15min.lt konferencijoje – Kauno šampaninis choras (nuotraukos, video)

Projekto „Chorų karai“ nugalėtojai jau laidų filmavimo metu sulaukė ne vieno pasiūlymo koncertuoti, o pasibaigus projektui sėkmingai tęsia savo veiklą.

Po konferencijos paaiškės du laimingiausi skaitytojai, kurie už pačius įdomiausius konferencijai atsiųstus klausimus bus apdovanoti bilietais į Kauno choro koncertą.

– Kiek laiko per savaitę repetuodavote, ruošdamiesi šeštadienio pasirodymams? (Darius)

Raigardas Tautkus: Kiekvieną dieną. Repetuoja ne tik visas choras, bet ir atskiros choro dalys. Ryte rašomos natos, per pietus kuriama choreografija, maketas, vakare choro repeticija.

– Mes buvome jūsų koncerte Mažeikiuose. Ar patiko koncertuoti Mažeikiuose, neskaitant techninių kliūčių? Ir kada išleisite CD/DVD. Mes suprantame, kad jūs jauni, bet jūsų charizma labai „veža“. (Egidijus)

R.T.: Labai patiko Mažeikiai. Mus stipriai nustebino visos Lietuvos kultūros centrai, Mažeikiuose buvo labai gera atmosfera, jauki salė.

– Ar ruošiantis šeštadienio pasirodymams buvo išklausomi visi choristų pasiūlymai, ar viską lemdavo pasirodymo režisieriai? (Evelina)

R.T.: Aišku, pirmiausia viską lėmė režisieriai, aš, nes buvo labai mažai laiko pasiruošti.

– Sveiki, mūsų miesto garsintojai. Jei laiką atsuktumėte atgal, ar sutiktumėte viską pradėti iš naujo (sukurti chorą)? Juk buvo ne tik daug džiaugsmo, bet ir rūpesčių, bemiegių naktų, pagiežos, apkalbų? (Jūsų gerbėja Oksana)

R.T.: Manau, kad laiko atsukti neverta, nes viskas pavyko puikiai. O visas vargas jau atsipirko, mes gyvename naują gyvenimą dabar visi.

Kauno choras: Sutinkame.

– Kodėl Lina Jurevičiūtė nedainuodavo su jumis televizijos transliacijų metu, bet jūsų pirmame koncerte buvo pristatyta kaip choro narė? (Eglė)

R.T.: Mes prieš „Chorų karus“ turėjome labai didelę atranką – daugiau nei 800 žmonių. 30 žmonių liko choro rezerve – tarp jų buvo ir Lina. Jie yra nauji nariai. Maksimaliai mūsų chore bus per 20 žmonių.

– Kaip Lietuvoje paskelbtas gedulas paveiks jūsų choro veiklą? Ar nežadate atšaukti koncertų? (Tautvydas)

R.T.: Perkėlėme koncertą, kuris turėjo vykti antradienį Telšiuose. Turėjome sekmadienį Tauragėje koncertą, pagerbėme šią baisią tragediją tylos minute.

– Kodėl koncerto nebus Vilniuje? Ar jums sostinės auditorija per prasta? (Eglė)

R.T.: Tikrai neprasta auditorija, neradome sau tinkamos datos balandžio mėnesį, gegužę – jau ne salių koncerto sezonas, bet planuojame koncertus Vilniuje rudenį.

– Ar nors vienas, be Raigardo, matėte tuos liūtus zoologijos sode? (Eglė)

K.CH.: Matėme, bet labai seniai. Praėjusiais metais.
 

R.T. Planuojame balandžio 25 dieną akciją, kai keliausime į zoologijos sodą ir surengsime nedidelį pasirodymą, ten bus atidengta lentelė, kad šią liūtų šeimą remia Kauno choras.

– Visų pirma noriu pasakyti, jog labai džiaugiuosi, kad Kauno choras laimėjo „Chorų karus“. Kada bus pradėta rūpintis liūtais zoologijos sode?:) Linkiu Kauno chorui didžiulės sėkmės, o ypač Julytei :) (Indrė)

R.T.: Pinigai jau pervesti, mes pasirūpinsime, kad tie pinigai tikrai atitektų liūtukams.

– Ar pasidomėjote, kaip džiūgavo ir šventė jūsų bei mūsų pergalę „Chorų karuose“ zoologijos sodo augintiniai? Kuo padengtas buvo jų vaišių stalas? (Vacys)

R.T.: Tikrai atvirai pasakysiu: nežinau.

K.CH. Gerai, kad iš to džiaugsmo joks liūtas nepabėgo. (Šypsosi.)

Dauguma atrodote jauni. Ir tikriausiai dar lankote mokyklą. Tad ar po šio projekto kurį nors priėmė į mokyklos chorą? (Eglė)

K.CH.: Nespėjau mokyklos chore dalyvauti. Jauniausiam 15-a, o vyriausiam – 32 metai.

– Ar nors vienas galvojate apie solinę veiklą? (Eglė)

K.CH.: Neturime laiko kada apie tai galvoti, visą savo laiką ir energiją skyrėme šiam chorui. Net draugams laiko nebuvo. Nuo gruodžio mėnesio neturėjome jokios laisvos dienos.

R.T. Bet jie kiekvienas galėtų būti solistas, jie to verti tikrai – aš išmanau šią sferą. Būtų tikrai geresni už visus, dabar esančius scenoje.

– Ar nenorėtumėte dalyvauti pasaulinėje chorų olimpiadoje ir susirungti su neseniai vykusios 5-osios chorų olimpiados nugalėtoju – Stellenbergo merginų choru iš Pietų Afrikos Respublikos? (Aušra)

R.T.: Apie šį konkursą nieko nežinau, bet planuojame rimtai užsiimti choro veikla visame pasaulyje. Tai liečia jau ne lietuvių bendruomenes, bet tarptautinius festivalius, koncertus. Kad būtume žinomi kaip choras su savo repertuaru, rengiantis solinius koncertus.

Turiu versijų, kaip šis choras galėtų vadintis pasaulyje. Viena iš versijų „European voices“.– – Dėkoju už „stogą raunančius“ šeštadienio vakarus projekte ir noriu paklausti, ar nežadate keisti savo pavadinimo (per daug jau garbės Šampanės regionui), pavyzdžiui, į „Apsvaigęs Kauno choras“, „Linksmųjų Kauno burbuliukų choras“... arba tiesiog „Nugalėtojų choras“? Beje, kaip skamba jūsų pavadinimas angliškai? (Erika)

R.T.: Neįsivaizduoju. Turiu versijų, kaip šis choras galėtų vadintis pasaulyje. Viena iš versijų  „European voices“, bet ir yra ir kitų, tačiau negaliu atskleisti.

– Sveikinu laimėjus „Chorų karus“. Ar savo turo po Lietuvą metu džiuginsite mus naujomis dainomis? :) Ir kaip sekasi po viso projekto toliau dirbti, koncertuoti? (Rūta)

R.T.: Choras nustebęs dėl koncertų turo. Šiam koncertų turui pasirengėme labai stipriai, mūsų programa trunka 2 valandas. „Chorų karuose“ mes pristatėte 13 dainų, o dabar turime 22 dainas. Norime, kad tai būtų specialus vientisas šou su efektais, kodais ir panašiai.

– Sveiki, kaip jaučiatės po pergalės? Ar sulaukiate gatvėse daugiau žmonių žvilgsnių ir dėmesio? Ar žmonės išdrįsta jus kalbinti? (Gintarė)

K.CH.: Atpažįsta, klausia, ar mes iš Kauno choro. Parduotuvėse sako, kad mus pažįsta. Netgi Vilniaus policija buvo sustabdžiusi, kai važiavau ten, kur negalima, ir sužinojusi, kad dainuoju Kauno chore, išreiškė pagarbą.

– Mėgstamo Kauno choro norėčiau paklausti: su kuriuo iš TV3 projekte „Chorų karai“ dalyvavusių chorų dar kartelį norėtumėte pasivaržyti dėl pirmos vietos? (Inga)

R.T.: Pasivaržyti dar kartą nenorėčiau, nes manau, kad jiems būtų sunkiau nei mums. Nes visi kiti chorai nevysto savo veiklos aktyviai. Galbūt man asmeniškai mielesni buvo Klaipėdos ir Panevėžio chorai, nors nebuvo labai stebinančio nieko.

– Kadangi mano šeima yra didelė šio choro gerbėja, noriu užduoti klausimą, kuris kilo mano vaikams. Kuo jūsų dalyviai buvo išsidažę imituodami juodaodžius? (Ingrida)

R.T.: Brangiu specialiu grimo dažu. Labai sunkiai nusiplovė, nes grimuotoja nežinojo, kad reikėjo prieš tai užsidėti kaukę. Tada LRT viskas buvo juoda, nes ieškojome visų laisvų dušų, kriauklių. Aš pats prausiausi moterų tualete. (Juokiasi.)

– Ar nemanote, Raigardai, kad turėdamas tokį šaunų chorą galėtumėte pastatyti ne vieną miuziklą? (Vilma)

R.T.: Planuojame visų žanrų koliažą: miuziklo, koncerto, šou, grynosios klasikinės muzikos.

– Raigardai, noriu jūsų paklausti: ar jūsų neerzina užkritę plaukai ant dešinės akies? Man žiūrint į jus rankos kyla juos užkišti už ausies arba tiesiog patrumpinti. (Kamilė)

R.T.: Tegul nesijaudina per daug, nes aš pro juos viską matau. Jie mane erzina. Jeigu žmonės nori prieiti pataisyti, tai yra įdomu.

– Norėčiau paklausti gerbiamo Raigardo ir jo choro: ar sutiktumėte apšildyti Rūtos Ščiogolevaitės publiką prieš jos koncertą? (Mantas)

K.CH.: Rūta Žalioji...

R.T.: Jeigu taip atsitiktų, ką reikėtų veikti Rūtai?..

K.CH. (Juokiasi.)

– Kiek laiko planuojate koncertuoti? (Eva)

R.T.: Tikiuosi, 50 metų.

K.CH.: Oho...

R.T. Vakar sužinojau, kad Rusijoje daromi stebuklai kamieninių ląstelių srityje. Šis choras, be abejo, plėtos veiklą nuolat. Turime planą, kaip tai įgyvendinti finansine, administracine, menine prasmėmis.

– Labai norėčiau pasveikinti jus su pergale. Aš taip pat esu kaunietė, taigi ši pergalė man ir mano šeimai daug reiškia, nes didžiuojamės savo miestu. Norėčiau užduoti jums klausimą: man labai įdomu, kaip pasirinkdavote dainas kiekvienai laidai? Juk dainų tiek daug... Ir visos tokios gražios... (Monika)

R.T.: Labai sudėtingai. Mes kaip kūrėjai žinome daugybę kūrinių, kurie mums patinka. Turiu ir minčių, ir idėjų labai daug, bet tenka atsirinkti. Kai laiko trūksta, esi priverstas atsirinkti.

– Ar buvo klausomasi jūsų nuomonės dėl pasirinktų kūrinių ir ar visi būdavote patenkinti repertuaru? (Kristina)

R.T.: Tikrai ne visi, bet laikui bėgant pasiteisino visos idėjos ir įsivyravo taika.

– Viso konkurso metu balsavau už jūsų chorą ir dėl kokybės, ir dėl žavingo jūsų sprendimo Kauno zoologijos sodui kaip labdarą padovanoti laimėtus pinigėlius. Ar Raigardą vis dar „veža“ chorinės veiklos kryptis su šiuo žavingu kolektyvu ir ar nenumatote priimti naujų narių į savo chorą? (Vacys)

R.T.: Absoliučiai taip ir tikiuosi, kad tai truks labai ilgai. O dėl narių jau atsakėme.

– Ar atranka į chorą vyko tikrai skaidriai? (Stasys Kokstavoreikalas)

R.T.: Arba padainuoji, arba ne. Neįsivaizduoju, kaip galėtų vykti neskaidriai.

Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Naujienų portalo 15min.lt konferencijoje lankėsi Raigardo Tautkaus Kauno choras.

– Norėčiau paklausti Kauno choro vadovo Raigardo ir viso choro: ar dar kokiu nors stebuklingu būdu yra bent mažiausias šansas patekti į šį stebėtinai nerealų Kauno kolektyvą? O kartu atnešant begalinį meilės kiekį vienai iš choro solisčių :) (Rytis)

R.T.: Yra šansų, nes nepaisydamas visko stebiu visus talentingus žmones, turiu tokį banką nepamirštamų žmonių, kurie vienaip ar kitaip prisideda prie kūrybinės veiklos. Planuoju rasti naujų talentingų choristų.

K.CH. O choro savitarpio supratimas ir meilė yra mūsų stiprioji pusė.

– Ar projekto metu nebuvo kilęs noras kuriam nors nariui pereiti į kitą chorą? (Iveta)

K.CH.: Ne, čia nesąmonė. Nesąmoningas klausimas.

– Kaip manote, kaip reikėtų atsikratyti scenos baimės? (Iveta)

K.CH.: Scenos baimė dingsta, kai išeini į sceną. Neįmanoma jos atsikratyti, bet galima ją valdyti. Galų gale baimė yra sveika.

R.T.: Man baimė didėja kiekvienais metais – seniau man ji būdavo lengvas drebuliukas, o dabar išaugo atsakomybė, ar viskas vyks gerai. Laikui bėgant tai peraugo į ligotas baimes, nes tai nuolatinis nevaldomas adrenalino kiekis. Kai darai, kas tau patinka, scenoje apie tai tiesiog negalvoji.

– Kas buvo sunkiausia dalyvaujant „Chorų karų“ projekte? Kaip sutariate tarpusavyje, juk tiek daug žmonių, tiek daug nuomonių. Kaip viską sprendžiate? (Neringa)

R.T.: Jie, kaip choristai, labai skirtingi žmonės – tai yra bendras grožis. Dabar jie jau pradeda šlifuotis, prisitaiko, mokosi.

K.CH.: Didžiausias sunkumas – valandų trūkumas paroje. (Šypsosi.)

– Aš nuo pat  pirmų Michaelo Jacksono dainos natų  žinojau, kad  jūs  būsite  finale, o  ar jūs žinojote, kad  būsite tokie stiprūs  ir  visus  pralenksite? (Greta)

K.C.: Kuo toliau, tuo labiau tuo tikėjome.

R.T.: Šiuo atžvilgiu esu chirurgas. Žinojimas susideda iš patirties ir srities išmanymo, mes jau per pirmas laidas buvome visa galva aukščiau. Mes netgi įnešėme pagreitį į šį projektą – kiti chorai tik bandė mus pasivyti.

– Mano dukrytė labai norėtų sužinoti, ar neplanuojate sukurti vaikų choro ar atidaryti choro bei dainavimo mokyklėlės? Mano dukrytė būtų pirmoji jos lankytoja:-) (Rita ir dukra Viltė)

R.T.: Buvo tokių minčių. Aš ir su savo tėčiu daug bendrauju, ir su vadybininke, ir su Mantu. Dabar apie tai sau neleidžiu pagalvoti, nes neturiu laiko.

– Ar planuojate (ar įmanoma) išleisti choro dainų CD ar DVD su visais savo pasirodymais TV3 projekte „Chorų karai“? Tikrai iškart įsigyčiau. (Rytis)

R.T.: Planuojama jau labai seniai – aš jau negaliu nei savęs, nei kitų pakęsti, nes tai yra absurdas, kad mes dar neturime tų kompaktinių diskų. Žiauriai tam neturime laiko. Jeigu nebūtume čia, ir dabar įrašinėtume. (Juokiasi.)

– Visų pirma nuoširdžiai džiaugiuosi, kad Kauno choras parodė visai Lietuvai, kur gyvena nuostabiausi žmonės. Norėčiau paklausti, kaip grupės N.E.O. nariai reaguoja, kad Raigardas daugiau koncertuoja su choru, o ne su jais? Ar nepavydi? (Marius)

R.T.: Šitie mano kolegos turi daug patirties, jie džiaugiasi, kad mums sekasi, tai bendra kompanija – tiek grupė, tiek choras. Koncertinio turo metu mes koncertuojame kartu – salės patenkintos.

– Girdėjau, kad Marius Kiltinavičius draugauja su Kauno choro nepilnamete choriste. Ar nebijote neigiamų pasekmių? (Darius)

R.T.: Mes nebijome nieko, žmonės draugavo ir draugaus. Aš, kaip choro vadovas, nesigilinu į asmeninius santykius. Kiščiausi, jei būtų kokių problemų.

– Šaunuoliai Jūs. Sveikiname :) Balsai nuostabūs ir vaizdas puikus. Ar skanus buvo nugalėtojų tortas? (Jei pavyko paragauti ir pajausti skonį dėl didelio, džiaugsmingo jaudulio laimėjimo proga :)) (Sandra)

R.T.: Jaučiausi lyg ragaučiau jį, nors neprisimenu skonio. Smagu, kad visų miestų chorai to torto kartu ragavo – tai mums buvo kaip palaikymas. O prizo lentos nepametėme, kaip buvo rašyta, ja pasirūpino organizatoriai.

– Kodėl jūsų tokie gražūs balsai – ar tai Dievo dovana? (Sima)

R.T.: Manau, kad Dievo dovana, muzikantai turi išskirtines galimybes. Ne kiekvienas toks gimsta.

– Sakykite, kas piešdavo šypsenas ant jūsų veidų prieš išeinant dainuoti? (Kristina)

R.T.: Euforija, džiaugsmas atsirasdavo dėl to, kad mes buvome patenkinti savo veikla, tuo, ką dabar darome. Choristai vieni kitais tikėjo, palaikė – taip susikūrė bendra mūsų nuotaika.

15min.lt informuoja, kad po du bilietus į Kauno šampaninio choro koncertą laimėjo Aušra, uždavusi klausimą apie Pasaulinę chorų olimpiadą ir Erika, kuri domėjosi, ar Kauno choras neketina keisti savo pavadinimo. Nugalėtojas išrinko konferencijoje dalyvavę choro atstovai. Su laimėtojomis bus susisiekta asmeniškai.