-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2013 02 19

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė: „Manau, kad emigracijos srautus galima sustabdyti“

Naujienų portalo 15min.lt konferencijoje antradienį svečiavosi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.
Algimanta Pabedinskienė
Algimanta Pabedinskienė / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Pernai nedarbo lygis šalyje sudarė 13,2 procento ir buvo 2,1 procentinio punkto mažesnis nei 2011 metais. Darbo neturėjo 195,2 tūkst. Lietuvos gyventojų. Ar nedarbas mažės ir toliau? O galbūt, pakėlus minimalią mėnesinę algą, darbdaviai pradės masiškai atleidinėti žmones?

Pensija nesudaro nė 40 proc. buvusių žmogaus pajamų. Ar įmanoma oriai gyventi už kelis šimtus litų? Kas bus po kelių dešimčių metų, kai dauguma šalies gyventojų bus pensinio amžiaus žmonės?

Į skaitytojams aktualius klausimus atsako A.Pabedinskienė. Ministrę į 15min.lt redakciją atlydėjo ir į klausimus atsakyti padėjo viceministras Audrius Bitinas.

VIDEO: 15min.lt konferencijoje – socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė

– Jei mama būdama vaiko priežiūros atostogose iki kol vaikui sueis dveji metai, nuspręs vaiką leisti į lopšelį, ar jai nebus nubraukta ar sumažinta vaiko priežiūros pašalpa? (Jurgita)

A.Pabedinskienė: Aš manau, kad kiekvienas asmuo gali nuspręsti, ar naudotis ta teise ar ne.

– Ar nepadirbus socialinėse sferose ir nepajautus nedarbo bei kitų socialiai jautrių klausimų galima būti stipriu ministru? (Edas)

A.P.: Klausimas labai įdomus. Su socialine aplinka esu susidūrusi, bendradarbiavau su verslu, bendruomenėmis ir su jaunimu. Daug kalbama apie jaunimo nedarbą, bet yra ir kitos socialinės grupės, kurioms svarbus užimtumas, todėl tikiu, kad gebėsiu išspręsti tuos klausimus. O dėl ministrės stiprumo spręs visuomenė.

– Kodėl nuo 2013 metų priimta diskriminuojanti pensijų perskaičiavimo tvarka? Juk visi vienodai sunkiai dirbo, tai kodėl vieniems taikomi vienokie, o kitiems kitokie standartai? (Irena)

A.P.: Aš manau, kad galimybė rinktis žmogui yra privalumas, kiekvienas gali būti atsakingas už pensijų kaupimo formą, nemanau, kad čia yra diskriminacija.

A.Bitinas: Tokia galimybė yra ir tiems, kurie dabar pensijoje, jeigu jie padirbėtų papildomai, kas yra įvairiose strategijose, jie gali grįžti į darbo rinką, metus išdirbs, tada pensija yra perskaičiuojama.

Ar socialiai teisinga yra skirti pirmumo teisę į valstybinį socialinį būstą asmenims, kurie prarado jį dėl gaisro ar stichinės nelaimės, o tie žmonės, kurie neturi ar niekada neturėjo būsto dėl skurdo, dėl gausios šeimos ar kitų priežasčių, pirmumo teisės neturi? (Aušris)

A.P.: Socialinio būsto klausimai labai jautrūs daugiau kaip 30 tūkst. šeimų, kurioms reikia tokio būsto. Per metus galime pasiūlyti tik daugiau kaip 900 tokių būstų, tai yra didžiulė problema. Kiekvienu atveju reikia žiūrėti konkrečiai, tas atvejis turi būti įvertintas, seniūnijos ir bendruomenės gali įsijungti į šį procesą.

Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Audrius Bitinas
Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Audrius Bitinas

Ar keisite tvarką, kai vaikus auginančioms mamoms dvejus metus mokamos išmokos? (Eglė)

A.P.: Lietuvoje ir Europoje – gimstamumas mažėja, visuomenė senėja. Manau, kiekviena mama ir dabar turi galimybę apsispręsti, ar ji po metų nori dirbti... Asmuo nusprendžia pats, yra pasirinkimo laisvė.

Kaip vertinate „Sodros“ direktoriaus Mindaugo Sinkevičiaus darbą? Ar nėra minčių jį pakeisti? Juolab kad prieš pradėdamas eiti šias pareigas jis priklausė konservatorių partijai. (Dalia)

A.P.: Na, žinote, niekada nesiorientuoju į asmenybes, man svarbiausia yra kompetencija, kaip jis dirba, kokios jo atsakomybės, santykiai su darbuotojais. Nenoriu apsistoti prie kurios nors asmenybės.

Gerbiama ministre, sklando kalbos, kad jūsų planuose tokie pakeitimai: nuo 2018 metų viešajame sektoriuje 40 proc. vadovauti privalės moterys, o nuo 2020 metų tas pats ir privačiose įmonėse. Ar jūs tikrai norite tai įteisinti? (Lankytoja)

A.P.: Iš tiesų čia kalbama apie europinę direktyvą, ankstesnėje Vyriausybėje ministras Donatas Jankauskas prieštaravo, kada įsakmu buvo, kad būtų toks paskirstymas, dabar tai yra rekomendacinio pobūdžio, mes turime pasirinkimo laisvę.

Kalbant plačiau, patrauklu, kai moterys dalyvauja versle, valdymo organuose, visų teisės turi būti lygios. Jei tai taptų prievole, tai nebūtų patrauklu. Tai savaime turi susireguliuoti.

A.B.: Lietuva pagal vadovų moterų skaičių jau yra virš Europos Sąjungos vidurkio. Vien teisės aktu neišspręsime to, reikia mentalitetą keisti, ties tuo dirbame.

Kaip konkrečiai kovosite su jaunimo nedarbu? (Tomas)

A.P.: Labai platus klausimas, ne tik Lietuvoje bet ir Europoje plačiai eskaluojamas. Šiandien tam pasiūlyta daug priemonių. Bėda, kad mes apie jas nepakankamai kalbame. Yra jaunimo grupės, kurioms reikia pirminių integracijos į visuomenę įgūdžių, tam tikslui turime dvi iš Europos Sąjungos fondų apmokamas priemones. Jaunimo užimtumo problemas sprendžiant rengiame užimtumo strategiją, kaip tik dabar tas karštas laikas, kai ta strategija rengiama, joje numatytos konkrečios priemonės: aktyviosios darbo rinkos priemonės per darbo biržas, vietos užimtumo iniciatyvų projektų grupės.

Kas dirbs, jeigu emigracijos mastai nemažės? (Goda)

A.P.: Manau, kad emigracijos mastai tikrai sumažės. Visai neseniai teko būti Dubline, neformaliojo užimtumo taryboje. Airijoje didelė lietuvių bendruomenė, tris valandas šnekėjomės, vienas iš pagrindinių klausimų buvo, kaip jiems grįžti ir dirbti Lietuvoje. Koks ketvirtadalis to klausė. Manau, kad emigracijos srautus galima sustabdyti, bet tai priklausys nuo to, kaip mes pateiksime instrumentus, kurie jiems padėtų.

Kodėl visame pasaulyje pradėta eskaluoti problema, kad po kelių dešimtmečių kai kuriose šalyse liks tik pensininkai? Juk anksčiau kildavo karai, kurių metu žūdavo būtent jauno amžiaus vyrai ir valstybės nepražūdavo? (Rita)

A.P.: Problema yra, bet su vizija tokia aš nesutinku. Matau klestinčią Lietuvą, kurioje visi ras vietą. Yra nuogąstavimų, nes visoje Europoje tautos sensta. Bet nenorėčiau tokiomis negražiomis spalvomis piešti ateities, bus kam dirbti ir uždirbti.

Pakėlus minimalią algą savivaldybės pritrūko pinigų atlyginimams. Stoja ir privačios bendrovės. Kaip vertinate situaciją? (Mixas)

A.P.: Klausimas įdomus, bet mes tokių pareiškimų, kad stoja įmonės ar įstaigos negirdėjome. Gal yra pavieniai atvejai. MMA padidėjimas palietė 200 tūkst. Lietuvos gyventojų, iš jų 50 tūkst. biudžetininkų. Bandome pažiūrėti, kiek tai palietė smulkųjį verslą, ir kiek įmonių yra negalinčių mokėti MMA. Kartais ta informacija, kurią pateikia pavieniai asmenys, nepasitvirtina.

Kada mums grąžins sumažintas invalidumo ir senatvės pensijas? (Aleksandra)

A.P.: Jei dabar bandytume grąžinti į 2008 lygmenį, reikėtų milijardo litų. Labai sudėtingas ir opus klausimas, bet tikiu, kad jis bus išspręstas, termino nenorėčiau akcentuoti.

Kaip manote, ar Lietuvos darbo birža tinkamai vykdo savo funkcijas? (Edas)

A.P.: Iš mano pirmųjų pasisakymų viešoje erdvėje buvo matyti, kad netenkina manęs veikla, darbai. Važinėju po savivaldybes, aiškinuosi, kokia situacija, peržiūrimos funkcijos. Tikrai negali būti darbo birža tik bedarbių registravimo agentūra. Ji turi būti vienas pagrindinių instrumentų tarpininkaujant nuo absolvento iki darbdavio. Ji turi padėti darbdaviui surasti darbuotoją, požiūris turi būti visiškai kitoks.

Kodėl užauginusiems 3 vaikus neprimokate nė cento prie pensijos? (Janina)

A.P.: Šiandien mes turėjome susitikimą su viena daugiavaikių mamų organizacija, šie klausimai buvo iškelti. Jie labai opūs, skaudūs, kažkokius sprendimus priimsime. Iš tiesų, turtinga ta tauta, kuri turi daug vaikučių.

A.B.: Jau šiandien daugiavaikės mamos gauna valstybines pensijas. „Sodros“ pensijos priklauso nuo to, ką žmogus prikaupė per gyvenimą, o valstybinės skiriamos už tam tikrus nuopelnus. 2008 metais priimtas įstatymas, kad išauginus 4 vaikus galėtų būti, tačiau dėl finansinių sunkumų įgyvendinimas atidėtas, prie to klausimo vėl bus grįžtama.

Kada bus atstatytos pašalpos visišką negalią turintiems ligoniams? Negi tai yra tokie dideli pinigai valstybei? (Laima)

A.P.: Gruodį Seime pateikėme įstatymo pataisą, pagal kurią atidėti pašalpų mokėjimai visoms grupėms iki metų pabaigos, įvertinant biudžeto situaciją priimtas toks sprendimas, kad nenuskriaustume nei vienos socialinės grupės.

Darbo biržoje dar prieš krizę persikvalifikavau, bet atėjus krizei netekau darbo, nes mano kvalifikacijos darbai tapo nebepaklausūs. Darbo birža pareiškė, kad vieną kartą jau persikvalifikavau, tad daugiau nebeturiu teisės. Ką man daryti? (Aušris)

A.P.: Mes manome, kad pasinaudoti perkvalifikavimo sistemos priemone galima būtų tik kartą, bet bėda ne čia. Bėda ta, kad anksčiau visos tos programos neatitiko rinkos poreikių, todėl problema tokia yra.

Kodėl turintiems 30 metų darbo stažą ir nedirbantiems privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčio mokėti nereikia, o, turintiems 30 metų darbo stažą bei papildomai vykdantiems individualią veiklą nuo gaunamų pajamų vis tiek dar reikia mokėti ir įmokas „Sodrai“ ir PSD? (Ilona)

A.P.: Tos įmokos mokamos nuo visų gaunamų pajamų, todėl tokia situacija.

Ar nesunku iš mažesnio miesto patekus tiesiai į tokį aukštą postą Vilniuje? (Eglė)

A.P.: Ačiū už klausimą. Vilniuje daugiau kaip dešimtmetį gyvenus esu. Pareigos pakankamai sudėtingos, bet kiekvienas darbas vertas ne tik pagarbos, bet ir turi tam tikrą specifiką ir atsakomybės ribas. Lietuva nedidelė – Vilnius, Šilalė ar Pakruojis, kaip viena didelė teritorija, nemanau, kad reikia išskirti šį dalyką.

Kaimuose galėtų atsirasti šeimos verslai, Lietuva neturi šeimos verslo koncepcijos. Vietinių užimtumo skatinimo projektai yra vystomi, ypač ten, kur didelis nedarbas. Iniciatyvūs žmonės turėtų pradėti nuo smulkaus verslo.

Kas laukia socialinės globos įstaigų? Žinau, kad yra tokių globos namų, kurioms vadovauja direktoriai po 20 ir daugiau metų. Ar nemanote ką nors keisti šioje srityje, rengti atestacijas vadovams? (Birutė)

A.P.: Lankomės savivaldybėse, kalbamės su vadovais, darbuotojais. Kalbant globaliau, mes galvojame, kad paslaugos iš institucinės globos turi pereiti į bendruomenių lygmenį. Nuo 2015 metų ketiname įvesti vadovų atestacijos programą ir nustatyti kadenciją, nes matosi, kad vienuose namuose vadovaujama dvidešimtmetį, kartais reikia inovatyvių sprendimų, greitos reakcijos.

Esu Mantvydas iš Marijampolės. Noriu paklausti, kada atsiras daugiau darbo kaime, nes man į miestą tolokai važiuoti? Kai ateini į darbo biržą ir pasakai, kad turi pardavėjo patirties, tai suranda darbą kalakutyne apsauginiu?

A.P.: Grįžtame prie užimtumo skatinimo idėjos. Kaimuose galėtų atsirasti šeimos verslai, Lietuva neturi šeimos verslo koncepcijos. Vietinių užimtumo skatinimo projektai yra vystomi, ypač ten, kur didelis nedarbas. Iniciatyvūs žmonės turėtų pradėti nuo smulkaus verslo.

Ką jau spėjote padaryti? (Egidijus)

A.P.: Klausimas ir paprastas, ir sudėtingas. Esu ministrė tik du mėnesius, teko labai daug susitikti su įvairiomis organizacijomis, teko daug kur lankytis, turime savivaldybių programą. Vienas iš pagrindinių darbų yra užimtumo programa, balandžio 1 dieną ją pateiksime visuomenės svarstymui. Galvojame apie socialinių paslaugų paketo modernizavimą. Esame susidėlioję žingsnius pirmininkavimo Europos Sąjungai laikotarpiui, nes tai labai atsakingas laikotarpis. Darbo biržų veiklos peržiūroje irgi yra tam tikri žingsniai atlikti.

Kaip ruošiatės sugrąžinti gabiausius ir darbščiausius jaunus žmones iš užsienio ir kaip suviliosite jaunimą minimaliu atlygiu? (Aš)

A.P.: Jaunus žmones privilioti į Lietuvą gana sudėtinga, ypač kai jie integruojasi į kitų valstybių visuomenes. Bet manau, kad vienas iš instrumentų – užimtumo programa. Apskritai jaunų žmonių požiūris pamažu keičiasi, jie patys nori grįžti į Lietuvą, o Lietuvai jie tikrai reikalingi. Ne visur mokamas minimalus atlyginimas, jei darbuotojas su įgūdžiais, jis gebės ir verslą sukurti, tikrai minimalus atlygis nebus barjeras.

Kodėl toks atotrūkis, tarp verslo poreikių ir specialybes besirenkančių absolventų? (Outsider)

A.P.: Ta problema yra, ne pirmą kartą sakome, kad daug metų buvo rengiami jaunuoliai neatsižvelgiant į rinkos poreikius. Programos tvarkomos kas dešimtmetį, tad čia nesusikalbėjimas tarp Švietimo ir mokslo strategijos ir rinkos. Tik bendradarbiaudami galime rasti sprendimą, kad specialistai būtų rengiami pagal poreikį. Tačiau susikalbėjimas turi būti, verslas turi būti įtrauktas į studijų procesą, jis tikrai yra atviras.

Kaip vertinate „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ jungtuves? (Mindaugas)

A.P.: Negalėčiau atsakyti, neturiu visos informacijos, kai turėsiu ją, galėsiu pakomentuoti.

– Ar jums neatrodo, kad po darbo biržų reorganizacijos rajoninėse biržose liko per daug valdininkų? (Joana)

A.P.: Savivaldybėse susitinkame su skyrių, centrų vadovais, aiškinamės situaciją. Spręsime šiuos klausimus. Kad problema yra, tai jau tikrai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Užsisakykite 15min naujienlaiškius