-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti
2011 09 23 /17:31

Mitinguojantys lenkai: mes nenorime, kad mums plautų burnas dėl to, kad kalbame lenkiškai

Penktadienio pavakarę piketuoti prieš priimtą Švietimo įstatymą prie Seimo susirinko apie 2 tūkst. žmonių. Prie įstatymu nepatenkintų lenkų prisijungė ir Lietuvos rusai. Pagrindinis reikalavimas: stabdyti įstatymo nuostatas, reglamentuojančias tautinių mažumų švietimą.
Lenkų protesto mitingas prie Lietuvos respublikos Seimo
Lenkų protesto mitingas prie Lietuvos respublikos Seimo / Liudo Dapkaus/15min.lt nuotr.

Aptvertoje aikštelėje netoli parlamento rūmų susirinkusius piketuotojus stebėjo gausios pareigūnų pajėgos. Pareigūnai teigė negavę informacijos, kad per renginį būtų buvę organizuojamos provokacijos.

„Prezidente, apginkite mus“, „60 000 piliečių parašų – jėga“, „Diskriminacijai, nutautinimo politikai – stop“, – skelbė susirinkusiųjų, kurių didžiąją dalį sudarė pagyvenę žmonės bei moksleiviai, laikomi plakatai. Renginys sulaukė nemažo būrio Lenkijos žurnalistų dėmesio.

„Čia yra mūsų žemė, ir tegu mums pirštu nerodo, kad jeigu nepatinka – lauk iš čia. Mes tą patį galėtume pasakyti, bet nesakome tiems, kurie taip sako mums. Mes norime turėti visas teises, tokias pat kaip ir visi Lietuvos piliečiai. Mes nenorime, kad mums praustų burnas dėl to, kad kalbame lenkiškai“, – penktadienį skambėjo iš mitingo vietoje pastatytos pakylos.

Buvo ir ne tokių piktų pasisakymų, vienas kalbėtojas teigė, jog mitingu nenorima supriešinti lietuvių su lenkais, tiesiog bandoma pasibelsti į beširdžių politikų sąžinę.

LLRA pirmininkas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis žurnalistams teigė, kad jeigu priimtas Švietimo įstatymas kelia tiek nepasitenkinimo ir ginčų, reikia stabdyti jo galiojimą ir ieškoti išeities. „Nebuvo susitarta. Mes nežinome, kiek mitinguosime, mes turime kitų darbų labai daug. Norime normaliai gyventi, bet negalime neginti savo teisių. Ateis nauja koalicija, ir aš manau, kad šito konflikto nebebus. Mes nieko nenorime nenormalaus, kaip tik normalumo norime“, – aiškino politikas.

Kalbėdamas susirinkusiems V.Tomaševskis priminė, kad Seimo rinkimai – vos po metų ir teigė, kad į Seimą turi ateiti dori žmonės, o ne tie, „kurie mus apvaginėja ir apgaudinėja“.

„Mes turim kartu pasipriešinti šiandieninės daugumos Seime – konservatorių ir liberalų partijų – kuri neatstovauja mūsų lūkesčių ir interesų“, – sakė jis. V.Tomaševskis taip pat pareiškė, kad dėl konservatorių kenčia ir žemaičiai, kurie savo kalba negali rašyti vietovių pavadinimų.

Mitinguotojams paramą išreiškė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų konfederacija. Jos  pirmininkė Rūta Osipavičiūtė siūlė politikams aistras keliančiame įstatyme įtvirtinti 5-7 metų pereinamąjį laikotarpį, per kurį tautinių mažumų atstovai pratintųsi prie minties, kad egzaminus teks laikyti lietuviškai.

Žada streikus

Lenkai ir rusai reikalavo, kad Švietimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios tautinių mažumų švietimą, būtų atšauktos rudens sesijoje. Susirinkusieji taip pat reikalavo, kad būtų atsisakyta suvienodinto lietuvių gimtosios ir valstybinės kalbos brandos egzamino. Be kita ko protesto akcijos rezoliucijoje teigiama, kad turi būti atsisakyta diskriminuojančio lietuvių mokyklų išlaikymo lenkų mokyklų sąskaita. Lenkai taip pat siekia 50 proc. padidinti mokinio krepšelį tautinių mažumų mokyklose.

Jeigu jų reikalavimai nebus patenkinti, mitinguotojai žada palaikyti mokinių ir tėvų komitetų sprendimus tęsti streikus. Tačiau prieš tai sutinka derėtis su valdžios atstovais.

Į mitingo vietą žmonės būriais traukė likus pusvalandžiui iki jo pradžios, nemaža dalis mitinguotojų buvo atvežti autobusais, Goštauto gatvėje stovėjo dešimtys šių transporto priemonių.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) narys parlamentaras Jaroslavas Narkevičius teigė nežinantis, kas organizavo mitingo dalyvių atgabenimą prie Seimo. „Aš nieko nežinau, nei aš, nei partijos nariai neorganizavo ir už atvežimą nemokėjo. Žmonės patys organizavosi, tvarkė“, – sakė jis.

Nenori mokytis

15min.lt kalbinti moksleiviai tikino, kad į mitingą atvyko patys – pedagogai jų neragino to daryti, o juo labiau neorganizavo jų vežimo prie Seimo.

"Programa kita, mokytis bus sunkiau, vadovėlių tokių nėra, o egzaminus laikyti reikės. Sunku labai. Pirmokams jeigu padarytų tokią programą, jie mokytųsi iš pradžių, jiems būtų lengviau“, – 15min.lt sakė dešimtokė Paulina.

„Mes norėime apginti savoe teises. Visada mokėmės lenkiškai, o dabar turim mokytis lietuviškai. Mokame lietuviškai, susikalbame. Nemalonu mums. Mes lenkai ir mes norėtume savo teises turėti, savo kalba kalbėti kiekvieną pamoką“, – 15min.lt sakė A.Mickevičiaus gimnazijos moksleivė Gabriela.

Su paaugliu sūnumi į mitingą atėjusi moteris 15min.lt aiškino, kad jai kelia siaubą tai, jog dėl įstatymo jos atžalai teks dar didesnis krūvis. „Siaubas, kitaip to nepavadinsi. Vaikas ir taip mokosi daug, o dabar nematys dienos šviesos", – piktinosi ji.

VIDEO: 15min.lt - Tautinių mažumų mitingas prie Seimo

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius