Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis: žadu dirbti, nebūsiu „vestuvinis ministras“

Saulius Skvernelis
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr. / Saulius Skvernelis
Šaltinis: 15min
1
Skaitysiu vėliau
A A

Antradienį 15min.lt tiesioginėje konferencijoje lankėsi vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.

Tiesioginės konferencijos įrašas:

VIDEO: Tiesioginė konferencija su Saulium Skverneliu
Tiesioginė konferencija su Saulium Skverneliu

Buvęs policijos generalinis komisaras S.Skvernelis vidaus reikalų ministru dirba jau mėnesį.

Į šias pareigas jis buvo paskirtas itin skubiai, be diskusijų S.Skvernelį delegavusioje „Tvarkos ir teisingumo“ partijoje ir viešojoje erdvėje.

Praėjusią savaitę S.Skvernelis baigė formuoti savo komandą ministerijoje. Iš ankstesnio ministro Dailio Barakausko komandos S.Skvernelis pasiliko tik viceministrą Elviną Jankevičių, naujais viceministrais paskirti buvęs Kalėjimų departamento vadovas Artūras Norkevičius ir buvęs Vilniaus savivaldybės tarnautojas Julius Morkūnas.

S.Skvernelio patarėju praėjusią savaitę tapo Pareigūnų kredito unijos valdybos pirmininkas, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo įgaliotas atstovas Europos policijos profesinių sąjungų konfederacijoje Vytautas Bakas. Pradėdamas eiti ministro pareigas S.Skvernelis teigė, kad jo pagridinė užduotis bus sutvarkyti  statutinę ir valstybės tarnybą. Taip pat ministras tvirtino, kad jam svarbus atskirties mažinimas tarp regionų, o nauju iššūkiu taps kibernetinio saugumo užtikrinimas.

– Jau mėnuo, kai einate politines pareigas, ar sunku iš statutinio pareigūno virsti politiku?

– Per mėnesį gal ir nepavyko virsti. Tai kitas gyvenimo formatas. Statutiniu pareigūnu būnant yra tam tikri elgesio rėmai, kalbėsena, bendravimas, čia kitokia aplinka, kitokie įgaliojimai, atsakomybė. Bet kažko labai nepajutau. Laisviau nesijaučiu, jaučiu dar buvusios tarnybos principus, pagal juos ir dirbu. Tada buvo patogu, dabar vadovaujuosi tuo pačiu.

– Paskirtas ministru sakėte, kad nuolat bendrausite su jus delegavusia „Tvarkos ir teisingumo“ partija. Kiek kartų buvote pas Rolandą Paksą ir kokių nurodymų iš jo sulaukėte?

– Susitinkame pagal poreikį, nurodymų partijos pirmininkas negali ir neturi duoti. Buvau partijos kongrese, tai daugiau toks formalus susitikimas. Kai būna klausimų, susitinkame ir sprendžiame. Dėl pozicijų būna įvairiai, bet randame sutarimą. Aš nesu partinis, nesu savas partijai, bet esu partijos deleguotas ministras, darbinius santykius palaikome normalius.

Aš nesu partinis, nesu savas partijai, bet esu partijos deleguotas ministras.

– Praėjusią savaitę baigėte formuoti savo komandą. Viceministrais tapo Julius Morkūnas ir Artūras Norkevičius, patarėju Vytautas Bakas. Kodėl jie?

– Dar komanda nėra visiškai suformuota. A.Norkevičius buvo ir statutinis pareigūnas, ir Kalėjimų departamente dirbo, ir yra auditorius, dirbo Valstybės kontrolėje. Yra išlaikytas, korektiškas, išsilavinęs žmogus, jis padės įgyvendinti uždavinius statutinėje tarnyboje.

J.Morkūnas jaunas žmogus, dirbęs savivaldoje, tą ir kuruos, tikiuosi, nauju žvilgsniu pažiūrės.

V.Bakas taip pat laiko patikrintas, turintis patirties darbuotojas. Jis skatina ugdyti pareigūnų pilietiškumą, bendruomeniškumą, sukūrė profesines sąjungas. Jo kuravimo sritis ne tik statutiniai pareigūnai, bet ir ministerijos darbuotojai, išorės atstovai, jis kontroliuos ir tokią svarbią sritį, kaip pareigūnų medicininis patikrinimas. 

Visi jie yra jauni, veržlūs, ambicingi žmonės, manau, komandai pavyks daug nuveikti. Buvo minčių paskirti ir bent vieną moterį. Moterys nėra prastesnės darbuotojos, dažnai pranašesnės, bet aš renkuosi ne pagal lytį, o profesionalumą.

Priežastis, kodėl viceministro poste neliko Žimanto Pacevičiaus, paprasta – tai D.Barakausko politinio pasitikėjimo komanda, o naujas ministras formuoja savo komandą.

– Pradėdamas eiti pareigas teigėte, kad matote kelią, kuriuo einant, jungiant tarnybas ir panašiai, galima būtų padidinti pareigūnų algas. Gal jau yra kažkokių konkretesnių sprendimų?

Buvo minčių paskirti ir bent vieną moterį. Moterys nėra prastesnės darbuotojos, dažnai pranašesnės, bet aš renkuosi ne pagal lytį, o profesionalumą.

– Sprendimai turi gimti Seime. Priėmus statutą – didžiulius teisės aktus – galima bus daryti sistemos struktūros pertvarką, optimizuoti, tai daryti neprašant papildomo finansavimo.

Nenoriu sakyti, kad pareigūnų turi mažėti 5-10 proc., yra sudaryta darbo grupė, kuri dirba remdamasi kitų šalių patirtimi, mūsų šalies poreikiais, kad galima būtų dirbti turint mažesnes sąnaudas. Nenoriu tuo spekuliuoti, turime sulaukti darbo grupės sprendimų.

– Ar ministerija yra paruošusi įstatymo projektą dėl nusavintų pareigūnų pensijų gražinimo? Kas daroma šiuo klausimu?

– VRM yra parengusi įstatymo projektą, teiksime jį Vyriausybėje. Visi kompensavimai yra žvilgsnis į praeitį, gyvenimas praeitimi, bet neteisingi sprendimai turi būti ištaisyti, juolab kad kitų sričių pensininkams tai buvo padaryta, pensijos kompensuotos, o statutiniai pareigūnai buvo pamiršti. Bet tai susiję su valstybės pareigūnais, tai bus įvertinta priimant įstatymą. Bet negali būti diskriminacijos.

– Kas toliau bus su Viešojo saugumo tarnyba? Dabar ji naudojasi atgyvenusiais ginklais, vilki į Rusijos tarnybų panašiomis uniformomis ir keliolika metų turi tą patį vadovą. Gal ji bent gaus dalį gynybai skirto biudžeto, jei jau turės būti įjungta į gynybos planus?

– Viešojo saugumo tarnyba pagal teisės aktus karo atveju taptų kariuomenės dalimi. Kol kas sunkiai vyksta sprendimų paieškos su KAM. Mano nuomonė čia nesikeičia, kad ginkluotė, kuri bus skirta ginti šaliai karo atveju, turi būti pirkta už krašto apsaugai skirtus pinigus. Procesas nebaigtas, bet tikimės rasti sprendimų, kaip aprūpinti šią tarnybą modernia įranga. 

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Saulius Skvernelis
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Saulius Skvernelis

Žmonės turi žinoti, kad šita tarnyba yra reikalinga, kaip vienetas turi būti, bet vidiniai, struktūriniai, funkciniai pokyčiai turi vykti. Buvome susitikę ir kalbėjome apie tai prieš kelias savaites.

Šio tarnybos vadovas jau beveik sulaukė pensinio amžiaus ir jį pakeis kitas vadovas.

– Panašiai skaitytojai atsiliepa ir apie Valstybės sienos apsaugos tarnybą. Rašo, kad automobiliai beveik nevažiuojantys, o kompiuteriai iš praėjusio amžiaus. Ar ruošiamasi atnaujinti VSAT autoūkį ir techniką? 

– Dėl autoūkio tai atnaujinimas vyksta, neseniai dalyvavome perduodant naujus automobilius. Tikrai nėra taip, kad automobiliai yra beviltiškai pasenę, bet technika sensta.

Kai kuriuose komitetuose kartais nustemba, kad pats ministras atėjo, nes nebūdavo taip.

Dėl informacinės sistemos nesu iki galo įsigilinęs, bet tai irgi atnaujinama. Manau, kad gebėjimas daugelį procesų automatizuoti yra būtinas, tai turi būti padaryta.

– Ar neturėtų Bendrasis pagalbos centras (BPC) būti pavaldus ne Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui, o Policijos departamentui, nes apie 80 proc. skambučių susiję su policijos įvykiais. Be to, ar BPC darbuotojai neturėtų išmanyti įstatymų, nes dabar neskiria autoavarijos nuo vagystės iš automobilio, triukšmo gatvėje nuo smurto artimoje aplinkoje?

– Kai šis centras buvo kuriamas, dvi pozicijos ir buvo, kam BPC privalo priklausyti. Tada nuspręsta, kad tai turi būti PAGD dalis, todėl nueita per toli, kad vėl reikėtų tą klausimą kelti. Dėl darbuotojų kompetencijos, klausimyno, tai pataisoma, pasiekiama per kompetencijų ugdymą. Bet sistema yra teisinga, tas modelis gali veikti.

– Kada ir ar panaikinsite statutinius pareigūnus, dirbančius personalo tarnybose, logistikos skyriuose, buhalterijoje, migracijos tarnybose, ar manote, kad jiems irgi reikia į pensiją taip anksti, kaip pareigūnams, naktimis patruliuojantiems gatvėse?  

– Tikrai išstatutinimo procesas vyks ir turi vykti. Negalime leisti, kad buhalteriai, panašias pareigas užimantys darbuotojai būtų statutiniai, bet kai kuriuose skyriuose pareigybės tikrai gali būti statutinės.

Bet šiandien mes neturime teisinio, socialiai teisėto mechanizmo, kaip tai padaryti. Rengiame pataisas, pagal kurias žmogus galės išeiti į pensiją ir be konkurso užimti tas pačias pareigas. Kitiems žmonėms jau dabar visos institucijos gali pasiūlyti daug pareigų, tik reikės žmonėms persikvalifikuoti, įgauti naujų kompentencijų.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Saulius Skvernelis
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Saulius Skvernelis

Tai leis sutaupyti. Tarkim, Estijoje atlyginimai didesni, bet jie įvykdė vidinius pokyčius, daug sutaupė, tad Vyriausybė tiek jiems ir pridėjo. Tad darant pokyčius viduje, galima prašyti ir didesnio finansavimo.

Policijoje nuolat darėme pertvarkas, reikia dirbti su Seimu, komitetuose, dirbti patiems. Kai kuriuose Seimo komitetuose kartais nustemba, kad pats ministras atėjo, nes nebūdavo taip pastaraisiais metais.

– Ministre, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos profesinės sąjungos atstovai rašo, kad vengiate su jais susitikti, ir užsimena apie „tvarkiečių“ jums daromą spaudimą pertvarkant tarnybą. Kodėl nenorite bent išgirsti profsąjungos nuomonės ir ar yra konkretūs planai, kaip bus reorganizuojama FNTT? Jungsite prie STT, kaip siūlė premjeras?

– Dėl susitikimo, tai vienas pirmųjų susitikimų ir buvo su FNTT, vos tapęs ministru ten važiavau, dalyvavo Vilniaus padalinio darbuotojai, kalbėjome, ką ir kaip darysime. Praėjusią savaitę gavome profesinių sąjungų raštą dėl susitikimo, bet laukėme, kada bus suformuota komanda, ir tikrai bus toks susitikimas galbūt su manimi, gal su viceministru.

Kalbos apie spaudimą man kelia šypseną. Tai neperspektyvus kelias, spaudimas man įspūdžio nedaro.

Tiek mano buvusioje tarnyboje, tiek dabar esu laisvas ir savarankiškas žmogus, tad kalbos apie spaudimą man kelia šypseną. Tai neperspektyvus kelias, spaudimas man įspūdžio nedaro.

Dėl FNTT pertvarkos, tas bus daroma. Įvertinsime, kiek pajėgumų yra ar jų užtenka. Prasidėjo naujasis ES finansavimo etapas, kai reikės stebėti, ar teisingai pasisavinamos šios lėšos. 

Turi būti išnaudojamas ir žvalgybinis potencialas.

Mano požiūriu, FNTT neturi būti skaidoma. Tai sakiau susitikime, tie darbuotojai, kurie sąžiningai dirba, tikrai neturi jaudintis dėl ateities, jie tikrai liks dirbti. Šita tarnyba turi prižiūrėti jautrias sritis, todėl neturi būti abejonių dėl jų pačių darbo.

– Dėl FNTT vadovo pradėjote dar vieną tyrimą. O kodėl tiesiog jo nepaprašėte atsistatydinti, juk jis sako, kad jūsų klausytų?

– Jeigu tyrimo eigoje matysiu, kad prielaidos tam yra, tą padarysiu. Patikrinimas pradėtas, vadovas Kęstutis Jucevičius puikiai žino, kad jo interesas yra, jog visos interpretacijos būtų pabaigtos, turi būti aiškumas. Yra ir teisinis, ir moralinis vertinimas, ir pasitikėjimo klausimas. Jeigu man abejonių nekils, toliau kartu darbuosimės.

Sprendimai yra ministerijos, o FNTT yra ministerijai pavaldus padalinys, vadovas turi turėti savo nuomonę, bet sprendimus priima VRM ir ne tik ši ministerija, taip pat ir kitos ministerijos. Kiekvienas vadovas, saugodamas save, pokyčių nenori, bet tas padalinys turės turėti vadovą.

– Civilinės saugos gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema Vilniuje neveikia jau antrus metus. Kaip numatote spręsti šią problemą? Ar bus kuriama vieninga perspėjimo ir informavimo sistema Lietuvoje? 

– Ji turi būti sukurta. Gaila, bet ministerijoje matome, švelniai tariant, nesklandumus, susijusius su informacinių sistemų ir sprendimų įgyvendinimu. Žiūrima, kas ir ką turėjo padaryti, bet nepadarė. Šiandien problema yra ta, kad ne visi žmonės gauna į telefonus tuos perspėjimus, bet tikiuosi, kad mobiliųjų ryšių operatoriai sutiks dalyvauti socialinėje akcijoje ir tą išspręsime.

– Jau tampa įprasta, kad visi kibernetinį saugumą turintys užtikrinti projektai, vykdyti VRM, žlunga. E-bylų sistema kriminalistų darbui atlikti nesuformuota, Policijos departamento žinyboje esančių kompiuterių priežiūra nevykdoma. Ar taip atsitiko dėl neskaidriai ministerijos vykdytų viešųjų pirkimų ir ką darysite?

– Pastebėjome, kad dalyvauja tos pačios firmos, tie patys ir nugalėtojai. 

Bet tas žmogus, kuris nieko blogo nedaro, tikrai neturi ko baimintis. Galimybė riboti interneto naudojimą turi būti norint daryti svarbius žingsnius.

Policijos kompiuterinės sistemos yra prižiūrimos, e.bylų sistema kuriama, e.bauda – taip pat. Sausio 1 dieną įsigalios ir administracinių nuobaudų sistema. 

Bet ar tai skaidru, ar ne, bus galima pasakyti tik tuomet, kai bus atliktas tyrimas.

– Seimas praėjusią savaitę priėmė Vidaus reikalų ministerijos parengtą Kibernetinio saugumo įstatymą. Jame liko nuostata, kad atakuojantys valstybės infrastruktūrą vartotojai galės būti dviem paroms atjungiami nuo interneto be teismo sprendimo. Ar tai tikrai būtina? Žmonės bijo, kad bus atjungiami ir dėl menkniekių. 

– Šis įstatymas yra didžiulis žingsnis į priekį, jį parengė VRM. Nacionalinio saugumo komitetas irgi padarė didelį darbą. Už kibernetinį saugumą nuo Naujųjų metų bus atsakinga KAM.

Bet tas žmogus, kuris nieko blogo nedaro, tikrai neturi ko baimintis. Ta galimybė riboti interneto naudojimą turi būti norint daryti svarbius žingsnius.

Vakar kalbėjome vienoje televizijoje apie smurtą – daugelis sako, kad reikia tokį bent įtariamą smurtu žmogų sodinti į areštinę, tai juk irgi laisvės apribojimo priemonė.

Normalių internetą vartojančių žmonių nuogąstavimai yra nepagrįsti.

– Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose pastebimas ne vienas pareigūnas, skelbiantis meilę Rusijai. Ar ministerija skiria dėmesį savo žmogiškųjų išteklių lojalumui Lietuvai ir jos įstatymams? Ar vadovybė stebi viešus policininkų įrašus? Kiek tokių atvejų yra užfiksuota? Ar buvo ir, jei taip, kokių priemonių imtąsi prieš tokius „vatnikais“ vadinamus pareigūnus?

– Tikrai stebi. Didžiausiose tarnybose yra Imuniteto skyriai įsteigti. Mes tikrai priimsime sprendimus, bus Vyriausybės nutarimo pakeitimas, kad VRM galėtų priimti sprendimus.

Kai pozuojama su svetimos valstybės uniforma, dalyvaujama neaiškiuose laisvalaikio renginiuose, reikia imtis priemonių. Bet tada kyla klausimas – ar tai reiškia, kad žmogus nėra lojalus. Reikia teisinių pokyčių dėl lojalumo nustatymo. Yra nustatytų faktų, atliekama profilaktinių patikrinimų. Kai kurie pareigūnai pozavo prieš kelerius metus, kai dar nebuvo tokios geopolitinės situacijos, pareigūnai negalėjo žinoti, kad taip pasikeis situacija.

Jeigu tas pareigūnas turi teisę disponuoti įslaptinta informacija, tai būtų pagrindas tą teisę naikinti. Tada jis gali netekti pareigų. Ar tokių atvejų buvo – negaliu pasakyti.

– Vėl prabilote apie baudos balų sistemos grąžinimą KET pažeidusiems vairuotojams. Kokie, jūsų nuomone, baudos balų privalumai ar minusai? Ar nepadidėtų policininkų kyšininkavimas?

– Baudos balai drausmintų tuos, kurie nuolat pažeidinėja KET. Tai būtų drausminė priemonė. Nes dabar jie moka baudas ir toliau pažeidinėja KET. 

Jeigu skiriama pusė baudos, ji yra simbolinė. Bet ar ta bauda veiksminga, priklauso nuo socialinių pažeidėjo pajamų. Kas gyvena iš minimalios algos, tai ir 20 Lt yra rimta bauda, galinti priversti pagalvoti. Todėl didinimas baudų neatneš socialinės naudos.

Dėl kyšininkavimo, tai nereikia pamiršti, kad policija labai pasikeitė per pastaruosius metus. Policija turi tarnybas, visuomenės nuomonė keičiasi, čia padeda ir žiniasklaida. 

Manau, paliksime tuos pakeitimus, kurie tikrai padeda mažinti avaringumą.

– Ar nemanote, kad Lietuvoje galioja per mažos baudos už įvairius nusižengimus? Pavyzdžiui, viršijant greitį 19 km/val., bauda gali būti tik 20 litų.

– Jeigu skiriama pusė baudos, ji yra simbolinė. Bet ar ta bauda veiksminga, priklauso nuo socialinių pažeidėjo pajamų. Kas gyvena iš minimalios algos, tai ir 20 Lt yra rimta bauda, galinti priversti pagalvoti. Todėl didinimas baudų neatneš socialinės naudos.

O balų skyrimas galėtų atnešti naudos.

– Ministerija siūlo filmuoti konkursus į valstybės tarnybą, tačiau pastaruoju metu jokie įrašai neapsaugo nuo iš anksto pasirinktų kandidatų prastūmimo, nes jiems tiesiog pritaikomos sąlygos konkurse. Valstybės tarnybos departamentas nieko bloga tame nemato. Ar jūs matote, ką reikėtų taisyti?

– Valstybės tarnybos departamentas tikrai mato. Buvome susitikime, pateikėme jiems mano nuomonę. Tokie konkursai turi būti skaidrūs, pirmajame etape viskas atliekama kompiuterinės technikos pagalba, testais. Problemos ateina, kai prasideda antrasis etapas. Jeigu įvedami reikalavimai, kurių konkrečiai tose pareigose nereikės, mes parengsime teisės aktus, kuriuose bus nuostatos įtvirtintos ir to neliks.

Jeigu galvosi, kaip čia išlaviruoti, būsi vestuvinis ministras. O aš esu laisvas žmogus, noriu dirbti Lietuvai.

Šiandien daromas skaitmeninis įrašas, bet įstatymas numato, kad ir visuomenės atstovai dalyvautų, bandysime juos pritraukti. Galėtų atsirasti galimybė ir Valstybės tarnybos departamentui prisijungti ir pasižiūrėti.

Kitas dalykas – jaunų žmonių pritraukimas. Turime daug jaunų, universitetus baigusių specialistų, kurie neturi patirties. Todėl mano noras, kad žemiausios grandies specialistams tokio reikalavimo dėl patirties nebūtų. Tuomet per tris mėnesius žmogus galėtų įrodyti, ar nori ir turi tinkamą išsilavinimą. Tokiu būdu spręstume problemą dėl jaunų žmonių įdarbinimo, taip pat ir nedarbo.

– Ar turite tikslų pertvarkyti valstybės tarnybą? Dabar daug konkursų į žemesnes pareigas nutrūksta, nes tiesiog neatsiranda norinčių dirbti už 1,5 tūkst. litų. Ypač aktualios problemos ten, kur reikia aukštos kvalifikacijos darbuotojų, tarkime, programuotojų, o jiems neįmanoma mokėti daugiau nei 3 tūkst. litų, nors privačiame sektoriuje jie gali uždirbti dukart ar triskart daugiau. 

– Visus, kas susiję su IT, išlaikyti yra problema. Iki šiol buvo svertas – priimti į statutines pareigas, tuomet atsiranda kiti privalumai, bet keliamas klausimas ir dėl IT specialistų, ar jiems būtina turėti antpečius.

Vargu, ar artimiausiu metu galima bus konkuruoti valstybės tarnybai su privačiomis bendrovėmis, nes pastarosiose yra kitų dalykų be atlyginimo, kurie pritraukia – automobilis, paskatinimai ir t.t. Bet turime galvoti, kaip pritraukti tuos žmones.

Šiuo metu valstybės tarnyboje ir privačiame versle plačiąja prasme dirba tiek pat žmonių. Ar tai nėra per didelė prabanga valstybei? Todėl galbūt šią sritį galima būtų optimizuoti, bet tą reikia tinkamai apsvarstyti.

– Ar ir toliau tęsite politiko karjerą, gal net kandidatuosite 2019 metų prezidento rinkimuose? Kas padės apsispręsti dėl to?

– Aš jau esu sakęs, kad visą gyvenimą stengiuosi darbuotis ten, kur patenku. Jeigu darbas patinka, galiu siekti savo tikslų, siekiu ne vienas, su komanda. Pasibaigus vienam etapui, atsiranda kitas pasiūlymas. Dabar noriu tinkamai dirbti ministro pareigose iki pat kadencijos pabaigos. O tada matysime, galbūt galima bus dirbti šioje srityje, gal kažką galvoti.

Bet šiandien reikia dirbti. Jeigu galvosi, kaip čia išlaviruoti, būsi vestuvinis ministras. O aš esu laisvas žmogus, noriu dirbti Lietuvai.

Komentarai: 1
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min