15min siūlo prisiminti dešimt Seimo sprendimų, priimtų 2015-aisiais, ir iš jų išrinkti svarbiausią.
Mūšis dėl prokuroro
Ankstesnis generalinis prokuroras Darius Valys darbą baigė dar birželį, tačiau Seimas naują generalinį prokurorą patvirtino tik iš trečio karto ir tik prieš pat Kalėdas. Iki tol Seimui neįtiko du prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlyti kandidatai Nerijus Meilutis ir Edita Dambrauskienė, abi kandidatūros parlamentarų buvo atmestos.
Tuomet prezidentė grasino neteikti jokio kandidato iki susirinks naujos kadencijos Seimas ir kūrė keistas istorijas apie kelių Seimo narių susitikimus su verslininkais ir ten neva derinamus kandidatus.
Tačiau galiausiai prezidentė rado trečią kandidatą į generalinius prokurorus, o Seimas priešpaskutinę rudens sesijos dieną pritarė, kad 42 metų Ukmergės apylinkės teismo teisėjas Evaldas Pašilis būtų paskirtas generaliniu prokuroru.
Laisvės premija
Dėl šio Seimo sprendimo ne vienam parlamentarui labiausiai gėda bus kitąmet, nes sausį minint kruvinų įvykių 25-ąsias metines kelerius metus iš eilės garbingai teikta Laisvės premija greičiausiai neatiteks niekam. Seimas šiemet nutarė nepritarti Laisvės premijų komisijos siūlymui apdovanojimą skirti pirmajam faktiniam atkurtos Lietuvos valstybės vadovui Vytautui Landsbergiui.
Socialiniuose tinkluose kilo masinė fotografavimosi su tautinėmis juostelėmis akcija, žmonės pasirašinėjo elektronines peticijas. Tokio visuomenės dėmesio sulaukęs Seimas ieškojo visokiausių būdų, kaip savo sprendimą pakeisti ir premiją V.Landsbergiui paskirti, tačiau pats politikas parašė laišką Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei prašydamas to nedaryti. L.Graužinienė sakė V.Landsbergį išgirdusi.
Progresiniai mokesčiai
Vienu iš labiausiai nevykusių Seimo projektų šiemet galima vadinti socialdemokrato Algirdo Syso vieną rudens pavakare Seimui pateiktą progresinių mokesčių idėją. A.Sysas siūlė įvesti 15–40 proc. mokesčių tarifus.
Nors per klaidą po pateikimo už progresinių mokesčių įteisinimą nubalsavo net vienas liberalas, vėliau A.Sysui teko gerokai atvėsti, mat jo jau ne pirmi metai keliamą idėją sukritikavo net jo paties partijos kolegos.
Finansų ministras pareiškė, kad Lietuvoje egzistuoja progresinė mokesčių sistema, tačiau ji realizuojama kitu būdu. Antrą kartą balsuojant dėl pasiūlymo palaikančiųjų Seime beveik nebeliko ir projektas buvo grąžintas A.Sysui tobulinti.
Prekyba alkoholiu degalinėse
Seimas šiemet po ilgų diskusijų ir net piketų pačiame Seime nusprendė galutinai uždrausti degalinėse prekiauti alkoholiu. Tiesa, niekas negali pažadėti, kad šis draudimas galios ilgai. Mat dar 2015-aisiais Seimo nariai vėl įregistravo siūlymą leisti degalinėse palikti alkoholį iki 15 laipsnių.
Paskutinėmis Seimo sesijos dienomis šį klausimą į darbotvarkę labiausiai stengėsi sugrąžinti kai kurie socialdemokratai ir „darbiečiai“. Jie aiškina, kad dėl draudimo prekiauti alkoholiu degalinėse bus atleisti apie 400 žmonių. Tačiau tokie argumentai neįtikina net premjero.
Naktinio matymo taikikliai
Dar vienas daug aistrų sukėlęs klausimas, prie kurio Seimas greičiausiai vėl grįš kitais metais, tai Ginklų ir šaudmenų kontrolės pataisos, pagal kurias medžiotojams būtų suteikta teisė naudoti naktinio matymo taikiklius.
Šiemet Seime balsuojančių už tai, kad medžiotojai gautų teisę naudotis naktinio matymo taikikliais, atsirado tik vienu daugiau nei apskritai parlamente yra medžiotojo bilietus turinčių Seimo narių. Seimo sprendimą neabejotinai lėmė ir tai, kad piliečiai prašymais neįteisinti šios brangios įrangos tiesiog užtvindė parlamentarų elektroninių laiškų dėžutes ir socialinius tinklus.
Grąžinti šauktiniai
Šių metų pradžioje Valstybės gynimo taryboje nutarta, kad Lietuvai būtina bent penkeriems metams grąžinti šaukimą į privalomąją karo tarnybą. Nutarta, kad atsitiktinai į tarnybą bus kviečiami vyrai nuo 19 iki 26 metų.
Šiemet pradėjus vykdyti šaukimą, paaiškėjo, kad Lietuvos piliečiai karybos nesibaido, mat atsirado tiek savanorių, kad šaukimo beveik neprireikė. Gale metų Seimas ėmėsi svarstyti, kad šauktinių kariuomenės reikės ir po penkmečio.
Tačiau sprendimai liko nepriimti – juos parlamentas dar svarstys kitais metais. Tuomet paaiškės, ar šaukimas į privalomąją karo tarnybą vyks tik iki 2020-ųjų, ar iki 2022-ųjų, o gal, kaip siūlo dalis politikų, – amžinai.
Tiria ir žento, ir žmonos reikalus
Ši Seimo kadencija pasižymi tuo, kad nebeliko mados dėl visų iš eilės skandalų pulti kurti specialiųjų laikinųjų Seimo komisijų. Tačiau bent viena tokia šiemet suskurta buvo. Ir uždavinių jai patikėta tiek, kad darbo liko dar ir kitiems metams.
Seimas Antikorupcijos komisijai pavedė tirti galimą neskaidrią veiklą socialdemokrato Ričardo Malinausko valdomoje Druskininkų savivaldybėje ir korupcijos apraiškas Utenoje. Ir ne tik tai. Valdantieji į klausimų sąrašą paskutinę akimirką įrašė nurodymą komisijai aiškintis ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių lyderių Gabrieliaus Landsbergio, Andriaus Kubiliaus, Irenos Degutienės artimųjų veiklos istorijas. Komisija viskam ištirti turi laiko vos iki kovo 1 dienos.
Rolando Pakso reabilitacija
Seimas šiemet ėmėsi ilgai atidėlioto sprendimo keisti Konstituciją taip, kad apkaltos būdu iš Lietuvos prezidento posto pašalintas „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininkas Rolandas Paksas vėl galėtų dalyvauti rinkimuose. Tačiau Konstitucijai pakeisti, balsavime nedalyvavus daliai „darbiečių“, nepakako balsų, ir šis projektas turės būti atidedamas mažiausiai pusmečiui.
Tai reiškia, kad iki 2016 metų spalį vyksiančių rinkimų grąžinti R.Paksui teisę kandidatuoti nėra jokių šansų. Tačiau „tvarkiečiai“ nepasiduoda. Paskutinėmis metų dienomis jie į dienos šviesą ištraukė metų senumo siūlymą apkaltą naikinti paprastu Seimo balsavimu.
Vidaus tarnybos statutas
Policininkai šiemet gali džiaugtis, nes po kelerius metus trukusių diskusijų šiemet Seimui pagaliau pavyko priimti naujos redakcijos Vidaus tarnybos statutą.
Tiesa, pareigūnai vis tiek turėjo dėl ko piktintis ir piketuoti, mat Seimas numatė, kad statuto straipsniai, lemiantys pareigūnų algų augimą, įsigalios tik nuo 2017-ųjų metų, o ne kitąmet. Tiesa, policijos generalinis komisaras Linas Pernavas sako, kad algų didinimo pareigūnai gali tikėtis jau po Naujųjų.
R.A.Ručio neliečiamybė
Šis Seimo sprendimas jau gerokai primirštas, tačiau gali atsitikti taip, jog kitais metais ši istorija vėl mirgės antraštėse. Mat Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) jau gerokai įsibėgėjo tirdama prekybos poveikiu, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, apgaulingos apskaitos tvarkymo mastą.
Įtarimai šiame tyrime pareikšti dvylikai asmenų, tarp jų ir Seimo nariui „tvarkiečiui“ Rimui Antanui Ručiui. Kad pareigūnai galėtų dirbti savo darbą metų pradžioje teisinę R.A.Ručio neliečiamybę turėjo panaikinti Seimas.
Tačiau dėl to sprendusi komisija buvo nutarusi, kad ši byla yra politinė ir dėl to esą R.A.Ručio neliečiamybės nereikia naikinti. Pats Seimo narys svarstymo dieną atsidūrė ligoninėje. Tačiau niekas negelbėjo – R.A.Ručio neliečiamybė buvo panaikinta ir netrukus jis tapo įtariamuoju.
