikinti?
– Mane kaltino, kad aš noriu sugrąžinti į sovietmetį. Prezidentė ne medikė, ji tais laikais sveikatos apsaugoje nedirbo. Tada buvo kuriamos poliklinikos ir žmonės buvo įpratę iš karto eiti pas terapeutą ar kitą specialistą. Tai brangi sistema. Vėliau mes nusprendėme, kad reikia atpiginti – atsirado šeimos gydytojai. Deja, viskas pakrypo taip, kad per daug dispečerinių funkcijų užkrovėme bendrosios praktikos gydytojams. Žmones nervina, kad reikia lakstyti pas daug daktarų. Tvarka keistina, reikia žiūrėti vienokį modelį rajonuose, didesniuose miestuose – kitokį, dar kitokį didžiuosiuose.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Vytenis Povilas Andriukaitis |
|
|
– Kada ir kiek didės medikų algos?
– Man gėda čia sėdėti, mano atlyginimas – daugiau nei 10 tūkst. litų, siaubingai didelis. Tuo metu slaugytojos atlyginimas mažas – 800–1000 Lt. Sukūrėme sistemą, kad atlyginimai skiriasi dešimt kartų. Gėda apie tokią sistemą kalbėti, reikia grįžti prie sisteminės atlyginimų peržiūros. Vokelių sistema egzistuoja, gydytojai, seselės dirba po kelis darbus – chaosas.
– Pone Andriukaiti, kaip jūs kovosite su jaunų gydytojų emigracija? (Arnoldas)
– Šiandien situacija paradoksali: yra savivaldybių, rajonų, kur neatvažiuoja jauni gydytojai. Dirba daug pensinio amžiaus žmonių. Akivaizdu, kad jaunimas renkasi didžiuosius miestus. Net tie, kurie mokėsi už biudžeto pinigus, nesijaučia nė kiek skolingi. Reikia pasirašyti sutartis, kad už biudžeto pinigus išmokslinti žmonės kelerius metus dirbtų kurioje nors iš anksto sutartoje vietoje. Turime turėti valstybės užsakymą, skaičiuoti darbo vietas. Galima sudaryti sąlygas rajone: būsto, mažesnes paslaugų kainas. Yra patrauklių sąlygų. Darbo vietų planavimas viešajame sektoriuje yra būtinas. Rezidentai, kiek teko kalbėti, sutinka su tokia sistema.
– Medicina pagal korupcijos mastus šiuo metu užima vieną iš pirmųjų vietų Lietuvoje. Iki įstatymo, kuris įteisino dovanėles, priėmimo gydytojai ėmė jas gan atsargiai ir ne tokiais mastais. Ar šis kyšio-dovanos įstatymas bus kada nors atšauktas, ar ir toliau bus skatinama legali korupcija medicinoje. (Edmundas)
– Paliesta įdomi situacija. Žmonės kartais nori atsidėkoti, taip yra visame pasaulyje. Vokietijoje vienas chirurgas gavo automobilį, ir tai yra vieša. Tai yra labai žmogiška, iš to nereikia daryti negražios diskusijos. Visai kas kita, kai prievartauja kyšio. Tuos dalykus reikia fiksuoti, ministerijos tinklalapyje galima apie tai pranešti. Bet ten, kur dovana, atsidėkojimas... Tai skirtingi dalykai.
– Norėčiau paklausti gerbiamo ministro, gal laikas susigrąžinti seną gerą tvarką, kai karščiuojančio vaiko nereikėjo nešti į polikliniką, o galima buvo išsikviesti gydytoją? (Romualda)
– Tikrai laikas. Apskritai laikas pasakyti, kad šiandien viešosiose įstaigose tvarka yra, ir karščiuojantys vaikai yra priimami atskirai nuo nekarščiuojančių. Taip infekcija neplinta. O dabar priėmimai maži, sėdi ten visokiomis ligomis sergantys žmonės. Ligonių lankymas namuose šiandien šlubuoja, žmonės nepatenkinti. Laikas atkurti tvarką.
– Kada išnyks milžiniškos popierinės kartotekos ligoninėse ir poliklinikose? (Romualdas)
– Filosofinis klausimas. Normų, kurios užgriuvo daktarus, per daug. Popieriniai dokumentai neišnyks, nes yra bylos, teisminiai ginčai, gydymo kokybės klausimai. Elektroninių bylų neprisiųsi. Mes įvedame elektroninę sistemą Seime, bet turime daug popierinių projektų. Kad reikia mažinti popierizmą, jį racionalizuoti – taip. Dokumentus turėtų tvarkyti ne gydytojas, o pagalbininkas. Bet visai atsisakyti popierių neįmanoma.
– Ar ministras sutiktų, kad privačia praktika užsiimantys gydytojai (gydymo įstaigos) teiktų paslaugas priimant gimdymus namie? (Neringa)
– Man teko dirbti greitojoje pagalboje felčeriu, važiuoti pas gimdyvę. Įstrigome su mašina ir teko mašinoje priimti gimdymą, o gimdymas buvo komplikuotas, vos atvažiavome į ligoninę, motina kraujavo. Tai vienas atvejis. Kitas – kai mano akyse mirė gimdyvė ir vaikelis, trečias atvejis – išsivystė šokas ir mirė. Niekam nelinkiu matyti tokių atvejų, apsaugok Viešpatie. Diskusija tikrai keista, XVIII–XIX amžiais gimdė namuose, bet mirtingumas buvo klaikus. Nuo komentaro aš susilaikysiu, noriu tik tiek pasakyti, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas besąlygiškai neįpareigoja šalių tai leisti. Žmonės, kurie to reikalauja, gerokai supaprastina situaciją, nes, neduok Dieve, šitų dramatiškų situacijų.
– Sergu reta genetine liga, dirbu jau 14 metų ir moku mokesčius. Tačiau negaunu kokybiško gydymo. Liga mukopolisacharidozė, kitose 40 Europos šalių gydoma vaistais „Naglazyme“. Tų šalių pacientai nepalikti lėtai mirčiai. Jau kreipėmės į Lietuvos Sveikatos apsaugos ministeriją ir ligonių kasas. Sulaukėme atsakymo, kad vaistai brangūs, neefektyvūs. Kodėl mūsų valstybėje gydomi ne visi ligoniai? (Jurgita)
– Mūsų valstybėje ligoniai gydomi, ne taip pasakyta. Tačiau brangių vaistų įsigijimo problemos didelės. Nenoriu komentuoti šio atvejo, nes yra retų ligų gydymo komisija, kuri ir sprendžia, kaip reikia elgtis. Aš manau, kad galima pasinaudoti labdara, Europos Sąjungos lėšomis. Aš puikiai suprantu, kad žmogaus gyvenimas yra vienintelis, ir dėl jo mes turime padaryti viską, bet biudžete reikia numatyti vaistus skiepams, ir kitiems dalykams. Net Vokietija nekompensuoja ypač brangių vaistų.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Vytenis Povilas Andriukaitis |
– Ar prašysite Generalinės prokuratūros, kad atnaujintų bylą, kurioje, pagal Valstybės Kontrolės medžiagą, buvo iššvaistytos lėšos (104 mln. litų ), skirtos sveikatos sistemos IT sukurti, nes ankstesnė Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė šį klausimą „numarino“?
– Negalėčiau pasakyti, kad Raimondas Šukys numarino. Jis, kaip teisininkas, yra atkaklus ir kruopštus, ieškojo įvairių argumentų. Mes tai iš naujo svarstysime, vertinsime, aš ne teisininkas ir ne auditorius ir negaliu nieko pasakyti. Medžiaga bus kruopščiai nagrinėjama ir visuomenei bus pateikta, kokia yra situacija.
– Kodėl Santariškių klinikose medikų atlyginimai yra 50 proc. didesni negu Onkologijos institute? (Algytė)
– Turėčiau pasidomėti, atskiros įstaigos padėties nežinau, tik mėnesį dirbu. Žinau tik tiek, kad rajonų gydytojų ir kitų sveikatos įstaigų darbuotojų atlyginimai yra mažesni nei centrų. Klausimas: kodėl slaugytojos darbas Kupiškyje vertas mažiau, nei slaugytojos Santariškėse. Baziniai dydžiai turėtų būti tie patys. Akivaizdu, kad jeigu susikaupia daugiau paslaugų respublikinėje ligoninėje, nereiškia, kad jos neturi būti padalinta visai grandinei: tiek Kupiškiui, tiek Palangai, tiek Vilniui.
– Kodėl šeimos gydytojai valstybinėse poliklinikose chalatus, rašiklius perka patys? Telefonai vietiniai, ligoniai atsakymų pasiskambinti pasiklausti negali – ar tai normalu? (Irena)
– Man atrodo, nenormalu. Todėl kiekvienos viešosios įstaigos biudžeto skirstymas turi būti nagrinėjamas. Viešosios įstaigos dabar daug ką nusistato pačios ir tvarkos yra skirtingos. Kartais susidaro įspūdis, kad ligoninės neorganizuoja bendro pirkimo, kad būtų pigiau, o perka pačios. Mes pajudinsime šias problemas, nes turi būti centralizuoti pirkimai, kad būtų pigiau.
– Gerbiamas ministre, ar nesiruošiate atšaukti Algio Čapliko priimtų nutarimų, dėl kurių daliai medicinos darbuotojų sutrumpėjo kasmetinės atostogos ir pailgėjo darbo diena? Prašymas Konstituciniame Teisme (pasirašytas ir jūsų) kabo nuo 2009 m. lapkričio 3 d. (Aivaras)
– Štai. Yra trys bylos Konstituciniame Teisme: sveikatos draudimo įmokų, įstaigų restrūkturizacijos ir ši. Bet koks atšaukimas teisiškai bus nepagrįstas, reikia sulaukti verdikto. Dabar į procesą įsiterpti negalime.
– Ar pritartumėte siūlymui pensijos dydį susieti su sergamumu? Ne paslaptis, kad dalis darbingų žmonių tam tikrais tikslais naudojasi biuleteniais, nes turi naudos. (Antanas)
– Labai gera diskusija. Aš manau, kad reikėtų tokių pasiūlymų ir diskusijų puslapį ministerijos tinklalapyje atidaryti. Jei žmogus rūko, jo gydymas daugiau kainuos. Tai susitarkime: jeigu neįtikiname mesti rūkyti, drauskis tą savo bėdą. Būtų galimybė drausti kai kuriuos rizikos atvejus. Pasaulyje yra įvairiai, pavyzdžiui, JAV, kai sužino, kad po transplantacijos naudojai alkoholį, tenka daug susimokėti. Gal ir mes elkimės civilizuotai.
