Lietuvos geležinkelių pradžią nuo pirmųjų pasaulio geležinkelio žingsnių skiria 34 metai. 1859-ųjų vasarą mūsų šalies teritorijoje netoli Vilniaus buvo pakloti pirmieji geležinkelio bėgiai kelio Varšuva–Sankt Peterburgas ruože. Pirmasis traukinys į Vilniaus geležinkelio stotį atvyko 1860-ųjų rudenį.
Keleiviai neša nuostolius
Šiuo metu pagrindinis „Lietuvos geležinkelių“ pelno šaltinis yra krovinių pervežimai, o dėl keleivių vežimo kasmet patiriami milijoniniai nuostoliai – šiandien nuostolis siekia 180 mln. Lt.
„Keleivių vežimas niekada nebus pelningas ne tik „Lietuvos geležinkeliuose“, bet ir visoje Europoje. Tai yra socialinė paslauga, kurią užsako valstybė ir už ją turi būti sumokėta. Mes esame vieninteliai Rytų ir centrinėje Europoje, kuriems valstybė šiuo metu dar negali sumokėti, bet visi kiti aplinkui, net latviai, jau seniai gauna tas lėšas“, – aiškino „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Stasys Dailydka.
Jo teigimu, vienas iš nedaugelio pelną nešusių maršrutų buvo ruožas nuo Vilniaus traukinių stoties ir oro uosto. Tačiau sumažėjus oru į Lietuvą atvykstančių keleivių srautui per dieną vežama vos apie 150 žmonių, taigi pelno neliko.
Remontui lėšų nėra
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas neseniai „Mažeikių naftos“ savininkei bendrovei „PKN Orlen“ pažadėjo, kad bus išspręstas logistikos klausimas ir nenaudojami geležinkelio bėgiai tarp Mažeikių ir Klaipėdos bus suremontuoti tam, kad jais būtų galima į uostą gabenti naftos produktus.
Taip pat „Mažeikių nafta“ prašė sutvarkyti geležinkelio ruožą, vedantį į Latviją, mat juo irgi neįmanoma vežti produkcijos.
Tačiau, S.Dailydkos teigimu, tokiam remontui šiuo metu nėra lėšų – esą geležinkelio iš Mažeikių į Latviją sutvarkyti kainuotų apie 50 mln. Lt, o kito geležinkelio per Skuodą tvarkymas atsieitų mažiausiai 500 mln. Lt.
