Aptarti „Brexit“ referendumo rezultatus, galimus ateities scenarijus ir pasekmes Lietuvai bei pasauliui 15min penktadienį 13 valandą pakvietė Lietuvos užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) vadovą, politologą Ramūną Vilpišauską.
Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius pripažino, kad pasaulyje dėl tokio referendumo rezultato vyrauja nusivylimas ir nuostaba: „Verslas rėmė tolesnę narystę, diskutuota apie Škotiją, buvo pagaliau pradėta kalbėti argumentų kalba, todėl balsavimo baigtis nuvylė“.
Rimtas signalas Europai ir ne tik
„Kita vertus, svarbu nepulti į paniką: reikia gerbti britų sprendimą ir racionaliai įvertinti situaciją“, – kalbėjo L.Linkevičius.
R.Vilpišauską irgi nustebino referendumo baigtis: „Tie, kurie balsavo už išstojimą, nusprendė neatsižvelgti į visus įspėjimus dėl neigiamų pasekmių ir rėmėsi kitais argumentais. Tai rodo, kad tokie žmonės visai kitaip mato situaciją.
Jiems arba atrodė, kad blogiau jau būti negali, arba jie vadovavosi mintimi, kad Didžiojoje Britanijoje per daug imigrantų. Kol kas anksti spręsti, bet akivaizdu, kad politinio elito ir ekspertų nuomonė buvo ignoruota.
Tai yra labai rimtas signalas visiems Europoje ir ne tik. Donaldo Trumpo, Bernie Sanderso populiarumas JAV yra to paties reiškinio dalis – vis didesnė visuomenė dalis nepasitiki atstovaujamąja demokratija. Europoje matome vis daugiau referendumų. Euroskeptiški politikai sieks tai išnaudoti“.
„Susikalbėjimo vis mažiau, o tai turėtų kelti nerimą. Ypač tokios tendencijos aktualios Lietuvai, nes mes ir šiaip esame nestabilioje kaimynystėje. Dar vyks derybos, nežinia, kaip jos vyks, o mums tai yra rizikinga“, – teigė R.Vilpišauskas.
L.Linkevičius pabrėžė, kad ES ateitis priklausys nuo „mūsų pačių valios ir veiksmų – juk savaime niekas neišsispręs“.
„Visas šis stresas pažadins dar daugiau euroskeptikų, radikalų, nacionalistų, kurie jau girdimi Nyderlanduose, Prancūzijoje, arba mus pačius. Jei mes susitelksime ir pakeisime pasyvią taktiką aktyvia, pasekmės bus kitokios“, – teigė ministras.
L.Linkevičius atkreipė dėmesį, kad Jungtinė Karalystė prarandama kaip ES narė, bet ne kaip sąjungininkė: „Britai išliks artimi mūsų partneriai. Jų principinga pozicija dėl Rusijos agresijos ir sankcijų Rusijai buvo labai aiški ir tvirta. Visa tai prarasime, bent jau vidinės diskusijos prasme. Tad dabar reikia susitelkti. Europos lyderiai rinksis jau greitai, kitą savaitę.
Be to, reikia įvertinti, kad kai kurie euroskeptikų argumentai verti dėmesio – jie teigė, kad Europa praranda konkurencingumą, kad didėja plyšys tarp piliečių ir institucijų. Turime daryti išvadas“.
Daug ką nulems derybos
R.Vilpišauskas tvirtino, kad „Brexit“ neigiamai paveiks tiek Jungtinės Karalystės, tiek kitų ES šalių ekonomiką.
„Britanijai pakenks labiau, kitoms Bendrijos šalims – mažiau, nes Britanijai Europos Sąjunga yra svarbesnė prekybos partnerė nei Britanija Europos Sąjungai.
Toliau poveikio mastas priklausys nuo to, kas bus sutarta, koks galiausiai bus Britanijos ir ES santykių statusas – ar, pavyzdžiui, bus pasirinktas norvegiškas variantas, pagal kurį britai toliau dalyvaus bendrojoje rinkoje su išimtimi dėl darbo jėgos judėjimo.
Su tuo, manau, sunkiai sutiks ES institucijos. Į bendrąją rinką žiūrima kaip į paketą – laisvas ne tik prekių, paslaugų ir kapitalo, bet ir žmonių judėjimas“, – svarstė R.Vilpišauskas.
Esą jei toks modelis netiks, reiktų klausti, ar tiktų paprasta prekybos sutartis, ar nepavyktų susiderėti ir dėl jos: „Ekonomine prasme logiška būtų naudingiausia neįvesti kuo daugiau kliūčių. Bet ekonominiai argumentai nesuveikė jau prieš šį referendumą“.
Britų ir ES derybos dėl išstojimo, R.Vilpišausko teigimu, bus labai sudėtingos, nes referendumas jau parodė, kokia sudėtinga situacija Konservatorių partijoje – ką jau kalbėti apie leiboristus.
Britų ir ES derybos dėl išstojimo, R.Vilpišausko teigimu, bus labai sudėtingos
„Politinė aplinka bus gerokai sudėtingesnė. Kiekvienos šalies politikai turės atidžiai stebėti nuotaikas savo valstybėje. Prancūzijoje ir Vokietijoje bus itin atidžiai stebima, kad tik derybų metu priimti susitarimai nesuteiktų papildomų argumentų kraštutinėms politinėms jėgoms“, – sakė R.Vilpišauskas.
VU TSPMI vadovas mano, kad susitarti su amerikiečiais dėl Transatlantinės prekybos sutarties jau nebepavyks, nors derybos ir taip jau buvo įstrigusios dėl protestų Vokietijoje, Prancūzijoje: „Gaila, bet procesą greičiausiai gali tekti nutraukti“.
L.Linkevičius priminė, kad kalbant apie galimą žalą Jungtinės Karalystės ekonomikai reiktų kalbėti apie 3-9 proc. bendrojo vidaus produkto.
„Kalbama ir apie 250 mlrd. svarų, tad akivaizdu, kad net nepriklausomai nuo derybų baigties žala vis tiek bus padaryta. Tiesa, kartais pasigirsta balsų, kad britus reikia bausti. Reiktų kaip tik stengtis konsoliduotis.
UKIP lyderis Farage'as jau pareiškė, kad tai buvo padorių žmonių pergalė. Suprask, kita pusė ne tokia jau padori? Norėtųsi nesutikti“, – pastebėjo L.Linkevičius.
Britai gali ir nusivilti
R.Vilpišauskas per referendumą pastebėjo paradoksą, kad daugelis balsavusiųjų už išstojimą pasisakė prieš globalizaciją, tarptautinę konkurenciją, ypač kalbant apie pigesnę darbo jėgą, atvykstančią iš Rytų ir Vidurio Europos.
„Bet tie, kurie agitavo balsuoti už išstojimą, aiškino, kad ES yra per daug protekcionistinė ir kad reikia išstoti vardan atviresnės prekybos su likusiu pasauliu. Tai visiškai skirtingos pozicijos.
Tad man kyla klausimas, kiek tie žmonės, balsavę už išstojimą, gali nusivilti pamatę, kad jų padėtis negerėja“, – kalbėjo R.Vilpišauskas.
Kas laukia Jungtinėje Karalystėje gyvenančių lietuvių? L.Linkevičius ramino: „Nereikia panikuoti. Vyks derybos, o tuos dvejus metus, kol jos bus diskutuojama, tikrai nieko ypatingo neįvyks“.
Kas laukia Jungtinėje Karalystėje gyvenančių lietuvių? L.Linkevičius ramino: „Nereikia panikuoti. Vyks derybos, o tuos dvejus metus, kol jos bus diskutuojama, tikrai nieko ypatingo neįvyks“.
„Aišku, kalbant apie vėlesnį laikotarpį naujiems atvykėliams teks susidurti su pokyčiais. Darbo rinkoje lauks suvaržymai, keisis padėtis aukštosiose mokyklose. Šitas etapas baigsis.
Bet tai neturi sukelti panikos. Taip, visi mes – šoke, bet niekas taip greitai nesikeis ir, tikėkimės, vyks sklandžiai ir civilizuotai. Tikėkimės, kad žmonės, kurie prisidėjo prie Jungtinės Karalystės ekonomikos kūrimo, nebus engiami.
Galima išryškinti nusikaltimus, bet svarbi ir ekonomika. Piktnaudžiauti sistema blogai, bet sąžiningus žmones, kokių yra labai daug, demonizuoti neteisinga“, – svarstė Lietuvos užsienio reikalų ministras.
Ar galima tikėtis, kad daugiau lietuvių sugrįš į tėvynę? Ar Lietuva atlaikytų žmonių antplūdį?
„Kvalifikuotos darbo jėgos reikia. Kalbant apie nekvalifikuotą darbo jėgą sunkiau. Bet čia veikia susisiekiančių indų principas – visi ieško, kur galima rasti. Kiekvienas iš 200 tūkst. mūsų piliečių turės apsispręsti individualiai“, – teigė L.Linkevičius.
Nesupranta, kaip veikia ES
Kaip referendumo baigtis pakeis Europos Sąjungos politiką, ypač Rusijos atžvilgiu?
„Mūsų gretas tai susilpnins, nes Jungtinė Karalystė visada buvo nuoseklus sąjungininkas. Svarbu kad Londonas išliktų aktyvus europinių procesų veikėjas“, – teigė L.Linkevičius.
Lietuvos diplomatijos vadovas neabejoja, kad Rusijos sukurtas informacinis tonas tikrai padarė įtakos balsavimo rezultatams: „Oficialiai Rusija nešvęs, bet neoficialiai tikrai pažymės šią savo pergalę“.
„Europos Sąjungai reikia prisiimti atsakomybę. Jei yra vakuumas, jis paprastai užsipildo, – vis dėlto taip apie populistinių politinių jėgų iškilimą kalbėjo L.Linkevičius. – Užsipildo radikaliomis nuotaikomis, nacionalizmu“.
Tiesa, R.Vilpišauskas pridūrė, kad prie populizmo prisidėjo ir valstybių politikai: „Jie dažnai nori permesti ES visas nesėkmes, nors jos paprastai susijusios su jų pačių sprendimais“.
Jo nuomone, galima pradėti nuo Graikijos valdžios, kuri esą daugiausia pati kalta dėl skolų krizės ir ekonominių sunkumų, bet kaltina Europos Sąjungą.
„Tiesa, didžiulė problema yra tai, kad žmonės tiesiog nesupranta, kaip veikia Europos Sąjunga. O tokia situacija potencialiai gali privesti prie visos ES iširimo“, – pažymėjo R.Vilpišauskas.
Bloga naujiena įvairiomis prasmėmis
O kaip „Brexit“ pakeis ES 2014-2020 metų biudžetą ir paramos lėšas? Kaip atrodys biudžetas, kai išstos Jungtinė Karalystė? Kas kompensuos netektus pinigus?
„Bus derybos. Kol kas viskas bus kaip buvę, o tada lauksime pokyčių. Reikės kompensuoti visiems kitiems. Ar reikės daugiau mokėti Lietuvai? Visiems pagal svorį“, – teigė L.Linkevičius.
R.Vilpišauskas pridūrė: „Daugiausia mokės Vokietija. O tai vėlgi padidins euroskeptikų šioje šalyje populiarumą. „Alternatyva Vokietijai“ galės pradėti kalbėti apie išstojimą ne vien iš euro zonos, bet iš visos ES“.
Ar įmanoma ES plėtra – kaip atsakymas „Brexit“?
„Kad ir kaip būtų gaila, manau, kad tolesnės ES plėtros perspektyvos tampa labai miglotos. Jau ir taip kalbama apie plėtros nuovargį. Britai anksčiau buvo labai entuziastingi, bet dabar, ypač dėl pabėgėlių krizės, į plėtrą neigiamai žiūri ne tik jie, bet ir vokiečiai, prancūzai“, – tvirtino R.Vilpišauskas.
Tuo metu L.Linkevičius pareiškė ką tik gavęs žinių, kad Škotijos politikai jau dabar nepaprastai aktyvūs ir jau bendrauja su ES pareigūnais tikindami, jog darys viską, kad pasiliktų Bendrijos sudėtyje.
Įtampa pakvipo ir Šiaurės Airijoje, kurioje daugelis balsavo už pasilikimą ES, o šioje Jungtinės Karalystės dalyje nemažai susijungimo su Airijos Respublika šalininkų.
„Taigi atrodo, kad bus dar vienas referendumas dėl nepriklausomos Škotijos valstybės, kuri būtų ES narė, sukūrimo“, – sakė užsienio reikalų ministras.
Įtampa pakvipo ir Šiaurės Airijoje, kurioje daugelis balsavo už pasilikimą ES, o šioje Jungtinės Karalystės dalyje nemažai susijungimo su Airijos Respublika šalininkų.
„Tokių teorijų, kad Jungtinė Karalystė gali skilti kaip darinys, yra. Savotiška nepriklausomybė nuo ES gali privesti prie šalies subyrėjimo“, – teigė L.Linkevičius.
R.Villpišauskas kaip neigiamas „Brexit“ pasekmes įvardijo „fragmentaciją ES, galimą domino efektą kitose Bendrijose šalyse“. Be to, smarkiai padidės neapibrėžtumas tiek ekonomine, tiek saugumo prasme.
„Tai apskritai yra bloga naujiena įvairiomis prasmėmis. Europos Sąjunga ir taip kovoja su trimis didelėmis krizėmis – euro zonos, pabėgėlių ir saugumo kaimynystėje. Dabar iškilo ketvirtoji“, – kalbėjo VU TSPMI vadovas.
Savo ruožtu L.Linkevičius įžvelgė, kad „Brexit“ taps „spyriu į tam tikrą vietą“: „Galima pabandyti konsoliduotis, susitelkti, sumažinti žmonėms nesuprantamą biurokratiją, ginti Europos projektą. Reikėjo kažkokio sukrėtimo, kad neužmigtume“.
