– Kodėl nusprendėte vėl bandyti siekti Lietuvos prezidento posto?
– Teisingai pastebėjote, kad pakartotinis sprendimas. Daugiau klausimų kilo pirmą kartą, bet buvo pageidavimas ir noras rinkėjų, mano komandos.
Pirmą kartą pavyko pasirodyti neblogai, apie 5 proc. rinkėjų balsavo, sostinėje buvau antras, bet net ir tolimesniuose rajonuose buvau pirmas, tad buvo verta eiti į rinkimus, žmonės pasitikėjo. Manau, kad šį kartą nebuvo daug klausimų – verta ar ne. Norime sudaryti nišą politinėje erdvėje, antraip būtų apsunkinta galimybė mūsų rinkėjų, Be to, daug reikia padaryti valstybėje, esu dirbęs savivaldoje, tris kadencijas Seime, pastaruoju metu esu valdančiojoje daugumoje, patirtis nemaža, žinau, ką ir kaip reikia padaryti, o svarbiausia, yra su kuo – mūsų komanda plati, nebuvusi korupcijos skandaluose.
– Skaičiau jūsų rinkimų programą praėjusiuose Prezidento rinkimuose ir dabar. Įrašėte vos kelis naujus sakinius. Tiek nedaug kilo naujų minčių per penkerius metus?
– Daug naujų minčių yra, daug gerų idėjų realizuota, bet ir nepadarytų darbų yra. Mano programa plati, jeigu pavyks, bent pusę padarysiu, žmonės pajus, kad buvo verta balsuoti už mane. Mano kandidatūrą remia ne tik partija, bet ir daug visuomeninių organizacijų, ne tik lenkai, tautinės mažumos, bet ir lietuvių kilmės rinkėjai, kurie mato, kad dirbame nuoširdžiai.
– Net pasikeitus tarptautinei situacijai saugumo srityje, beveik visai nepakeitėte požiūrio į užsienio politiką. Dabar, kaip ir prieš penkerius metus, rašote, kad užsienio politika „turi užtikrinti, kad (…) verslininkai galėtų sėkmingai plėtoti ekonominę veiklą Rusijoje“. Kaip tai įsivaizduojate praktiškai?
– Tik dalis mano programos. Kalbant apie verslą, labai svarbu turėti gerus santykius su kaimynais, tada žmonės turės geresnes pajamas, visi gyvens geriau. Nereikia įtampos, turime būtų santūresni, nes santykiai irgi nėra geri. O dėl to kenčia ne elitas, o eiliniai piliečiai. Mes turime plėtoti santykius ir su Prancūzija, Vokietija, Švedija. Bet šie santykiai labiau apsimoka Švedijai, plečiasi jos bankų veikla, bet mūsų žmonėms naudos nėra, nes nauda eina į vieną pusę.
– Lenkijos politikai, oficialioji valdžia labai aktyviai remia naująją Ukrainos valdžią ir smerkia Rusijos invaziją. Jūsų nuomonė šiuo klausimu kiek kitokia. Kodėl neskubate pasmerkti Rusijos agresijos ir Krymo užgrobimo?
Europoje valdžia turi būti renkama prie urnų. Kitoje dalyje Ukrainos yra daromos revoliucijos, kažkas už tai turi atsakyti. Nerinkta valdžia yra nesusipratimas.
– Yra įvairių nuomonių ir Lenkijoje ir Europoje. Yra nuomonių, kad nauja valdžia neteisėta. O aš pasakiau labai trumpai, nesu revoliucijų šalininkas. Dėl jų mes XX amžiuje labai nukentėjome, krito pragyvenimo lygis, žuvo žmonės. Tai praeitis, bolševikinė revoliucija privedė prie to, kad kentėjome visą amžių. Taip, ten bus rinkimai, bet dabar nėra rinkėjų mandato, mes negyvename Afrikoje. Europoje valdžia turi būti renkama prie urnų. Kitoje dalyje Ukrainos yra daromos revoliucijos, kažkas už tai turi atsakyti. Nerinkta valdžia yra nesusipratimas.
– Ar jūs už sankcijas Rusijai?
– Esu prieš, nes tai – bumerangas. Nuo jų nukentės eiliniai piliečiai. Eiliniai žmonės nuo sankcijų nukentės, kris pragyvenimo lygis.
Atstovauju Lietuvos lenkams, nėra siūlymų Vilniaus kraštui atsiskirti, mes esame atsakingi, mūsų įvaizdis iškreiptas žiniasklaidos.
– „Perspektyvoje norėčiau, kad Lietuva išliktų saugios branduolinės energetikos šalimi“, – rašėte savo rinkimų programoje varžydamasis dėl prezidento posto prieš penkerius metus. Dabar jau pasisakote prieš naujos atominės elektrinės statybas. Kodėl?
– Žmonės mūsų pasisakė prieš AE statybą, pasikeitė situacija, mes daug sužinojome apie planuojamas statybas, kitaip kaip korupcinėmis jų negalima pavadinti. Mes neturime tiek pinigų. Žmonės atmetė idėją, o aš niekada neinu prieš žmones. Projektas ekonomiškai nevykęs, negalime išlaidauti, turime svarbesnių darbų šioje srityje. Be to, didelė korupcijos grėsmė.
– Tuo tarpu jūsų partijos deleguotas energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius nedviprasmiškai pasisako už tai, kad VAE projektas būtų tęsiamas. Kaip taip yra? Tai jis nevykdo partijos programos ar jūs?
– Jo asmeninė nuomonė, ją įtakoja prezidentė ir socialdemokratai. Tai nėra partijos nuomonė, mes prieš. Tai vien kalbos, sprendimų nėra. Dar ilgas kelias. Mūsų partijoje niekas dėl asmeninės nuomonės nieko nepersekioja.
Mes turime įsipareigojimus ES, bet galime eurą įsivesti paskutiniai, gal situacija Pietų Europoje pagerės. Ne visos šalys turi eurą.
– Prieš penkerius metus varžydamasis dėl prezidento posto nebuvote nusiteikęs prieš eurą. Kodėl dabar jūsų nuomonė pasikeitusi?
– Tada nebuvo krizės Europoje, niekas nežinojo, kad ji tiek tęsis. Italija, Ispanija, Portugalija, Graikija, milijonai gyventojų, ketvirtadalis ES. Jos gilioje krizėje, aukštas nedarbas.
Gali nutikti taip, kad mes, turintys silpnesnę ekonomiką, būsime sponsoriais tų šalių ekonomikų, kai jie gyvena geriau. Mano pasiūlymas pragmatiškas – neturime rizikuoti, kils kainos, žmonės pavargo nuo to. Mes turime įsipareigojimus ES, bet galime eurą įsivesti paskutiniai, gal situacija Pietų Europoje pagerės. Ne visos šalys turi eurą.
– Kokios nuomonės laikotės dėl išlaidų gynybai didinimo bei dėl gilesnės integracijos į NATO, įskaitant bendradarbiavimo su aljansu stiprinimą bei siekį, kad Lietuvoje pastoviai būtų dislokuotos NATO ne tik oro pajėgos?
– Pas mus mada valstybėje, pasirašyti kažką, o paskui nevykdyti. Net neturiu ką per daug komentuoti, mes turime didinti, bet turime pagalvoti ir apie tai, kad yra ir kitų svarbių klausimų. Gali būti taip, kad turėsime kariuomenę, bet nebus ko ginti, nes visi bus išvažiavę.
– Nuolat net ir tarptautiniuose renginiuose kaltinate Lietuvą dėl neva čia pažeidžiamų lenkų teisių, bet ar nemanote, kad jūs pats ir jūsų partija, kuri yra valdančioje daugumoje, esate geriausias pavyzdys, kad tos teisės visai nepažeidžiamos?
– Pirma, mūsų kaip parlamentarų pareiga yra reaguoti į įvykius, jie turi ginti savo rinkėjus. Tą aš darau, daro ir mano komandos nariai. Buvo daug situacijų, kai reikėjo ginti mūsų piliečius. Mes turėjome Tautinių mažumų įstatymą, jis buvo panaikintas, pablogintas Švietimo įstatymas, paskui ginčai, skirtos baudos už savo kalbos vartojimą.
Tai yra neteisybė, su ja mes kovosime. Už nepriklausomybę kovojome ir Baltijos kelyje, įstatymas buvo priimtas 1991 metais, po 20 metų konservatoriai jį panaikino, tai cinizmas. Vakarų civilizacijoje teisė negalioja atbuline data, lenktelės pakabintos tada, kai įstatymas leido. Tautinės mažumos gina teises, kurias turėjo du dešimtmečius.
Manau, kad čia panašus atvejis kaip Ukrainoje dėl Tymošenko įkalinimo, civilizuotas pasaulis priešinosi teismo sprendimui. Lentelės pakabintos teisėtai, kažkas sugalvojo teisės aktą panaikinti.
– Savo programoje žadate darysiantis viską, kad būtų užtikrintas bausmės už įvykdytą nusikaltimą neišvengiamumas. Kodėl tuomet jūsų partijos narys, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Boleslovas Daškevičius nesumoka jam teismo skirtos baudos, nors net pinigus tam padėjote surinkti? Pats jam draudžiate susimokėti?
– Aš manau, kad čia panašus atvejis kaip Ukrainoje dėl Tymošenko įkalinimo, civilizuotas pasaulis priešinosi teismo sprendimui. Lentelės pakabintos teisėtai, kažkas sugalvojo teisės aktą panaikinti.
Sprendimas yra politinis, o ne teisinis. O kai taip, yra tam tikra gynyba, ne teisinė, o politinė. Buvo vizitas Europos parlamentų pirmininkų, ten pasakyta, kad bauda turi būti anuliuota. Tai nėra mano asmeninė nuomonė, tai Europos nuomonė.
– Kodėl ant jūsų namo dvikalbės lentelės nėra?
– Aš gyvenu daugiabutyje, pas mus gal iš kitos pusės lentelė. Jeigu pavyks turėti savo namą, sprendimas bus šeimos, su žmona kalbėjome, kad turėsime lentelę su gatvės pavadinimu, kaip yra visoje Europoje.
– Kodėl jūsų partijos deleguotas viceministras Edvardas Trusevičius ruošdamas Tautinių mažumų įstatymą elgėsi taip, lyg lenkai būtų vienintelė Lietuvoje gyvenanti tautinė mažuma? Kodėl pamirštate kitas Lietuvoje gyvenančias tautines mažumas – rusus, totorius, žydus, ir kitas, kurioms turi galioti tos pačios teisės, kaip ir lenkams?
– Netiesa, mes rūpinamės visomis mažumomis, aš žinau, kad totorių mažuma irgi tam tikra prasme skriaudžiama. Mes turėjome gerą įstatymą, nereikėjo jo rengti, nereikia jo ruošti. Tas įstatymas neišėjo iš Vyriausybės, Seime jo nėra, o yra siūlymas grąžinti seną įstatymą. Konservatoriams paranku eskaluoti šiuos klausimus, jie taip telkia elektoratą.
– Parlamente netrukus jau bus svarstomi įstatymų pakeitimai, leisiantys rašyti asmenvardžius originalo kalba, svarstoma ir galimybė kabinti dvikalbius užrašus. Jeigu tai bus įgyvendinta, kokius naujus reikalavimus Lietuvai sugalvos jūsų partija?
– Asmenvardžių rašymas ne tautinių mažumų problema, tai žmogaus teisių problema. Tai visų piliečių, ir lietuvaičių, ištekėjusių už užsieniečių, problema.
Kaune moteris man pasakojo anekdotą – važiavo troleibuse, su vyru kalbėjo lenkiškai, prisikabino kažkas ir klausė, kodėl kalbasi lenkiškai. Moteris jam pasakė: tamsta, viena kalba tik karvė kalba.
– Jūs mokate lietuvių kalbą. Savo pavyzdžiu parodote, kad ją mokėdamas, turite galimybių valstybėje pasiekti daugiau. Kodėl keliate tokius reikalavimus, kad lenkų vaikai valstybinės kalbos nesimokytų ar mokytųsi minimaliai? Bijote, kad tada padidės politinė konkurencija?
– Aš nelabai gerai moku lietuvių kalbą, bet mūsų jaunimas dabar kalba puikiai. Jokios problemos nėra. O mes apsunkinome jiems situaciją kitų dalykų sąskaita. Sovietmečiu lietuvių kilmės piliečiai laikė kitą valstybinį rusų kalbos egzaminą, o mes apsunkinome.
Kaune moteris man pasakojo anekdotą – važiavo troleibuse, su vyru kalbėjo lenkiškai, prisikabino kažkas ir klausė, kodėl kalbasi lenkiškai. Moteris jam pasakė: tamsta, viena kalba tik karvė kalba. Ta daugkalbystę yra Europos kontinento turtas, tai yra pliusas, nereikia visiems kalbėti viena kalba. Konservatoriai sudarė įtampą.
– Ar remdamasis Rytų Ukrainos pavyzdžiu neketinate siūlyti lenkų kalbai Lietuvoje suteikti ypatingą statusą, o gal paskelbti ją antra valstybine kalba?
– Toks sprendimas buvo 1991 metais, Vytautas Landsbergis pasirašė, kad tautinių mažumų gyvenamose vietovėse antra valstybinė kalba yra jų kalba. Tačiau dabar panaikinta.
Mes tik ginamės. Mūsų pareiga gintis, kaip ir visas pasaulis gynė Tymošenko nuo neteisėtų sprendimų.
Dabar Kryme yra įstatymas, kad totorių kalba bus antra kalba. Ten plečiamos teisės. Mums yra gėda, kad kritikuojamos mūsų šalys suteikia daugiau teisių, nei tos, kurias mes remiame. Reikia stengtis, kad būtų mažiau supriešinimo, kad žmonėms būtų geriau.
– Ar pritariate, kad dirbtinai sukėlėte įtampą tarp lenkų ir lietuvių, o neigiamas požiūris vienų į kitus atsirado tik tuomet, kai jūs tapote politiku?
– Aš jau tris kartus jums atsakiau. Bet zagatovkė jūsų... jūs šablonu klausiate. 1991 metais buvo priimtas Tautinių mažumų įstatymas, visi sutarėme, draugaujame. Staiga įstojame į ES, pradėjo provokuoti mus, panaikino įstatymą, kitą pablogino, pradėjo skirti baudas. Mes tik ginamės. Mūsų pareiga gintis, kaip ir visas pasaulis gynė Tymošenko nuo neteisėtų sprendimų.
– Kodėl atstovaudamas Lietuvai, vis dar turite svečios šalies atstovavimo dokumentą – Lenko kortą? Ar nejaučiate pareigos, kandidatuodamas į prezidento postą, jos atsisakyti?
– Dešimtą kartą pakartoju: Lenko korta yra tautybės pažymėjimas. Lietuviai Baltarusijoje, Rusijoje turi Lietuvio pažymėjimus. Kiekvienas žmogus turi gerbti savo tautybę, tai nuo tėvų. Tas, kas verčia asimiliuotis, kaip teisingumo ministras Juozas Bernatonis, turėtų eiti išpažinties. Kadagi asimiliacija - tai nepagarba savo tėvams. Ketvirtas Dievo įstatymas sako: gerbk savo tėvą ir motiną. Mes turime gerbti, neturime asimiliuotis.O kas verčia asimiliuotis, turi eiti išpažinties.
– Kiek tiesos kalbose, kad visa Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) tėra giminystės ryšiais susijusi organizacija, kurioje nelaimėsi palankumo, jeigu nesi Valdemaro Tomaševskio pusbrolis, pusseserė ar dėdė?
– Tiek nesąmonių, kad sunku komentuoti, gryna netiesa, mes turime aukštus standartus politikoje. Mums pavyko sąžiningai dirbti rinkėjams, jeigu pavyks, politika taps skaidresnė ir sąžiningesnė.
– Ar jūsų tėvas Vladislavas Tomaševskij buvo 1990–aisiais kuriamos lenkų autonomijos Vilniaus krašte Koordinacinės Tarybos narys?
– Buvo apie 100 žmonių, buvo legalus judėjimas, suvažiavimuose dalyvavo mūsų šalies vadovybė. Šiandien jie panaikinti, nelabai suprantu jūsų klausimo.
– Kokių ryšių turėjote su „Vilniaus brigada“?
– Paklauskit „Respublikos“, turėjau bylą, kai jie parašė apie tai, jie pralaimėjo, paneigė, atsiprašė.
Nebijosiu kalbėti, net jeigu tai nepatinka vadovybei. Persekiojimas savo piliečių yra pregoratyva tokių šalių kaip Šiaurės Korėja.
– Pastaruoju metu jūs ir LLRA nuolat patenkate į Valstybės saugumo departamento (VSD) akiratį. Ar pats sutinkate, kad jūsų vykdoma politika atitinka Rusijos interesus?
– VSD labai prastas vertinamas šalies žmonių ir politikų, neturėčiau vertinti, būtų kartojimas. Aš nebijojau sakyti sovietmečiu tiesos, nebijau ir dabar. Jeigu žmogus turi kitą nuomonę, jis puolamas, tai yra labai blogai. Nebijosiu kalbėti, net jeigu tai nepatinka vadovybei. Persekiojimas savo piliečių yra pregoratyva tokių šalių kaip Šiaurės Korėja.
– Kodėl vengiate bendrauti su VSD pareigūnais? O gal jau radote laiko susitikimui?
– Jei Grina (VSD vadovas Gediminas Grina, – red. past.) norės susitikti, aš susitikinėju su rinkėjais, nėra problemos. Aš laisvas žmogus, kur noriu, ten važinėju, laisvai dėstau savo mintis, aš nepasikeisiu.
Jūsų portalas labai šališkas, bet šiandien perskaičiau. Kokia informacija? Apie prezidento rinkimus nebuvo. Aš buvau laisvas žmogus ir būsiu. Mūsų šalies saugumui grėsmės: socialinis neteisingumas, korupcija. Mūsų vienintelė partija neimdavo pinigų iš verslo. Lietuviai mato, kad mes dirbame sąžiningai, ir vis daugiau balsuoja už mus. Kitos partijos to bijo.
Įvedėme cenzūrą, panaikinome vieną kitą kanalą, mes manome, kad žmones neišprusę? Kas priėmė sprendimus? 2K. Socialdemokratai nėra monolitas. Kirkilas nuolat bandradarbiauja su konservatoriais.
– Kaip įtikintumėte raseiniškį, kėdainietį ar panevėžietį, kad balsuotų už jus?
– Šitame krašte mane pažįsta daugiau, turiu galimybę susitikti tiesiogiai. Galima normaliai paneigti melą žiniasklaidos. Mes su Marija Rekst buvome mišiose Telšiuose, po to dalyvavome procesijoje, kalbamės, žmonės pagyrė vieną kitą mano pasakymą Europos Parlamente, kalbėjosi.
Net turėdami vienpusę informaciją žiniasklaidoje, jie žino, kad gali būti ir kitaip. LRT televizija, pavyzdžiui: Kirkilas, Kubilius, Kirkilas Kubilius, kitų nėra. Dėl Ukrainos žmonės supranta, kad nauji oligarchai pakeis buvusius, todėl apklausos rodo, kad nauja Vyriausybė nepalaikoma.
Įvedėme cenzūrą, panaikinome vieną kitą kanalą, mes manome, kad žmones neišprusę? Kas priėmė sprendimus? 2K. Socialdemokratai nėra monolitas. Kirkilas nuolat bandradarbiauja su konservatoriais.
Konferencija baigėsi.
