Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„Biplan“: jei nesirodome kvailuose televizijos projektuose, nereiškia, kad dingome! (nuotraukos)

Grupė „Biplan“
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Biplan
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Spalio 1-ąją grupei „Biplan“ sukako 15 metų ir šia proga muzikantai mielai sutiko atsakyti į 15min.lt skaitytojų klausimus.

Jubiliejaus proga atlikėjai įrašė savo gerbėjams naują kūrinį, kurį panoro pirmiausiai pristatyti savo bendraamžiams – penkiolikmečiams – per fizikos pamokas. Kas sugalvojo tokią idėją ir kodėl? Kaip jie gyvena dabar ir apie ką svajoja? Visa tai ir daug daugiau „biplanai“ pasiruošę papasakoti 15min.lt skaitytojams.

– Sveikinu jus su gimtadieniu! Ir noriu paklausti, kaip dabar jaučiatės tarp dabartinių scenos kolegų? Seni vilkai ar išdykę paaugliai? (Linda)

Maksas (M.): Ačiū už sveikinimus pirmiausiai.

Olegas (O.): Jaučiamės pasenę paaugliai (Juokiasi).

– Kodėl savo naujausią dainą nusprendėte pristatyti būtent fizikos pamokoje? Jums labai patiko šis dalykas? (Mantvydas)

M.: Fizikos pamoka buvo baisiausia pamoka mokykloje.

O.: Tai buvo pragaras žemėje, o kodėl nusprendėme – paaiškės trečiadienį.

– Sveiki, kada gi į savo būrį mergyčių pasikviesit, juk jau 15 metukų – pats laikas. (Rima)

O.: Mergytės visada šalia, bet ant scenos jų neimame.

M.: O kolektyve atsirado viena mergina, scenoje būna per koncertus ir yra atsakinga už vaizdo medžiagą. 

– Ar man pasirodė, ar jūs buvote kažkur dingę? (Mindė)

O.: Pasirodė. (Juokiasi.) Mes niekur nedingome, bet mes nešokame ir nedainuojame ar kaip kitaip nesirodome kvailuose televizijos projektuose.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Grupė Biplan
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Grupė „Biplan“

– Kaip pasikeitė jūsų gyvenimas, kai Maksas tavo tėvu? Tikiu, kad ir jam pasaulis apvirto, ir kiti grupės nariai tai pajuto – tik kaip? Gal Maksas įkvėpė ir kitus grupės narius kurti šeimas ir auginti atžalas? (Laima)

M.: Man atrodo, kad niekaip nepasikeitė. Tik tėvystė natūraliai atima šiek tiek laiko, todėl dabar laiką reikia planuoti, kad spėčiau pasidžiaugti ir tėvystės džiaugsmais.

O.: Man atrodo, kad visiškai niekas nepasikeitė.

– Ar prisimenate, kaip koncertavote Palūšėje (Ignalinos r.)? Kokie prisiminimai iš ten? Ir ar norėtumėte dar ten grįžti? (Marius)

M.: Mes ne kartą esame koncertavę Palūšėje, nes tai yra viena mieliausių vietų Lietuvoje. Stengiamės ten kiekvieną vasarą grįžti ir šiaip – pagrybauti, pažvejoti.

– Kokia, vaikinai, jūsų jaunystės paslaptis? Matau jus nuo vystyklų laikų, kaip sakoma, bet jūs tokie pat nerealūs... Ką darot? (Jurgitukė) Ech, vyručiai, kokie čia klausimai – jūs nuostabūs! (Dalia)

O.: Ačiū už komplimentus. (Šypsosi.)

M.: Išoriškai mes vis dėlto keičiamės, kai pasižiūri į veidrodį, matai, bet vidumi stengiamės nepasenti. Galbūt tiesiog mūsų toks jaunatviškas būdas.

O. Tiesiog žiūrime pozityviai į gyvenimą. (Juokiasi.)

– Kur dingo Artiomas? (Vilma)

O.: Jis niekur nedingo, bet dabar jis iš muzikanto tapo operatoriumi. Šiuo metu jis Turkijoje, beje. (Juokiasi.) Jeigu Vilma iš tiesų pasiilgo Artiomo, išduosiu paslaptį. Tegul ji ateina į mūsų koncertą penktadienį „Havana Social Club“ ir jį pamatys scenoje. (Šypsosi.)

M.; Aš visada sakau, kad nebūna buvusių „Biplan“ narių.

– Kodėl taip retai koncertuojate? :) Norim daugiau :) (Vilma)

M.: Mes iš tiesų koncertuojame daug visoje Lietuvoje. Tiesiog reikėtų sekti mūsų grafiką.

– Kas geresnio Jūsų gyvenime? :) (Vilma)

M.: Dabar mes ruošiamės savo gimtadieniui, o gimtadienį visada švęsti malonu. Taigi dabar vyksta pasiruošimas gimtadieniui ir mes labai laukiame dovanų. (Šypsosi.)

– Kokį muzikavimo laikotarpį pavadintumėte „Biplan“ žydėjimo viršūne ir kodėl? (Andrius S.)

M.: Mes manome, kad žydėjimo dar nebuvo, nes jei manytume, kad jis jau buvo, nebūtų prasmės toliau groti ir kurti.

O.: Arba būtų galima pasakyti, kad mes esame daug kartų žydintys augalai. (Juokiasi.) 

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Grupė Biplan
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Grupė „Biplan“

– Laba diena, norėjau paklausti, kokį jūs ,,Bip“ planą platinate per savo muziką, nes grupės pavadinimas ,,Biplan“? (Žinoma, juokauju, tiesiog įdomu, iš kur toks grupės pavadinimas.)(Reda)

M.; Pavadinimas reiškia lėktuvą su dviem sparnais, bet mes neįdedame jokios didelės prasmės į pavadinimą. Tuo metu, kai sugalvojome taip pasivadinti, mums atrodė romantiška. Aišku, keista, kad kažkas dar nežino, iš kur toks pavadinimas. (Šypteli.)

– Sveiki. Esu matęs kelis Jūsų pasirodymus, kuriuose akivaizdžiai skambėjo fonograma. Klausimas – ar jau pasitaisėte? :) (Mikas)

O.: Mikas yra melagis arba nesusipratęs bičas. Fonograminių koncertų mes neturime, tik kartais televizijoje būna fonograminiai įrašai. O apskritai mes nemokame koncertuoti su fonograma, nes iš viso nelaikome to koncertu. Miką galėjo suklaidinti tai, kad prie mūsų gitarų nėra laidų, bet mes naudojamės radijo ryšiu. Juk jau XXI amžius.

– Kodėl jūsų transporto priemonės signalizacija kaukia per jūsų koncertus? (Felis)

O.: Tiesiog signalizacija sugedusi buvo. (Juokiasi.) Bet dabar mes jau nusipirkome naują autobusiuką.

– Kadangi man visada patiko „Biplan“, sunku neužduoti klausimų... O mintis apie jūsų koncertėlį patinka dar labiau... Vis dėlto aš turiu klausimų nekomercinių, tiesiog man įdomūs atsakymai dėl jaučiamų jums simpatijų... Nuo ko prasidėjo grupė? Iš kur jūs atsiradote, kodėl nusprendėte susikurti ir kas lėmė tokias dainas, kurias augdama dar net nežinojau, ar mėgstu, bet kurių žodžius tiesiog moku mintinai ir užgrojus kažkur melodijai galiu dainuoti savaime? (Lineta)

O.: Atsiradome mes kaip visi žmonės – iš motinos įsčių.

M.: 15 metų mes nusprendėme būti muzikantai ir pradėjome tai daryti atsakingai.

O.: Nes supratome, kad kosmonautais netapsime. (Juokiasi.)

– Kaip baigėsi su ta daina, kurioje skambėjo telefono numeris? Žmogus, turėjęs tokį patį, net buvo padavęs į teismą. Buvo labai juokinga istorija... Ar ji iš tikro tokia ir buvo? (Lineta)

M.: Buvo juokinga istorija, bet kiek nuvalkiota. Iš tiesų vienas vaikinas Šiauliuose turėjo tokį patį numerį, o kai daina tapo populiari, turėjo dvejus metus linksmo gyvenimo.

– Ar užsiimate dar kitomis veiklomis, be grupės? (Lineta)

M.: Ne, mes kadaise, grupės pradžioje, norėjome pasiekti tai, kad grupę galėtume vadinti savo darbu ir gyvenimo pagrindine veikla. Todėl iki šiol nė vienas iš mūsų nedirba papildomo darbo – mūsų darbdavys yra „Biplan“. 

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Grupė Biplan
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Grupė „Biplan“

– Kiek dar ketinate gyvuoti? (Lineta)

O.: Kol kvėpuosime ir jusime jaudulį, prieš lipdami į sceną.

– Maksai, ar tavo muzikos mokytoja galėjo kada įsivaizduoti, kad dainuosi grupėje ir tave Lietuvoje žinos dėl to, jog esi vokalistas? (Lineta)

M.: Nemanau. Turėjau keletą muzikos mokytojų, viena jų liepdavo dainuoti tarybines patriotines dainas, kitas mokytojas, teisingesnis, leisdavo klasikinės muzikos plokšteles. Nemanau, kad bent vienas jų manė, jog muzika taps mano darbu.

– Ar, Jūsų nuomone, dabar pasikeitėte kaip grupė, subrendote, ar likote tokie patys? (Lineta)

O.: Be abejonės, mes subrendome, kitaip būtume infantilūs berniukai. Mes bręstame kaip žmonės ir kaip asmenybės, muzika irgi bręsta.

– Sveiki, Maksai ir Olegai, klausia Povilas, kuris šiuo metu tarnauja Afganistane. Kiek ilgai dar džiuginsite savo muzika Lietuvos ir net tik Lietuvos publiką, ar padarysite koncertą mano grįžimo proga? Valio „biplanams“! Sveikinu su gimtadieniu. (Povilas)

M.: Labai malonu gauti sveikinimų. Su mielu noru, kai grįši, mes sugrosime koncertėlį.

O.: Jeigu jūs grįžtumėte, vaikinai, net rytoj, aš mielai sugročiau jums. (Juokiasi.)

– Ar nesipykstate?Jeigu susipykstate, kaip taikotės? (Violeta)

O.: Be abejo, pykstamės, tai normalu.

M.: Būna ir kūrybinių ginčų, ir šiaip nesusipratimų, bet ilgai netenka laužyti galvos, kaip susitaikyti, nes po kurio laiko viena kuri pusė ateina ir ištiesia ranką. Tačiau tai vyksta nedažnai. 

– Maksai, kokios spalvos mėgstamiausios tavo kojinės? Beje, su jubiliejumi!! (Rimvydas)

M.: Nežinau, ar tai kam įdomu, ir nežinau, kodėl tau tai įdomu. Nėra tokios spalvos. Man patinka kojinės. (Juokiasi.)

– Norėčiau paklausti: kokia mėgstamiausia jūsų daina, be abejonės, iš jūsų repertuaro? O gal yra tokia, kurios labai nemėgstate (kaip, pvz., Marijonas „Trijų milijonų“)? Sėkmės kūrybiniame kelyje ir laimės asmeniniame gyvenime. (Emilija)

M.: Tokių dainų, žinoma, yra. Mėgstamiausios mūsų dainos dažniausiai yra tos, kurios retai skamba radijo ir televizijos eteryje. „Pusvalandis“, „Ar lauksi“, „Visiškoje tyloje“ ir kitos.

O.: Nemėgstamiausia daina... Mums, kaip ir Marijonui, nepatinka tos dainos, kurios yra nuvalkiotos. Pavyzdžiui, „Anzelmutė“ mums nusibodusi tris gyvenimus į priekį.

– Kiekvienas jūsų albumas (pradedant „Banzai“, baigiant „Nuodais“) skirtingas, vis kita nuotaika ir stilius. Man labai patiko „Braškės“ ir Jūsų stilius tuo metu. Ar dar kada galima tikėtis išgirsti ką nors panašaus į dainas „Švelnumas“ ar „Pakeleivis“? (Daiva)

M.: Mes labai džiaugiamės, kad mūsų visi albumai skirtinti. Kai pradedame kurti albumą, niekada nežinome, koks jis bus. Gal kada grįšime ir prie „Braškių“ skambesio.

– Koncertuose garsas būna didžiulis, o Jūs stovite prie pat kolonėlių. Kaip ištveriate? (Daiva)

O.: Taip ir dirbame karo lauko sąlygomis, todėl 50 metų būsime apkurtę. Aš rimtai.

– Kaip manote, ar geriau būti geriausiam iš blogiausių, ar blogiausiam iš geriausių? Ir, žinoma, kodėl taip manote? (Daiva)

O.: Patogiau būti geriausiam iš blogiausių...

M.: Bet geriausiai būti savimi. Tada bent jau kam nors būsi geriausias iš geriausių.

– Maksai, kodėl kartais dainuoji užsimerkęs? (Danutė)

M.: Tiesą sakant, aš visiškai savęs nekontroliuoju, kai dainuoju. Tuo metu savęs nevaldau. Todėl ir man tai yra paslaptis.

– Sveiki mielieji, rašo Renata is Kauno. Na, tesinori pasveikinti su tokia milžiniška sukaktimi, „soriuks“, šiemet tortų nekepėm, kaip tąkart po žvaigždėtu dangumi, bet norisi pasakyti dėkui už kuriamą muziką ne tik ausim, bet ir sielai :) Už tai, kokie esate scenoje ir kaip bendraujate su aplinkiniais mirtingaisiais.

O.: Mes su tavimi, Renata, pasišnekėsime per gimtadienį akis į akį. (Juokiasi.)

– Olegai, kada sukursi nuosavą meno šedevrą knygos formatu? (Renata)

O.: Nežinau, tikrai nežinau...

– Maksai, kada namie atsiras naminis gyvūnėlis dramblys? (Renata)

M.: Kai turėsiu tokius didelius namus, kad juose jis tilptų.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Grupė Biplan
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Grupė „Biplan“

– Saška, į ką iškeistum būgnus? (Renata)

O.: Į dar didesnius būgnus.

M.: Tikriausiai į nieką, nes jis fanatiškai žiūri į savo būgnus. (Juokiasi.)

– Seržai, jei pasiūlytų kokia futbolo komanda keisti gitarą į futbolo kamuolį, ką jiems atsakytum? (Renata)

O.:  Jis pasakytų: „Kas yra futbolas?“ Jis visiškai asportalus. (Juokiasi.)

– Klausykit, suprantu, kad kūrėjai neprivalo aiškinti, ką reiškia jų kūryba, bet vis dėlto gal galėtum iššifruoti, ką reiškia šitie jūsų dainos žodžiai: „Kas kam rūpi, ūsas krenta, kam dukra eilinį kartą“? (Gedas)

O.: Ne taip išgirdo, krinta ne ūsas, o kursas. Kažkam rūpi krintantis dolerio kursas, kažkam rūpi atsiradusi dukra ir dar kartą neatsiradęs sūnus... (Juokiasi.)

 – Kaip vertinate Vytauto Šapranausko „Anzelmutės“ dainos versiją, kurią jis dabar dažnai atlieka? (Mindė)

O.: Blogai. Visiškai nepatinka. Siaubas, geriau Šapras nedainuotų. Gerbiu tą žmogų, bet geriau jis nedainuotų...

M.: O aš nežinau, apie ką kalbama, nes negirdėjau. Nelabai domiuosi televizija. Bet jei Olegas sako, kad tai blogai, aš juo pasitikiu.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min