Petras Gražulis siūlo Seimui įteisinti savanorišką cheminę kastraciją

Projekto Aiškinamajame rašte P.Gražulis akcentuoja, kad cheminė kastracija ypač didelį efektą duoda gydant pedofilus.

„Atkreiptinas dėmesys, jog lytinį potraukį mažinantys vaistiniai preparatai nėra jokia kalėjimo alternatyva, o tik papildomas gydymo kursas po bausmės atlikimo nuteistajam sutikus. Taip pat pastebėtina, jog lytinį potraukį mažinančių vaistinių preparatų naudojimas nuteistajam sutikus neprieštarauja leistiniems žmogaus teisių apribojimams“, – teigia Seimo narys.

P.Gražulis pabrėžia, kad lytinį potraukį mažinantys vaistai kaip baudžiamoji poveikio priemonė sėkmingai taikoma daugelyje valstybių.  Pastaraisiais dešimtmečiais tokie lytinį potraukį mažinantys vaistiniai preparatai kaip viena iš poveikio priemonių jau kurį laiką naudojami Kanadoje, daugumoje JAV valstijų, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, Danijoje ir kt. Pastaruoju metu analogiški įstatymai priimti Čekijoje ir Lenkijoje.

„Surinkta taikymo statistika rodo, kad recidyvinius nusikaltimus asmenys, kurie naudojo lytinį potraukį mažinančius vaistinius preparatus, naujus tokio pobūdžio nusikaltimus padaro keliskart rečiau nei tie, kurie jų nenaudojo“, – teigia P.Gražulis.

Prieš kurį laiką P.Gražulis siekė, kad Seimas įteisintų priverstinę cheminę kastraciją, tačiau tam pasipriešino Vyriausybė. 

Papildyta: Teisės instituto tyrimas: svarbu priemonių visuma

Kaip teigiama Teisės instituto tyrimo apžvalgoje, publikuotoje 2010 metų vasarį, psichologinis gydymas yra viena efektyviausių priemonių koreguojant lytinių nusikaltėlių elgseną, o medikamentinis gydymas galėtų būti taikomas kaip papildoma priemonė, siekiant geresnio psichologinio gydymo rezultato. Taip pat ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas taikomų priemonių individualizavimui, kadangi lytinių nusikaltėlių asmenybės yra itin įvairios, o netinkamai parinktas gydymas gali padidinti tokių asmenų daromų nusikaltimų pasikartojimą ateityje.

Viešas pedofilų registras būtų priemonė, kovojanti tik su problemos socialiniais padariniais, o ne jos priežastimis, įsitikinę mokslininkai.

Teisės aktuose taip pat turėtų būti įtvirtinti įpareigojimai lytinius nusikaltimus prieš vaikus padariusiems asmenims dalyvauti smurtinį ir lytinį elgesį keičiančiose programose. Nors laisvės atėmimo bausme už tokius nusikaltimus nubaustiems asmenims kai kuriose laisvės atėmimo vietose šiuo metu yra vykdomos socialinės reabilitacijos programos, mokslininkai mano, jog terapinė psichologinė pagalba nuteistiesiems turėtų būti stiprinama, įkalinimo įstaigose plėtojant psichologinių tarnybų veiklą, pritraukiant daugiau klinikinių psichologų bei psichiatrų, kurie dirbtų prevencinį darbą su lytinius nusikaltimus prieš vaikus padariusiais asmenimis.

Cheminė kastracija pranašesnė už fizinę?

Nors pastaruoju metu vis dažniau girdimi siūlymai lytinę prievartą prieš vaikus naudojantiems asmenims taikyti chirurginę kastraciją,Teisės institutas pabrėžia, jog tai būtų asmenį luošinanti priemonė, nesuderinama su fundamentinėmis žmogaus teisėmis. Be to, abejotinas ir tokios priemonės efektyvumas, kadangi ji gali paskatinti asmenis įsitraukti į pakartotinius, ne seksualinio, tačiau sunkaus pobūdžio nusikaltimus.

Tuo tarpu cheminė kastracija galėtų būti taikoma asmeniui sutikus. Tačiau šios priemonės taikymas galėtų būti pateisinamas tik sunkių ir labai sunkių lytinių nusikaltimų atvejais, kuriuos lėmė patologinis negalėjimas kontroliuoti savo lytinio potraukio. Paciento sutikimu iškrypusiam lytiniam potraukiui slopinti galėtų būti skiriami ir kiti medikamentai, išskyrus atvejus, kai padarytas lytinis nusikaltimas ir asmeniui diagnozuota pedofilija ar kitoks psichikos sutrikimas, dėl kurio asmuo negali ar ne visiškai gali kontroliuoti savo lytinį potraukį.

Viešas registras nepasiteisintų

Mokslininkų nuomone, kovojant su lytinius nusikaltimus darančiais asmenimis, ypatingos naudos neduotų ir viešas tokių asmenų registras, nes pastarieji skirti tam, kad informuotų apie nepažįstamus galimai pavojingus asmenis, teistus už lytinius nusikaltimus. O kaip rodo praktika, nepažįstami žmonės santykinai kelia menką grėsmę, o dauguma aukų būna gerai pažįstamos su jų skriaudėjais. Taigi viešas registras būtų priemonė, kovojanti su problemos socialiniais padariniais, o ne jos priežastimis.

Šios bei kitos išvados pateikiamos 2009 m. gruodžio - 2010 m. sausio mėnesiais Teisės instituto atliktame Lytinius nusikaltimus padariusiems asmenims taikytinų prevencinių priemonių tyrime, su kuriuo galite susipažinti internete, rašoma Teisingumo ministerijos atstovės spaudai Rūtos Spulginaitės pranešime.